Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vladimiras Putinas: posovietinis Rusijos caras

Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Vladimiras Putinas
Šaltinis: BNS
0
A A

Vladimiras Putinas, jau daugiau kaip dešimtmetį vienvaldiškai dominuojantis Rusijos politikoje, ištraukė šalį iš posovietinio chaoso liūno, bet taip pat susilpnino pilietinę visuomenę ir erzino Vakarus konfrontacine užsienio politika.

Dabar atrodo, kad V.Putinas gaus mandatą ir trečiai kadencijai prezidento poste – jis sekmadienį valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ suvažiavime pareiškė, kad priima siūlymą kaip kandidatas dalyvauti šalies prezidento rinkimuose, kurie įvyks 2012 metų kovo 4 dieną. Teoriškai jis galės valdyti dvi šešerių metų kadencijas iš eilės – iki pat 2024-ųjų.

V.Putinas, buvęs KGB agentas, išlaikė sovietines tradicijas dėl įtakingų saugumo pajėgų ir centralizuoto autoritariško valdymo, kuris, kaip vylėsi liberalai, turėjo išnykti naujoje nepriklausomoje Rusijoje po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Tačiau šiuo metu Rusijos premjero poste dirbantis V.Putinas išsaugojo nesuklastotą populiarumą tarp didžiosios gyventojų dalies – už tai, kad sugrąžino šaliai, kuri 10-ajame dešimtmetyje kartais atrodydavo esanti prie suirimo slenksčio, tam tikrą pasitikėjimą savimi.

Savo šalininkams V.Putinas yra šiuolaikinės Rusijos gelbėtojas, o kritikams pavojingas patvaldys, atsistojęs greta virtinės autoritariškų lyderių, pradedant Ivanu Rūsčiuoju ir baigiant Stalinu.

Viena yra neginčijama – šis 59 metų lyderis yra istorinės svarbos figūra.

„Silpnuosius muša“

V.Putino filosofijos esmė galbūt atsiskleidė tada, kai jis po 2004 metų Beslano mokyklos apsiausties, kai žuvo mažiausiai 334 žmonės, daugiau kaip pusė jų – vaikai, kreipėsi į šoko ištiktus šalies gyventojus.

Jis pavadino Sovietų Sąjungą   „didžia valstybe, ... deja, nesuderinama su šiuolaikiniu pasauliu“, ir sakė, kad naujoji Rusija parodė silpnumą spręsdama iššūkius, atsiradusius po jos subyrėjimo.

„O silpnuosius muša“, – pasakė V.Putinas.

Savo karjerą jis pradėjo KGB, tarnyba buvusioje Rytų Vokietijoje, ir niekada nebuvo praradęs slaptosios tarnybos karininko auros.

Padedamas vadinamųjų „silovikų“ – taip pat iš KGB atėjusių jėgos žinybų figūrų – jis valdė Rusiją nuo pačios „valdžios vertikalės“ viršūnės. Šią sistemą jo pagrindinis politikos strategas Vladislavas Surkovas yra pavadinęs „suverenia demokratija“.

V.Putinas konsolidavo valdžią, kai Rusija pradėjo antrą karą su separatistais Čečėnijoje, kurį, pasak stebėtojų, lydėjo šiurpūs teisių pažeidimai ir kuris buvo atsakas į virtinę taip iki galo ir nepaaiškintų sprogdinimų daugiabučiuose namuose.

Rusijos pirmasis demokratiškai išrinktas prezidentas Borisas Jelcinas ištraukė V.Putiną iš labiau šešėlyje esančio KGB įpėdinės FST vadovo posto ir paskyrė jį savo premjeru, o vos po kelių savaičių prasidėjo antrasis Čečėnijos karas.

Kai Kremliaus vadovas 1999 metų gruodžio 31 dieną sensacingai atsistatydino, V.Putinas buvo paskirtas prezidentu.

Šioje šalyje nė minutei nebus valdžios vakuumo. Noriu perspėti, kad bet kokiems bandymams peržengti įstatymą bus duotas ryžtingas atkirtis

Tą naktį kreipdamasis į Rusijos gyventojus, V.Putinas atrodė nenatūraliai pasitikintis savimi kaip žmogus, kuriam staiga buvo pavesta vadovauti didžiausiai pasaulio valstybei. Jis atskleidė griežtas savo žaidimo taisykles, kurios nepasikeitė iki šiol.

„Šioje šalyje nė minutei nebus valdžios vakuumo. Noriu perspėti, kad bet kokiems bandymams peržengti įstatymą bus duotas ryžtingas atkirtis“, – sakė jis.

Jo nesutrikdė Vakarų pasipiktinimas dėl Michailo Chodorkovskio arešto ir dar prieš nuosprendį antrajame šio Kremliaus priešininko ir buvusio naftos magnato teisme jis pareiškė, kad „vagis turi būti kalėjime“.

Pasibaigus antrajai prezidento kadencijai iš eilės, V.Putinas nebegalėjo siekti trečiosios, bet konstitucija nesutrukdė jo buvimui valdžioje – jo pasirinktas politinis įpėdinis Dmirtijus Medvedevas, kuris, kaip ir jis pats, yra iš Sankt Peterburgo, tuojau pat paskyrė jį premjeru.

Neišnyksta iš dėmesio lauko

Vadovaudamas vyriausybei V.Putinas darė viską, kad nė dienai neišnyktų iš dėmesio lauko.

Jis pozavo nuotraukoms kone su visais laukiniais Rusijos plėšrūnais, tarp jų – tigru, snieginiu leopardu ir baltuoju lokiu, su miniatiūriniu povandeniniu laivu buvo panėręs į Baikalo ežero dugną ir vairavo Formulės-1 bolidą.

„Vladimirai Vladimirovičiau, kam tokie kraštutinumai? Ar suprantate, kad tai pavojinga?“ – paklausė vienas susirūpinęs žurnalistas, kai V.Putinas 2010-aisiais grįžo iš mokslinės banginių žymėjimo ekspedicijos audringoje jūroje.

„Gyventi apskritai yra pavojinga“, – juokais atšovė V.Putinas.

Jis viešumoje retai matomas su žmona Liudmila, kuri jam pagimdė dvi dukteris. Kartą jis pasakė reporteriams nekišti savo „snarglėtų nosių“ į jo reikalus.

Vienas nedidelis Rusijos laikraštis, kuris 2008 metais įtarė, kad V.Putinas turėjo romaną su olimpine gimnastikos čempione Alina Kabajeva, turėjo paneigti šią informaciją, bet galiausiai jam vis tiek teko užsidaryti.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min