Susitikimas įvyks kitą dieną po to, kai Vengrija suteikė savo kariuomenei ir policijai drastiškų naujų galių ginti šalies sienas.
Ministrai svarstys prieštaringai vertinamas privalomąsias kvotas, pagal kurias po Bendrijos šalis numatyta paskirstyti 120 tūkst. pabėgėlių, kurie būtų perkelti iš valstybių, labiausia kenčiančių nuo migrantų antplūdžio.
Praėjusią savaitę vykusiame susitikime ministrams susitarti nepavyko, tačiau viliamasi, kad šįkart nesutarimai bus įveikti prieš trečiadienį prasidėsiantį visų 28 ES lyderių susitikimą.
Susitikimo išvakarėse Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) kreipėsi į Bendrijos valstybių vadovus, ragindamas juos „parodyti lyderystę ir atjautą“, žemyną užplūdus migrantams, nemaža dalis kurių yra pabėgėliai iš karinio konflikto draskomos Sirijos.
Ban Ki-moonas sakė, kad jam „itin neramu“ dėl blogėjančios situacijos, kai uždaromos Europos šalių sienos, stinga naujiems atvykėliams priimti tinkamų patalpų ir vis daugiau jų sulaikoma.
Tuo tarpu Graikijos vyriausybės vadovas Aleksis Cipras paragino dalytis atsakomybe, pabrėžęs, jog priešingu atveju „nėra prasmės kalbėti apie vieningą Europą“.
Tuo tarpu Graikijos vyriausybės vadovas Aleksis Cipras paragino dalytis atsakomybe, pabrėžęs, jog priešingu atveju „nėra prasmės kalbėti apie vieningą Europą“.
Tai jis pareiškė, kai Vengrija informavo, jog suteikė savo kariuomenei daugiau galių blokuoti migrantų, kurių galutinis kelionės tikslas yra Šiaurės Europa, patekimą į šalį.
Šimtai tūkstančių migrantų šiais metais jau pasiekė Vakarų Europą, o nesiliaujantis žmonių srautas tapo sunkiai pakeliama našta jų kelyje esančioms valstybėms, todėl kai kurios jų uždarė savo sienas, o kitos ėmėsi veiksmų, mėgindamos nukreipti pabėgėlių srautą kitur.
Praėjusią savaitę uždariusi savo pietinę sieną su Serbija ir priėmusi virtinę griežtų antiimigracinių įstatymų, pirmadienį Vengrija patvirtino naują teisės aktą, atveriantį kelią kariuomenei dalyvauti užtikrinant sienų kontrolę.
Įstatymas, kuriam pritarė du trečdaliai parlamentarų, leidžia kariuomenei prie sienos panaudoti gumines kulkas, ašarines dujas ir net ginklą "neletaliniu būdu, jei to neįmanoma išvengti".
Praėjusią savaitę buvo priimtas įstatymas, kuriuo už neteisėtą sienos pažeidimą numatyta iki penkerių metų nelaisvės, o dabar kareiviai dar galės tikrinti asmenų dokumentus ir suimti neteisėtai sieną kirtusius migrantus.
Policijos pareigūnams suteikiama teisė įžengti į privačią teritoriją, namus, ieškant nelegaliai į šalį patekusių migrantų, taip pat ir kitų galių.
Ši tvarka galios teritorijose, kuriose dėl „masinės migracijos“ paskelbta krizė. Praėjusią savaitę vyriausybė tokią padėtį paskelbė šešiose prie Serbijos, Kroatijos, Slovėnijos ir Austrijos sienų esančiose apygardose.
Migrantai plūsta į Europą, keldami grėsmę žemyno sienoms ir žmonių gyvenimo būdui, įstatymų leidėjams sakė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
Migrantai plūsta į Europą, keldami grėsmę žemyno sienoms ir žmonių gyvenimo būdui, įstatymų leidėjams sakė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
„Jie nesibeldžia į duris, bet jas išlaužia ir užverčia ant mūsų, - sakė 52 metų politikas Budapešte. - Kyla pavojus mūsų sienoms, mūsų gyvenimo būdui, sukurtam gerbiant įstatymus, pavojus kyla visai Europai.“
„Europa ne tik paliko atviras savo duris, bet pasiuntė kvietimą... Europa yra turtinga, bet silpna, tai blogiausias derinys, Europai reikia būti stipresnei ginant savo sienas“, – kalbėjo V.Orbanas.
Krizė išryškino gilius nesutarimus Bendrijoje, ypač tarp valstybių narių iš buvusių komunistinių Rytų ir turtingesnių šalių Vakarų Europoje, į kurią patekti svajoja dauguma migrantų.
Šį pusmetį ES pirmininkaujančio Liuksemburgo diplomatijos vadovas pirmadienį Prahoje susitiko su Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos ir Čekijos, kurios atsisako pritarti planui dėl privalomųjų kvotų paskirstant migrantus, užsienio reikalų ministrais.
Nors šalys nepritaria kvotų planui, Čekijos užsienio reikalų ministras Lubomiras Zaoralekas patikino, kad šios keturios valstybės visomis pastangomis sieks susitarimo su kitomis Bendrijos narėmis, pripažindamos, jog reikalingi „bendri kolektyviniai veiksmai, kad būtų greičiau rastas sprendimas šiai vis dar labai skausmingai situacija“.
Šaltiniai Briuselyje sakė, kad ES ministrai svarsto aptakesnį planą dėl migrantų ir pabėgėlių perkėlimo, atsisakant privalomų kvotų ir neįtraukiant į šią schemą atkakliai savo poziciją ginančios Vengrijos.
