2009 metais buvo daugiau tų, kurie rėmė gynybinę politiką (39 proc.), o šiandien šio požiūrio laikosi 29 proc. piliečių, o štai dauguma (43 proc.) ragina bendradarbiaut su NATO (prieš dvejus metus – 33 proc.).
Tokius duomenis agentūrai „Interfax“ pranešė Rusijos viešosios nuomonės tyrimo centro ekspertai, remdamiesi šalyje surengtos apklausos rezultatais. Jie pažymi, kad dabartinė visuomenės pozicija artima 2005–2007 metų rodikliams.
Už bendradarbiavimą su NATO linkę būti partijos „Teisingoji Rusija“ šalininkai (54 proc.). Priešintis bloko plėtrai mano esant būtina Rusijos liberalų demokratų partijos (37 proc.) ir į parlamentą neįeinančių partijų (49 proc.) šalininkai.
Viena iš Rusijos ir NATO bendradarbiavimo prioritetinių krypčių, respondentų nuomone, turi būti kova su narkotikų verslu ir organizuotu nusikalstamumu (36 proc.). Antroje vietoje – kariškių vaidmens kovoje su tarptautiniu terorizmu stiprinimas (36 proc.), trečioje – gaivalinių nelaimių padarinių likvidavimas (25 proc.).
Mažiau yra tų, kurie mato galimybių Rusijai ir NATO bendradarbiauti, vykdant taikos palaikymo operacijas (14 proc.) kuriant Europos priešraketinės gynybos sistemą (13 proc.), rengiant politines konsultacijas aktualių tarptautinių problemų klausimais (12 proc.), rengiant karinį personalą (9 proc.), kuriant bendrų rūšių ginkluotę ir keičiantis žvalgybos informacija (po 8 proc.).
