Mokslininkų bendruomenė visame pasaulyje susiskaldė: vieni tvirtina, kad temperatūra visoje Žemėje auga, kiti – kad yra itin daug vietų, kur ji mažėja. NOAA ekspertų teigimu, teisios abi pusės.
Dėl vieno turėtų sutarti visi: globalinis atšilimas reiškia, kad vidutinė temperatūra visoje Žemėje auga, tačiau tai nereiškia, kad ji visur ir kiekvienu metų laiku bus aukštesnė. Mokslininkai tai lygina su mokykla, kai vieną semestrą gauni vien trejetus ir ketvertus, o kitą – trejetus ir penketus. Tuomet bendras vidurkis juk didėja, nors trejetai ir toliau puikuojasi pažymių knygelėje.
Skirtinguose regionuose skirtingu metų laiko temperatūra gerokai skiriasi. Nors NOAA sudarytuose žemėlapiuose galima įžiūrėti, kad daugumoje pasaulio regionų yra vis aukštesnė vidutinė temperatūra, yra vietų, kur orai vėsta.
Taip ir mūsų planetoje. Temperatūros pokyčiai visame Žemės rutulyje nėra vienodi, jie priklauso nuo geografinės padėties – juk yra sausumų ir vandenynų, žemumų ir aukštų kalnų, miestų ir tankių miškų, dykumų. Visa tai irgi lemia, kad klimatas keičiasi nevienodai.
Mokslininkai tikina galintys įžvelgti tam tikras tendencijas. Tam reikia apskaičiuoti vidutinę temperatūrą skirtingose Žemės vietose per vienerius metus. Tokiu būdu gaunamas tam tikras skaičius, kuris patenka į jau turimų duomenų lenteles. Tada seka analizė – kaip šis skaičius keitėsi su laiku. Tik tuomet bandoma daryti tam tikras išvadas, kurios ir parodo, kad Žemėje yra vis šilčiau.
Vidutinė temperatūra kiekvieną dešimtmetį nuo 1960 metų auga, o pastarieji trys dešimtmečiai yra šilčiausi stebėjimų istorijoje – vidutinė temperatūra padidėjo 0,85 laipsnio. Tai mokslininkai vadina itin dideliu rodikliu per išties trumpą laiką.
Vis dėlto per šį laikotarpį visur netapo vienodai šilčiau. Skirtinguose regionuose skirtingu metų laiko temperatūra gerokai skiriasi. Nors NOAA sudarytuose žemėlapiuose galima įžiūrėti, kad daugumoje pasaulio regionų yra vis aukštesnė vidutinė temperatūra, yra vietų, kur orai vėsta.
Vienas iš tokių regionų yra JAV pietryčiai. Per pastarąjį šimtmetį temperatūra čia labai svyravo – šilčiausia buvo ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose, šalčiausia – septintajam ir aštuntajame. Tačiau bendrai paėmus XX a. čia buvo šaltesnis nei XIX a.. Anot mokslininkų, tai lėmė daug dalykų – Atlanto vandenynas, Meksikos įlanka, geografinė platuma ir t.t.
Žemesnė temperatūra fiksuota pastaraisiais metais ir Šiaurės Atlanto dalyje bei tam tikrose Ramiojo vandenyno vietose. Tačiau palyginti su pasaulio dalimi, kur temperatūra kyla, tai yra tik nedidelės salos.
