„Šie rinkimai buvo žmonių reakcija į tai, kas ten vyksta. Žinoma, rinkimai buvo neišvengiami“, – sakė V.Putinas per spaudos konferenciją, per kurią pristatė savo vizito Singapūre rezultatus.
Rinkimai separatistų savavališkai įkurtose ir tarptautinės bendruomenės nepripažįstamose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ vyko lapkričio 11 dieną.
Kalbėdamas apie vadinamojo Normandijos ketverto, kurį sudaro Ukraina, Rusija, Vokietija ir Prancūzija, vadovų susitikimo perspektyvas, V.Putinas sakė: „Susitikti Normandijos formatu šiuo metu, kai Ukrainoje vyksta rinkimų kampanija, iš esmės beprasmiška, nes dabartinė Ukrainos valdžia iki šiol apskritai nieko nepadarė, kad būtų vykdomi Minsko susitarimai.“
„Jie nieko nedaro, kad būtų įgyvendinti šie susitarimai, niekas nevyksta. Netgi įstatymas dėl ypatingojo Donbaso (Rytų Ukrainos) statuso, kurį priėmė Ukrainos parlamentas, iki šiol neįsigaliojo“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad tai esminis konflikto sureguliavimo elementas.
„Lyg taip ir turėtų būti. Visi laukia iš Rusijos kažkokio Minsko susitarimų įgyvendinimo. Na, o to, kad Kijevo valdžia nieko nedaro, visi linkę nematyti“, – sakė V.Putinas.
Komentuodamas tai, kad Vakarų valstybės pasmerkė vietos rinkimus Luhanske ir Donbase, Rusijos prezidentas sakė: „Kalbant apie kažkieno, kas tai bebūtų, šių rinkimų pasmerkimą, mes kažkodėl negirdėjome, kad būtų smerkiami nužudymai, vykdomi šių nepripažintų respublikų teritorijose.“
Anot jo, pirmiausia derėtų pasmerkti „politiškai motyvuotas žmogžudystes“.
„Būtent tai ir išprovokavo ten gyvenančių žmonių reakciją. O ką galvojo organizuojantieji panašius nusikaltimus?“ – kalbėjo V.Putinas.
Vašingtonas ir Briuselis tvirtina, kad rinkimai Donbase dar labiau apsunkins pastangas užbaigti separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje, per kurį nuo 2014 metų žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.
Jungtinių Valstijų specialusis pasiuntinys Ukrainoje Kurtas Volkeris pareiškė, kad rinkimai Donbase prieštarauja vadinamiesiems Minsko taikos susitarimams, kurie buvo pasiekti tarpininkaujant Vakarams.
Kremlius šiuos raginimus atmetė ir pareiškė, kad rinkimai „neturi nieko bendra“ su šiuo susitarimu.
Maskva aiškina, kad rinkimai yra būtini, kad būtų galima užpildyti valdžios vakuumą, atsiradusį po to, kai per sprogdinimą vienoje Donecko kavinių rugpjūčio mėnesį žuvo DLR separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka.
„Žmonėms paprasčiausiai reikia gyventi, tvarkyti savo gyvenimą ir užtikrinti tvarką regione, kuris patiria blokadą ir kuriam Ukrainos valdžia nuolat grasina panaudoti jėgą“, – po sekmadienį vykusio balsavimo pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
2014 metais Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir parėmė sukilimą Rytų Ukrainoje.
Virtinė paliaubų susitarimų padėjo sumažinti kovas, bet pavieniai susirėmimai tęsiasi, be to, kariškiai ir civiliai nuolat susiduria su sausumos minų grėsme.
Tačiau derybos yra atsidūrusios aklavietėje, o Minsko taikos susitarimai, kurie pirmiausiai buvo pasiekti 2014 metų pabaigoje, o 2015-ųjų pradžioje pertvarkyti, yra nuolat pažeidinėjamas.
