Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 22d. 21:05

Vokiečių žurnalistas: „Gorbio manija“ iš dalies paaiškina Berlyno politiką Maskvai

Michailas Gorbačiovas 15min iš Rygos
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr. / Michailas Gorbačiovas

Vokiečių žurnalistas Richardas Herzingeris tikina, kad griuvus Berlyno sienai ir susivienijus Vokietijoms, šalyje prasidėjo „Michailo Gorbačiovo manija“, kuri iš dalies paaiškina šiandienos politiką Rusijai. Anot R.Herzingerio, Vokietijoje kalbant apie Rytų Europos reikalus dažnai keliamas klausimas: „Kaip reaguos Maskva?“.

Rygoje vykusioje Baltijos keliui skirtoje konferencijoje pranešimą apie Vokietijos požiūrį į Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės siekį skaitęs laikraščio „Die Welt“ žurnalistas tikino, kad Vokietijoje apie 1939 metais rugpjūčio 23 dieną pasirašytą Molotovo-Ribbentropo paktą kalbama mažai.

15min primena, kad tą dieną nacistinė Vokietija ir SSRS pasirašė nepuolimo sutartį bei Rytų Europos padalijimo protokolą.

R.Herzingerio, dauguma Vakarų Vokietijos gyventojų prijautė Baltijos šalių „laisvės kovai prieš sovietų tironiją“.

Vis dėlto, pasak R.Herzingerio, dauguma Vakarų Vokietijos gyventojų prijautė Baltijos šalių „laisvės kovai prieš sovietų tironiją“.

„Tačiau palyginus su įvykiais Vengrijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje ar Rumunijoje, (Baltijos šalių kova) buvo suvokiama kaip periferinis klausimas. Greitai tas prielankumas susimaišė su nerimu, kad Sovietų Sąjungos žlugimas gali nuvesti į chaosą“, – konferencijoje kalbėjo žurnalistas.

R.Herzingerio teigimu, „Vokietija buvo ne vienintelė šalis, kuri palaikė Sovietų Sąjungos išgyvenimą stabilumo labui“ – esą panašiai mano didžiosios Vakarų galios.

„Tačiau vokiečiai Michailui Gorbačiovui (tuometiniam SSRS lyderiui - red.) jautė dėkingumą ir juo žavėjosi. <...> 1989-1990 metais Vokietijoje vyravo naratyvas, kad Gorbis (M.Gorbačiovas – red.) davė laisvę Europai, o mums, vokiečiams vienybę“, – sakė jis.

„Scanpix“ nuotr./Prieš dvidešimt metų vokiečiai su entuziazmu griovė Berlyno sieną ir tikėjo ateitimi. Šiandien daugelis iš jų jaučiasi nusivylę.
„Scanpix“ nuotr./Prieš dvidešimt metų vokiečiai su entuziazmu griovė Berlyno sieną ir tikėjo ateitimi. Šiandien daugelis iš jų jaučiasi nusivylę.

SSRS valdant M.Gorbačiovui, 1989 metais griuvo Berlyno siena, 1990 metais Rytų ir Vakarų Vokietijos susivienijo. Be to, M.Gorbačiovas pradėjo perestroiką – reformas, skirtas demokratizuoti Sovietų Sąjungą ir pakelti jos ekonomiką.

Pasak R.Herzingerio, ši „Gorbio manija“ iš dalies paaiškina, „kodėl Vokietijos politikai ir visuomenė šiandien taip nenori tvirtai ir adekvačiai atsakyti į naujas grėsmes, kylančias taikai ir laisvei, pavyzdžiui, Rusijos agresiją“.

„Jiems sunku sau pripažinti, kad ideali padėtis Vokietijoje, kurią jie pasiekė 1990 metais, nebuvo galutinis istorijos puslapis“, – Baltijos keliui skirtoje konferencijoje kalbėjo „Die Welt“ žurnalistas.

R.Herzingerio teigimu, „Gorbio manija“ šiandien atsispindi užsienio politikoje – ji pasireiškia susitelkimu į Maskvą.

R.Herzingeris: „Klausimas, kuris Vokietijoje dažnai keliamas kalbant apie įvykius rytinėje žemyno dalyje ir Vokietijos politinę poziciją, yra šis: kaip reaguos Rusija?“

„Klausimas, kuris Vokietijoje dažnai keliamas kalbant apie įvykius rytinėje žemyno dalyje ir apie Vokietijos politinę poziciją, yra šis: kaip reaguos Rusija?“, – sakė jis.

Pasak žurnalisto, baimė, kad Maskva gali būti „pernelyg išprovokuota“, virto konkrečiais veiksmais. Pasak jo, dėl Vokietijos 2008 metais Ukrainai ir Sakartvelui nebuvo suteiktas NATO narystės veiksmų planas.

JAV inicijavo šio plano suteikimą, tačiau Paryžius ir Berlynas tam prieštaravo. Tuomet Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad toks žingsnis sukels nereikalingą trintį su Rusija.

Anot R.Herzingerio, Kremlius į tokias nuolaidas reagavo karais ir okupacijomis Ukrainoje bei Sakartvele.

„Putinas greičiausiai nebūtų pasiryžęs nė vienam iš šių veiksmų jei Ukraina ir Sakartvelas anksčiau būtų priimtos po Vakarų gynybos aljanso skėčiu.

Kremlius interpretavo Vokietijos žingsnį, kuris turėjo signalizuoti pasiryžimą bendradarbiauti, kaip silpnumo ženklą. Ir kvietimą toliau vykdyti agresiją“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min