Sankcijas Venesuelos pareigūnams ir įmonėms taikančios Jungtinės Valstijos pasveikino tokį Venesuelos parlamento sprendimą ir parlamentą pavadino „vienintele išlikusia teisėta ir demokratiškai išrinkta institucija“ šalyje.
„Patvirtiname N.Maduro nelegitimumą, – pareiškė naujasis Venesuelos parlamento pirmininkas Juanas Guaido, prisaikdintas naujos parlamento sesijos pradžioje. – Nuo sausio 10 dienos jis bus uzurpavęs prezidento postą, todėl ši Nacionalinė Asamblėja vienintelė teisėtai atstovauja liaudžiai.“
N.Maduro vadovavo Venesuelai tuomet, kai praeityje turtingos Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės ekonomika iš esmės žlugo. Ketvirtadienį jis bus prisaikdintas antrai šešerių metų kadencijai po to, kai buvo perrinktas prezidentu per rinkimus, kuriuos pasmerkė tarptautinė bendruomenė.
Gegužės 20 dieną įvykusius rinkimus boikotavo didžioji dalis šalies opozicijos.
Dvylikos Lotynų Amerikos šalių ir Kanados užsienio reikalų ministrai penktadienį Limoje pareiškė, kad jų vyriausybės nepripažins N.Maduro prezidentu, jeigu jis mėgins likti poste, ir jį paragino perduoti valdžią Nacionalinei Asamblėjai.
Savo ruožtu N.Maduro vyriausybė vadinamąją Limos grupę apkaltino „skatinant perversmą“, gavus Vašingtono nurodymą. Tai pačiai grupei priklausanti Meksika bendram pareiškimui nepritarė.
Kreipdamasis į parlamento narius ir diplomatinio korpuso atstovus, J.Guaido pareiškė, kad Venesuelos kariuomenės vadovavimo grandinė yra „nutrūkusi arba uzurpuota“, tačiau ginkluotąsias pajėgas paragino paremti pastangas „atkurti demokratiją“. Jis taip pat paragino „sukurti sąlygas valdžios perdavimui ir skelbti laisvus rinkimus“.
Jungtinių Valstijų valstybės departamentas pareiškė sveikinantis Asamblėjos pareigūnų prisaikdinimą, kuriame dalyvavo ir šalies reikalų patikėtinis Jamesas Story.
„Nacionalinė Asamblėja Venesuelos žmonėms turėtų suteikti vilties dėl taikios, klestinčios ir demokratinės ateities, nepaisant korumpuoto ir autoritarinio N.Maduro režimo ir jo sąjungininkų pastangų iš venesueliečių atimti šią teisę“, – pareiškė Valstybės departamento atstovo spaudai pavaduotojas Robertas Palladino.
Surištos rankos
Venesuelos Nacionalinės Asamblėjos rankos iš esmės yra surištos, nes šalies režimas įsteigė atskirą Nacionalinę Steigiamąją Asamblėją, kurios rinkimai buvo surengti tuo metu, kai dauguma opozicijos lyderių arba sėdėjo kalėjime, arba jiems buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose.
Tokį balsavimą farsu pavadinęs Vašingtonas, kaip ir Europos Sąjungos šalys bei Limos grupės narės, atsisakė pripažinti jo rezultatus.
„N.Maduro yra uzurpatorius, okupantas ir turėtų būti nušalintas“, – sakė opozicijai atstovaujanti deputatė Delsa Solorzano. Tačiau ji paneigė, kad kariuomenė yra raginama „įvykdyti perversmą“.
2016 metais opozicijai užsitikrinus daugumą Nacionalinėje Asamblėjoje, N.Maduro pusę nuolat palaikantis Aukščiausiasis Teismas ją pripažino neturinčia įgaliojimų.
„Mažiausios įtakos turinti Asamblėja nieko negali padaryti“, – sakė idėjų kalvės „Inter-American Dialogue“ atstovas Peteris Hakimas, pabrėžęs, kad ši Venesuelos institucija „neteko galios ir autoriteto“.
„Mūsų rankos yra surištos“, – pripažino D.Solorzano.
Susiskaldžiusi opozicija
Ankstesnis opozicijos parlamentarų mėginimas praėjusių metų sausį paskelbti, kad N.Maduro apleido savo pareigas buvo bevaisis.
Radikaliau nusiteikę opozicijos lyderiai, kaip antai Antonio Ledezma ar Maria Corina Machado, parlamentą yra raginę nedelsiant suformuoti „laikinąją vyriausybę“, kuriai vadovautų Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas.
Nesugebėjimas to padaryti galėtų dar labiau padidinti jau ir taip susiskaldžiusios opozicijos nesutarimus.
„Jeigu yra kas nors blogesnio už nieko nedarymą, tai yra darymas to, kas silpnina ir priverčia prarasti pagarbą“, – sakė politikos analitikas Luisas Salamanca.
N.Maduro Venesueloje yra itin nepopuliarus. Jo nenoras ar negebėjimas suvaldyti milžinišką infliaciją ir ekonomikos paralyžių skatina masinę gyventojų emigraciją. Jis ignoruoja tarptautinę ir vietos opozicijos kritiką ir atmeta kaltinimus dėl savo diktatūrinio valdymo.
„Jie mane kaltina, jog esu diktatorius, kad pateisintų viską, ką tik galima įsivaizduoti“, – sakė N.Maduro, pabrėžęs, kad jo perrinkimas buvo „demokratinis“ ir kad jo oponentai yra sutrikę ne dėl jo, bet dėl jų „priklausomybės“ nuo Jungtinių Valstijų.
