Slapto diplomatinio susirašinėjimo dokumentai, kuriuos tinklalapis „WikiLeaks“ perdavė didiesiems dienraščiams, tokiems kaip JAV „The New York Times“ ir britų „The Guardian“, rodo, kad JAV valstybės departamento pareigūnų buvo prašoma gauti asmeninės informacijos apie kai kuriuos Jungtinių Tautų (JT) pareigūnus ir svarbius veikėjus iš įvairių šalių.
Ši medžiaga rodo, kad darbas, paprastai siejamas su Centrine žvalgybos valdyba (CŽV) ir kitomis žvalgybos agentūromis, buvo patikimas Amerikos ambasadoms Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Rytų Europoje, Lotynų Amerikoje, taip pat JAV atstovybės prie JT darbuotojams.
Pavyzdžiui, vienoje įslaptintoje direktyvoje, kuri pernai buvo išsiųsta diplomatams JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton vardu, prašoma surinkti techninės informacijos apie aukštų JT pareigūnų naudojamas ryšių sistemas, rašo „The Guardian“.
Be kita ko, amerikiečiai diplomatai buvo įpareigoti mėginti išsiaiškinti slaptažodžius ir šifrų raktus, naudojamus siųsti tarnybinei informacijai per privačius ir komercinius telekomunikacijų tinklus, sakoma paviešintame dokumente.
„The New York Times“ rašo, kad viename H.Clinton pasirašytame pranešime prašoma „biografijos ir biometrinių duomenų apie aukšto rango Šiaurės Korėjos diplomatus“, kurią turėjo surinkti Vašingtono diplomatai, dirbantys Niujorke veikiančioje JAV atstovybėje prie Jungtinių Tautų.
Kaip nurodė „The Guardian“, šioje direktyvoje taip pat surinkti duomenų apie JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono „vadovavimo bei sprendimų priėmimo stilių, taip pat jo įtaką sekretoriatui“.
Vašingtonas taip pat prašė gauti JT pareigūnų elektroninio pašto adresų, kredito kortelių, telefonų, faksų, pranešimų gaviklių ir netgi oro bendrovių lojalumo programų abonementų numerių, pridūrė britų dienraštis.
Slapta „nacionalinė žvalgybos informacijos apie asmenis rinkimo direktyva“ buvo išsiųsta JAV ambasadoms prie JT, Vienos ir Romos, taip pat 33 kitoms ambasadoms ir konsulatams.
Panaši direktyva H.Clinton vardu buvo išsiųsta pernai balandį. Joje prašoma informacijos apie įtakingus veikėjus Kongo Demokratinėje Respublikoje, Ruandoje ir Burundyje, rašo „The Guardian“.
Diplomatų prašoma pateikti duomenų „apie svarbių ir kylančių politinių, karinių, žvalgybos, opozicijos, etninių, religinių ir verslo lyderių sveikatos būklę, nuomonę apie Jungtines Valstijas, išsilavinimą ir tautybę“, – dienraštis cituoja nutekintą pranešimą.
„Šiuose duomenyse turėtų būti elektroninio pašto adresai, telefonų ir faksų numeriai, pirštų atspaudai, portretinės nuotraukos, DNR (mėginiai) ir akių rainelės atvaizdai“, – rašė Valstybės departamentas.
Direktyvoje prašoma, kad Afrikos Didžiųjų ežerų šalyse dirbantys JAV pareigūnai pateiktų informacijos apie aerodromus, armijos stovyklas ir kitus karinius objektus, taip pat apie karo įrangą.
„The New York Times“ nurodė, kad viename H.Clinton pasirašytame pranešime prašoma, kad atstovybėje prie JT dirbantys JAV diplomatai gautų „biografinės ir biometrinės informacijos apie aukšto rango Šiaurės Korėjos diplomatus“.
Pasak dienraščio, pernai JAV ambasadai Bulgarijos sostinėje Sofijoje išsiųstame pranešime Valstybės departamentas taip pat prašė „detalių apie Bulgarijos lyderių asmeninius ryšius su Rusijos pareigūnais arba verslininkais“.
„The Guardian“ rašo, kad iš JAV atstovybių Kaire, Tel Avive, Jeruzalėje, Amane, Damaske ir Rijade buvo reikalaujama informacijos apie Palestinos Autonomijos ir palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ narių kelionių planus ir naudojamas transporto priemones.
Kitame dokumente JAV ambasadų darbuotojai raginami rinkti informaciją apie centrinių Afrikos šalių karinius ryšius su Kinija, Libija, Šiaurės Korėja, Iranu ir Rusija, nurodė britų laikraštis.
Tuo tarpu JAV valstybės departamento atstovas Philipas Crowley neigė, kad diplomatai įpareigoti šnipinėti.
„Priešingai nei skelbiama kai kuriuose „WikiLeaks“ pranešimuose, mūsų diplomatai yra diplomatai. Jie nėra žvalgybininkai“, – sakoma pranešimuose, kurie paskelbti Ph.Crowley svetainėje socialiniame tinkle „Twitter“.
„Diplomatai renka informaciją, kuri formuoja mūsų priemones ir veiksmus. Visų šalių diplomatai daro tą patį“, – teigiama jame.
