Dokumentai, kuriuose minima Lietuva, kol kas nėra paviešinti – tai gali būti padaryta vėliau. Apžvalgininkai sako, kad slaptų susirašinėjimų paviešinimas Jungtinėms Valstijoms turėtų būti nepatogus dėl juose vartojamos nediplomatinės kalbos.
Žemėlapį su „WikiLeaks“ dokumentais galite pamatyti čia.
250 tūkst. diplomatinio susirašinėjimo dokumentų, kurie atskleidžia konfidencialų bendravimą tarp Vašingtono bei JAV ambasadų visame pasaulyje, „WikiLeaks“ perdavė keliems įtakingiausiems dienraščiams, įskaitant „New York Times“, „Guardian“ ir „Spiegel“.
„WikiLeaks“ teigia, kad jos dokumentai vaizduoja Jungtines Valstijas kaip veidmainišką supervalstybę. Žiniasklaidos dėmesio sulaukė dokumentai, kurie esą rodo, jog Jungtinės Valstijos yra įpareigojusios savo diplomatus vykdyti aktyvų šnipinėjimą, atskleidžiamas Vašingtono požiūris į kitų valstybių vadovus.
Tarp pirmųjų kelių šimtų „WikiLeaks“ tinklalapyje paviešintų dokumentų duomenų iš Lietuvos ar apie Lietuvą nėra. Tačiau tinklalapio paieškos sistemos nurodo, kad šalis minima kituose 882 dokumentuose.
„The Guardian“ sudaryta paieškos sistema atskleidžia, kad pagal datą naujausi trys pranešimai, parašyti JAV ambasados Lietuvoje, sukurti šių metų vasario 26 dieną.
Pagal pateikiamus raktažodžius, galima atsekti, kad juose, be kita ko, minimi ginklų kontrolės ir nusiginklavimo klausimai, finansų bei piniginiai reikalai.
Pirmasis iš „WikiLeaks“ turimų dokumentų, parengtų JAV ambasados Lietuvoje, sukurtas 2004–ųjų balandžio 9 dieną.
Lietuva minima ne tik ambasados pranešimuose – informacijos, susijusios su šalimi, turėtų būti ataskaitose, kurias Vašingtonui pateikė Amerikos diplomatai, dirbantys Briuselyje, Maskvoje, Sankt Peterburge, Kabule, Paryžiuje, Varšuvoje, Prahoje, Kijeve, Taline, Rygoje, Bratislavoje, Baku, UNESCO misijoje. „WikiLeaks“ taip pat turi JAV Valstybės departamento pranešimų, kuriose pateikiama informacija apie Lietuvą.
„Paviešinus dokumentus užsienio politikos bendruomenė turbūt jausis nepatogiai, nes visi pamatys, kaip jie nediplomatine kalba aprašo realius politinius procesus pas mus, Lietuvoje“, – BNS pirmadienį sakė politologas Nerijus Maliukevičius.
„Galbūt tai nėra žlugdanti informacija, bet ji paprasčiausiai yra nepatogi, parodo vidaus darbo kultūrą“, – pridūrė ekspertas.
„WikiLeaks“ slaptus dokumentus paskelbia ne pirmą kartą. Šį spalį buvo paskelbta „Irako dosjė“ – maždaug 400 tūkst. Amerikos karinių pranešimų, tarp jų karių pranešimų iš kovos veiksmų vietos.
Šiuose dokumentuose pasakojama apie taikių gyventojų žūtį, kalinių kankinimus ir tyčiojimąsi iš jų.
Liepą į „WikiLeaks“ tinklalapį buvo įdėti 77 tūkst. slaptų dokumentų apie karinius veiksmus Afganistane.
„Tai yra šio amžiaus informacijos nutekinimo fenomenas. Manau, kad jį organizuoja ambicingi žmonės, kuriems reikia būti dėmesio centre“, – sakė N.Maliukevičius.
Jis sakė nenorintis spekuliuoti, kad tai gali būti naudinga tam tikroms kitoms didžiosioms pasaulio valstybėms.
„Anksčiau tradiciškai vadinamieji kurmiai bėgdavo į laikraščius ir nešdavo savo informaciją. Dabar matome didelius informacijos pliūpsnius, ir netgi kiekvienam pateikiama galimybė daryti savo išvadas. Tai tam tikras naujojo amžiaus projektas“, – kalbėjo N.Maliukevičius.
