Constantinas Schreiberis – puikus tarpininkas tarp dviejų pasaulių. Vokietijos televizijos kanale „n-tv“ nuo rugsėjo mėnesio šis simpatiškas, jaunas vokietis nepriekaištinga arabų kalba veda pabėgėliams skirtą laidą, kurioje aiškina atvykėliams, kas yra Vokietija, kokia jos konstitucija, kultūra, papročiai, maistas. Laidoje žurnalistas kalbasi su pabėgėliais apie jų kelią į Europą, apie įspūdžius atvykus į ją.
„Marhaba – į Vokietiją atvykus“ vadinasi ši savaitinė laida vokiečių ir arabų kalbomis, prieinama žiūrovams „n-tv“ internetiniame puslapyje. „Marhaba“ galima būtų išversti „sveiki atvykę“, bet C.Schreiberis sąmoningai renkasi „į Vokietiją atvykus“.
„Nenoriu daryti reklamos pabėgėlių priėmimui. Noriu tik informuoti“, – aiškina jis.
Žiūrovų reakcija į laidą labai įvairi. Pirmąsias savaites žurnalistas gaudavo po 6000 elektroninių laiškų per savaitę, maždaug pusė jų buvę teigiami, kita pusė – pikti ar netgi tūžmingi. Vienas jam ypač įstrigęs: „Į dujų kamerą tave – drauge su Merkel!“
O juk C.Schreiberis anaiptol nėra nekritiškas multikultūralizmo šalininkas, nes, kaip pat sako, per gerai pažįsta Artimuosius Rytus. Baigęs studijas jis dirbo Libano laikraštyje „Daily Star“. Kurį laiką gyveno Dubajuje, vedė mokslo populiarinimo laidą Egipto televizijoje.
Nuo 2015 metų buvo sudaręs sutartį ir su įtakingu televizijos kanalu „Al-Jazeera“, tačiau šį bendradarbiavimą neseniai nutraukė – dėl politinių motyvų.
Dar paauglystės metais C.Schreiberis protarpiais gyveno Sirijoje, todėl sakosi ją neblogai pažįstąs: „Dabar pas mus atvykstantys žmonės yra nelyginant koks sirų visuomenės skerspjūvis. Jie atsineša pas mus ir savo konfliktus“. Todėl yra įsitikinęs: „Artimųjų Rytų problemos gali būti išspręstos tik vietoje. Ir tik jų pačių“.
„Vokietija medžioja 1000 arabų“
Anksčiau arabų žiniasklaidos dėmesys buvęs nukreiptas į JAV, Kiniją, Rusiją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Iraną. O štai nuo 2015 metų pabaigos dėmesio centre atsidūrė Vokietija.
„Šiomis dienomis vartant arabiškus laikraščius ar skaitant tinklaraščius galima būtų pagalvoti, kad Vokietija – pasaulio galybė“, – konstatuoja žurnalistas. Šias spaudos apžvalgas jis periodiškai daro internetiniam savaitraščio „Die Zeit“ puslapiui.
„Bab maftuh“ – „atviri vartai“ – taip arabų žiniasklaidoje vadinama Angelos Merkel politika. Viena karščiausių pastaruoju metu ten svarstomų temų – ar tik ta politika dabar nėra atsidūrusi pavojuje.
Dauguma arabų žurnalistų Vokietijos kanclerės vykdomą pabėgėlių politiką vertina kaip eksperimentą, kuris, kaip atrodo, netrukus žlugs. Posūkio tašku laikomi Naujųjų metų įvykiai Kelne.
Dauguma arabų žurnalistų Vokietijos kanclerės vykdomą pabėgėlių politiką vertina kaip eksperimentą, kuris, kaip atrodo, netrukus žlugs. Posūkio tašku laikomi Naujųjų metų įvykiai Kelne.
Beje, C.Schreiberis pastebi, kad apie pačius išpuolius iš arabų žiniasklaidos nelabai ką galėjai sužinoti. Galbūt tiesiog gėdytasi šia keblia, seksualinių išpuolių, tema rašyti? Juolab, kad išpuolius vykdė didelis skaičius arabų vyrų.
Šiaip jau arabų medijos nesidrovi rodyti užmuštų, sužalotų, nukankintų žmonių kūnų, brutalių sušaudymų vaizdų. O štai seksualiniai užsipuolimai arabų pasaulyje vis dar tebėra viešosios erdvės tabu.
Užtat arabų medijų erdvėje netrūko dėmesio po to Vokietijoje padažnėjusiems prievartos prieš pabėgėlius ir svetimšalius atvejams. Panarabiškas kanalas „Al-Arabiya“ plačiai informavo apie tai, kad Kelne po Naujųjų metų įvykių buvo užsipulti siras ir grupė pakistaniečių ir teigė, esą, Vokietijoje didėja prieš užsieniečius nukreiptas agresyvumas.
„Vokietijoje po Kelno įvykių stiprėja priešiškumas musulmonams, – apibendrino ir vienas didžiausių regiono žinių kanalų „Al-Jazeera“. – Po Kelno įvykių (…) neapykanta svarbiausioms Vokietijos musulmonų organizacijoms ir savanoriams pagalbininkams pasiekė naują lygį.“
O vienas skaitomiausių Egipto laikraščių „al-Ahram“ daro išvadą: „Kelno įvykiai niekais pavertė kanclerės devizą „Mes pajėgsime tai padaryti“.
C.Schreiberis pastebėjo, kad arabų medijose netrūksta ir dezinformacijos bei pavojingo faktų sujaukimo su išmone, paremta išankstiniais nusistatymais. Panarabiškas kanalas „al-Arabiya“ į antraštę iškelia skandalingą teiginį: „Vokietija medžioja 1000 arabų“, kurį toliau sukonkretina: „Dauguma jų yra nelegalai arba politinio prieglobsčio prašytojai.“
Rusijos propaganda arabų kalba
Negatyvūs atsiliepimai sklinda iš arabų kalba transliuojamo propagandinio Rusijos valstybinės televizijos kanalo „Russiya al-Youm“ (Russia Today, toliau – RT). Arabų žiūrovų jis labai mėgiamas, – dėl antivakarietiško informacijos pateikimo. Tai informacinė opozicija taip pat arabiškai regionui transliuojantiems Vakarų kanalams.
Arabiškoji RT nenuilsdama kalba apie Vakarų politikų nesugebėjimą spręsti pabėgėlių klausimo ir palaiko kietą rytų europiečių, atsisakančių priimti sirus, kursą.
Arabiškoji RT nenuilsdama kalba apie Vakarų politikų nesugebėjimą spręsti pabėgėlių klausimo ir palaiko kietą rytų europiečių, atsisakančių priimti sirus, kursą.
„Kodėl niekas nekelia klausimo, kaip ta pabėgėlių krizė kilo? Ar nesukėlė jos Vakarų įsikišimas Irake, Libijoje, Sirijoje ir Afganistane, kai bombomis ir raketomis norėta į šias šalis atnešti demokratiją?“ – retoriškai klausia kanalo žurnalistai. RT atmeta Vakarų vykdomą Artimųjų Rytų politiką ir drauge teisina Rusijos veiksmus regione.
C.Schreiberis pastebi, su kokia piktdžiuga RT pristato Kelno įvykius ir tai, kaip vokiečių „svetingumo kultūra“ patiria vis didesnį spaudimą. Žurnalistas stebisi, kad arabams skirtas Maskvos televizijos kanalas nevengia kurstyti nuotaikų prieš pabėgėlius.
Arabų žiniasklaidoje tvyro nerimas
Bet ir pačių arabų žiniasklaidoje vis dažniau skamba abejonės dėl tolesnės pabėgėlių krizės eigos. Nerimą kelia dramatiškai krintantys Vokietijos kanclerės reitingai. Žinių portalas Akhbar al-Youm rašo: „Visuomenė vis mažiau remia konservatyvią Merkel partiją ir vis labiau simpatizuoja dešiniajai AfD“.
Pasak C.Schreiberio, arabų medijos ir socialiniai tinklai žaibiškai reaguoja į Vokietijos bei ES sprendimus pabėgėlių klausimais. Signalai arabų pasaulį pasiekia labai greitai.
Taip nutiko ir po dešiniųjų populistų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) vadovių Frauke Petry bei Beatrix von Storch pasisakymų apie šaunamųjų ginklų naudojimą, sulaikant pabėgėlius, nelegaliai kertančius Vokietijos sieną.
Tiesa, F.Petry vėliau pamėgino savo žodžius atšaukti. O štai jos pavaduotoja B. von Storch tik patikslino, kad į vaikus šaudyti negalima, bet moterims išimtis nedarytina.
Šie pareiškimai sukėlė arabų medijų erdvėje naują skepticizmo bangą. „Al Jazeera stebėjosi“: „Šoką sukelia ne tik patys pasakymai, bet ir tai, kad Frauke Petry su jos ekstremaliais pareiškimais, sprendžiant iš apklausų, netgi sulaukia didesnio populiarumo“. O tai aiškiai signalizuoja Vokietijoje pakitusias nuotaikas.
Ir išties, kaip parodė nuomonių tyrimo instituto „YouGov“ apklausa, 29 procentai apklaustųjų Vokietijos gyventojų pritaria karingųjų AfD vadovių požiūriui kritiniu atveju neginkluotus pabėgėlius pasienyje sulaikyti pasitelkus ginklus. Ginklų naudojimą nepateisinamu laikė 57 procentai, o 14 procentų respondentų neturėjo jokio atsakymo.
C.Schreiberio vertinimu, niekad anksčiau pabėgėlių krizė Europoje nebuvo komentuota taip aktyviai. Ir taip kritiškai.
Pareiškimai apie šaunamuosius ginklus sužadino audringas diskusijas ir arabų socialiniuose tinkluose. C.Schreiberio vertinimu, niekad anksčiau pabėgėlių krizė Europoje nebuvo komentuota taip aktyviai. Ir taip kritiškai.
Pirmųjų mėnesių euforiją ir žavėjimąsi Angela Merkel pakeitė skeptiškesnės intonacijos. „Ar ji nujautė, kokios bus jos sprendimų pasekmės?“ klausia vienas skaitytojas laikraščio „al-Ahram“ internetiniame puslapyje. „Vokietija už savo atvirų durų politiką turės brangiai užmokėti“, – komentuoja kitas.
Drauge daugelis komentatorių yra įsitikinę, kad pareiškimais apie šaunamuosius ginklus tik siekta politinių tikslų, apie realų scenarijų negalvota. Skaitytojas, pasirašęs „Ustadh fi altib min almania“, racionaliai pastebi: „Vokietijos policija nešaudys į neginkluotus pabėgėlius, tai yra teisinė valstybė ir humaniška šalis, kurios mokyklose aiškinama apie nacių nusikaltimus tam, kad kas nors panašaus niekada nebepasikartotų.“
Be to, daugybė komentatorių socialiniuose tinkluose pasisako apie sirų pareigą nenusigręžti nuo savo tėvynės. Lubani min Trabalus rašo: „Sirų jaunimo pareiga – kovoti už tai, kad Sirija būtų išvaduota nuo Irano ir rusų, o ne bėgti į Vokietiją, kad ten per Naujuosius metus elgtųsi taip, kaip mes matėm. Ir tai – tuo metu kai jų tėvai ir sūnūs miršta iš bado ir nuo bombų. Tai gėdinga!“
