TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Vygadas Ušackas: karas Ukrainoje gali plisti toliau

Vygaudas Ušackas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Vygaudas Ušackas
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

„Esame susidūrę su pamatiniais pasikeitimais Rusijos vidaus ir užsienio politikoje. Tai reiškia pasaulėžiūros konfliktą tarp Rusijos ir Vakarų. Konfliktas, kuris šiuo metu vyksta, iš tikrųjų tik iliustruoja tuos esminius skirtumus tarp Rusijos ir Vakarų. Kita vertus, iliustruoja ir pavojus. Negalime atmesti galimybės, kad ir būtų gaila, kad situacija gali blogėti ir konfliktas gali plisti. Todėl visos pastangos yra sutelktos tam, kad būtų laikomasi politinio susitarimo ir kad situacija stabilizuotųsi“, – taip situaciją Ukrainoje vertina Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas.

Pokalbis su ambasadoriumi – laidoje „Dėmesio centre“.

– Pone Ušackai, jau daugiau kaip pusantrų metų iš arti stebite vis agresyvėjančią Maskvos laikyseną. Kokios Jūsų įžvalgos? Ar artimiausiu metu galima tikėtis kažkokių žingsnių, kaip, pavyzdžiui, kad Maskva nustotų siųsti ginklus ar pinigus į Rytų Ukrainą?

– Visų pirma, visos ES ir kitų partnerių pastangos yra sutelktos tam, kad kiek įmanoma deaskaluotume situaciją. Siekiama, kad būtų laikomasi Minske priimtų susitarimų, t. y., būtų vykdomos pilnos paliaubos, kurių iki šiol nėra laikomasi. Siekiama, kad rinkimai vyktų vadovaujantis Ukrainos įstatymais, kad metų pabaigoje Ukrainos pasieniečiai perimtų viso pasienio kontrolę.

ES pozicija visada buvo nuosekli – sankcijų įvedimas arba atšaukimas priklauso nuo realios situacijos Ukrainoje

– Matydamas, kaip reikalai vystosi dabar, jūs optimistas?

– Aš realistas. Reikia pripažinti faktus, nes faktų pripažinimas – pirmas žingsnis į išmintingą politiką. O faktai yra tokie, kad esame susidūrę su pamatiniais pasikeitimais Rusijos vidaus ir užsienio politikoje. Tai reiškia pasaulėžiūros konfliktą tarp Rusijos ir Vakarų, kadangi prezidentas Putinas ir jo administracija procesus, kurie prasidėjo iki Krymo aneksijos, vertina kaip politinio režimo kaitą, kurią, pasak jo, išprovokavo Vakarai. Taip pat, Putino nuomone, kita galima stotelė – Kremlius. Todėl jis teigė darysiantis viską, kad taip neįvyktų. Tas konfliktas, kuris šiuo metu vyksta, iš tikrųjų tik iliustruoja tuos esminius skirtumus tarp Rusijos ir Vakarų. Kita vertus, iliustruoja ir pavojus. Negalime atmesti galimybės, kad ir būtų gaila, kad situacija gali blogėti ir konfliktas gali plisti. Todėl visos pastangos yra sutelktos tam, kad būtų laikomasi politinio susitarimo ir kad situacija stabilizuotųsi bent dabartiniuose rėmuose.

– NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas pirmadienį pareiškė, kad „vis dar neaišku, ar Rusija apskritai pasirengusi imtis žingsnių, kad būtų įgyvendintas Minsko susitarimas. Ir pridūrė, kad Maskva sulauks naujų sankcijų ir dar griežtesnės izoliacijos, jei ta sutartis žlugtų“. Matydamas ES šalių narių ir užsienio politikos įgaliotinės nuomonę, kaip manote, ar ES gali dar labiau griežtinti poziciją?

– ES pozicija visada buvo nuosekli – sankcijų įvedimas arba atšaukimas priklauso nuo realios situacijos Ukrainoje. Todėl ir sprendimus ES priims atitinkamai. Žinoma, reikia pripažinti, kad atskiros ES šalys turi savą nuomonę, ir tai suprantama – Lietuvos istorija labai skiriasi nuo, pavyzdžiui, Italijos, Graikijos ar Kipro istorijos. Bet kuriuo atveju, per du metus parodėme, kad, nepaisant ryškios tarpusavio priklausomybės nuo Rusijos, ES 28 valstybės vis dėlto priėmė bendrą poziciją. Dabar svarbiausia, kad susitarimai būtų įgyvendinti, kad būtų normalizuota padėtis Rytų Ukrainoje, kad baigtųsi kraujo liejimas ir nebūtų karo kurstymo.

Lietuvos užsienio politika, manau, kad šiuo metu pergyvena tam tikrą sukrėtimo laikotarpį

– Kokie atgarsiai Rusijoje po paviešintos B. Nemcovo ataskaitos?

– Atgarsiai yra riboti, kadangi laisva spauda, laisvas žodis yra labai ribojamas. Kiek organizatoriai galėjo, tiek tą ataskaitą paviešino. Vis dėlto manau, kad ta ataskaita daro kažkokį poveikį. Reikia prisiminti, kad apie 20 proc. Rusijos piliečių, vadinasi, apie 30 mln. gyventojų, nepritaria Putino politikai. Manau, ši ataskaita bus papildomas elementas toms abejonėms. Antra vertus, reikia būti realistais ir pripažinti, kad greitų permainų ten nebus. Reikia turėti omenyje ir represinį aparatą, ir Prezidento populiarumą, ir netgi populiarumą tų sprendimų, kurie buvo priimti Rusijos atžvilgiu. Su propaganda aš susiduriu kiekvieną dieną. Iškraipomi mano pasisakymai arba tiesiog išrenkami atskiri sakiniai. Arba atsisakoma atspausdinti straipsnį, kuriame minima nelegali Krymo aneksija ir pan.

– Šią savaitę Rygoje vyks ES Rytų partnerystės vadovų susitikimas. Programoje dalyvauja šešios šalys, tarp kurių ir labai aiškiai nuo Rusijos priklausančios – Armėnija, Baltarusija. Kažko reikėtų laukti iš šio susitikimo?

– Reikia pripažinti, kad Rygos susitikimas nebus toks istorinis savo esme, kaip buvo Vilniaus. Antra vertus, tie įsipareigojimai, kuriuos prisiėmėme, nėra trumpalaikiai. Manau, kad svarbiausias būsimo susitikimo tikslas – aiškiai įvertinti, kur mes esame, išmokti pamokas ir, svarbiausia, išlaikyti dinamiką. Po Vilniuje vykusio susitikimo jau dvi sutartys yra realizuojamos – su Moldova ir su Gruzija. Su Ukraina sutartis iki galo įsigalios nuo 2016 m. Rusija pranešė neprieštarausianti šiai sutarčiai.

Tikiuosi, kad pagaliau mes įgyvendinsime tuos įsipareigojimus, kuriuos priėmėm dar prieš dešimtmetį

– Pranešama, kad NATO ir ES stiprins bendradarbiavimą, reaguodamos į naujas grėsmes. Ar reikėtų suprasti, kad kalbama tik apie pietietiškas problemas, turiu omenyje nelegalią migraciją į ES, ar čia kalbama ir apie kažkokias iniciatyvas, susijusias su Ukraina, Rusija?

– Gyvename tarpusavyje susijusiame pasaulyje. Žinoma, mums, lietuviams, gyvenantiems šalia Rusijos ir Ukrainos, be abejo, labiausiai aktualios kaimynystėje esančios grėsmės ir sukrėtimai. Tačiau mes esame 28 ES šalių bendrijoje ir turime reaguoti į visas grėsmes ir aktualijas. Kai žūsta tiek žmonių, bandančių perplaukti per Viduržemio jūrą, kai Sirijoje jau žuvo virš 200 tūkst. žmonių, o pabėgėlių srautai didėja, ES turi susitelkti ir solidarizuojantis turi paremti viena kitą. Lietuva taip pat negali būti izoliuota. Mes negalime elgtis taip, tarsi tai būtų ne mūsų interesas.

– O Lietuvos užsienio politikai netrūksta nuoseklumo?

– Lietuvos užsienio politika, manau, kad šiuo metu pergyvena tam tikrą sukrėtimo laikotarpį, kurį nulėmė tragiški įvykiai Ukrainoje. Tai dar sykį mums priminė, kaip svarbu yra išlaikyti nuoseklią užsienio politiką. Mūsų užsienio politika visada rėmėsi tvirtais transatlantiniais santykiais. Santykiais su Amerika, kuriuos dabar būtina puoselėti ir stiprinti. Mums lygiai taip pat svarbu atgaivinti jeigu ne žlugusius, tai stipriai sukrėstus Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės santykius. Vis dėlto turime pripažinti, kad mes esame ir liksime Rusijos kaimynai. Mums gali nepatikti esamas režimas, tačiau turime išlaikyti ryšius su žmonėmis. Turime pasitikėti savo jėgomis ir skaidria politine sistema, kad palaikytume viltį bendraudami tiek su Rusijos verslininkais, tiek su kultūros žmonėmis.

– Kaip keistai beskambėtų, bet karas Ukrainoje iš esmės sugrąžino Lietuvos užsienio politiką į tuos bėgius, nuo kurių ji buvo nusukusi.

– Tikiuosi, kad tie sukrėtimai išeis mums į naudą. Tikiuosi, kad pagaliau mes įgyvendinsime tuos įsipareigojimus, kuriuos priėmėm dar prieš dešimtmetį. Tikiuosi, kad dabar yra tas momentas, kai mes viską padarysime realiais darbais, o ne tik žodžiais. Užsienio politika vykdoma ne žodžiais, o konkrečiais veiksmais, kurie tvirtintų Lietuvos valstybingumą, mūsų konkurencinį pranašumą ir piliečių gerovę. 

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Ukraina Rusija
Parašykite atsiliepimą apie 15min