Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vokietija su imigrantų antisemitizmu siūlo kovoti išvykomis į koncentracijos stovyklas

Susirūpinę tarp naujų imigrantų pastebimomis antisemitinėmis nuotaikomis, Vokietijos politikai siūlo neįprastą kovos su neapykanta būdą: privalomus vizitus į buvusias nacių koncentracijos stovyklas, rašo „The New York Times“.
Aušvice praėjus 72 metams po išvadavimo apsilankė buvę kaliniai
Aušvico koncentracijos stovykla / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Palestiniečių kilmės politikės Sawsan Chebli idėja sulaukė didelio Vokietijos Centrinės žydų komisijos palaikymo, jai pritarė ir Pasaulio žydų kongresas.

„Žmonės, kurie pas mus atvyko, kuriems patiems reikėjo bėgti ar kurie buvo ištremti, tokiuose memorialuose gali išlavinti empatiją“, – teigė tarybos prezidentas Josefas Schusteris.

Pasaulio žydų kongresas, atstovaujantis žydų bendruomenėms 100-ame šalių, taip pat pasveikino šią idėją.

„Šis pasiūlymas – padrąsinantis ir efektyvus metodas siekiant papasakoti žmonėms apie nacių bandymus išnaikinti visą Europos žydų populiaciją ir tokios neapykantos keliamus pavojus“, – sakė organizacijos prezidentas Ronaldas Lauderis.

„Labiau nei bet kuri kita pasaulio šalis, Vokietija savo praeities nusikaltimus pripažino nuoširdžiai ir tiesmukai. Aukščiausi vyriausybės sluoksniai aiškiai pasakė, kad holokaustas niekada neturi būti pamirštas ar sumenkinta jo reikšmė“, – pridūrė R.Lauderis.

Vis dėlto idėja, kad naujai atvykę imigrantai privalėtų apsilankyti buvusiose koncentracijos stovyklose, sulaukė ir kritikos. Kai kurie Vokietijos istorikai mano, kad tai – supaprastintas atsakymas į sudėtingą klausimą. Jie pabrėžia, kad daugybę antisemitizmo aktų atlieka ne imigrantai.

„Negali priversti asmens nustoti būti ksenofobu ar rasistu jį nuvesdamas į koncentracijos stovyklą, – teigė Sabine von Mering iš Brandeiso universiteto JAV. – Nemanau, kad toks reikalavimas kažkaip magiškai išspręs šią problemą. Jos sprendimui reikia kur kas daugiau dėmesio ir švietimo.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ronaldas Lauderis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Ronaldas Lauderis

Nerimą kelianti tendencija

Neaišku, ar vyriausybė privers imigrantus, kuriems šiuo metu siūlomi Vokietijos kalbos, kultūros ir istorijos kursai, lankytis buvusiose nacių koncentracijos stovyklose.

Pastaraisiais metais Vokietija priėmė daugiau nei milijoną imigrantų, kurių dauguma bėgo nuo karo ir chaoso Vidurio Rytuose bei Afrikoje. Šis pasiūlymas atspindi susirūpinimą, kad priimant migrantus šalyje netyčia buvo sukurtas potencialus antisemitizmo inkubatorius.

Vokietija – labiausiai nacių ir holokausto, pražudžiusio apie šešis milijonus žydų, paženklinta šalis.

Vokietijoje, vienoje stipriausių Izraelio rėmėjų, į nacių praeitį reaguojama itin jautriai. O Vokietijos įstatymai griežtai draudžia nacių propagandą, už holokausto neigimą gali tekti sėsti už grotų.

S.Chebli: „Manau, kad būtų prasminga, jei kiekvienas, gyvenantis šioje šalyje, privalėtų bent kartą apsilankyti buvusioje koncentracijos stovykloje, įskaitant naujai atvykusiuosius. Išvykos į koncentracijos stovyklos turėtų tapti integracijos kurso dalimi.“

Vokietijos pareigūnai bando užtikrinti šalyje gyvenančių maždaug 200 tūkst. žydų saugumą. Nepaisant pastaruoju metu iškilusios kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir neonaciško kai kurių jos lyderių tono, Vokietija vis dar laikoma viena tolerantiškiausių Europos šalių.

Vokietijos mokiniams išvykos į nacių koncentracijos stovyklas, kuriose prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo masiškai žudomi žydai, yra privalomos.

S.Chebli Vokietijos žiniasklaidai teigė, kad naujų imigrantų supažindinimas su skausminga istorija galėtų suveikti kaip integracijos į Vokietijos visuomenę, vertinančią toleranciją ir besipriešinančią diskriminacijai, dalis.

„Manau, kad būtų prasminga, jei kiekvienas, gyvenantis šioje šalyje, privalėtų bent kartą apsilankyti buvusioje koncentracijos stovykloje, įskaitant naujai atvykusiuosius. Išvykos į koncentracijos stovyklas turėtų tapti integracijos kurso dalimi“, – vokiečių leidiniams sakė S.Chebli.

Jeruzalės sprendimo įtaka

Šis pasiūlymas nuskambėjo po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė oficialiai perkeliantis JAV ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę. Tuomet Vokietijoje sustiprėjo antisemitinės nuotaikos.

Didžioji dalis Jungtinių Tautų (JT) narių šalių, įskaitant Vokietiją, pasmerkė tokią JAV poziciją. Kritikai teigė, kad toks sprendimas – tarptautinės teisės pažeidimas ir nauja kliūtis Izraelio-Palestinos konflikto sprendimui.

Vokietijoje prasiveržusiuose protestuose dalyvavo arabų imigrantai, kai kurie degino Izraelio vėliavas ir skandavo „mirtis Izraeliui“.

Vokietijos teisingumo ministras Heiko Maasas praeitą mėnesį laikraščiui „Der Spiegel“ teigė, kad Jeruzalės klausimas negali pateisinti antisemitizmo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius