Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valstybės siekis – užtikrinti sparčiojo interneto pasiekiamumą kiekvienam namų ūkiui

Spauda
123rf nuotr. / Internetas
Šaltinis: 15min
0
A A

Skaitmeninės atskirties tarp miesto ir kaimo vietovių mažinimas, aktyvesnis sparčiojo plačiajuosčio fiksuotojo ir belaidžio ryšio diegimas – tai „Europos skaitmeninėje darbotvarkėje“ nustatyti siekiai valstybėms narėms. Vienas iš iškeltų uždavinių – iki 2020 m. užtikrinti, kad visi europiečiai turėtų galimybę naudotis sparčiuoju ir daugiau 30 Mb/s interneto ryšiu. Šie ES valstybėms narėms iškelti tikslai atsispindi ir svarbiausiame strateginiame Lietuvos dokumente, nubrėžiančiame Lietuvos informacinės visuomenės plėtros tikslus ir siekius – Lietuvos Respublikos skaitmeninėje darbotvarkėje.

„Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva išties daug nuveikė plačiajuosčio ryšio plėtros srityje. Privačių bendrovių ir valstybės investicijų dėka bazinis plačiajuostis internetas jau dengia 99 proc. Lietuvos teritorijos. Taigi mūsų valstybė demonstruoja ne tik dideles ambicijas, bet ir gerus rezultatus šioje srityje, – teigia Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktorius Ramūnas Čepaitis. – Tačiau technologijų sritis – itin dinamiška, ir tai, ką mes laikėme „pakankamos spartos“ plačiajuosčiu internetu prieš kelerius metus, labai stipriai skiriasi nuo šiandienos supratimo. Šiandieninis ES ir Lietuvos strateginis siekis – nebe bazinis, o spartusis plačiajuostis internetas, kurio sparta – ne mažiau kaip 30 Mb/s.“

Pasak IVPK direktoriaus, atlikta išsami sparčiojo interneto infrastruktūros ir paslaugų analizė rodo, kad 2015 m. spartusis plačiajuostis internetas vis dar nebus pasiekiamas net 254 tūkst. namų ūkių. Tai – penktadalis visų Lietuvos namų ūkių. Šie sparčiojo interneto prieigos galimybės neturintys namų ūkiai pasklidę teritorijoje, kuri sudaro 76 proc. visos Lietuvos teritorijos, todėl jiems prijungti prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklų reikalingos ypatingai didelės investicijos. IVPK užsakymu ekspertų atliktos studijos rezultatai atskleidė, kad per artimiausius metus į plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą investuojant tik privatiems elektroninių ryšių operatoriams, 2020 m. naujos kartos interneto prieigos aprėptis, įvertinus visas galimas prieigos technologijas, galėtų padengti iki 89 proc. visų šalies namų ūkių. Likusiems Lietuvos namų ūkiams spartusis internetas liktų nepasiekiamas, kaip ir Lietuvai iškeltas strateginis tikslas iki 2020 m. užtikrinti visų namų ūkių galimybę gauti prieigą prie sparčiojo interneto.

Šios srities ekspertai, bendradarbiaudami su elektroninių ryšių operatoriais, surinko išsamią informaciją apie Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir paslaugų būklę, išanalizavo Lietuvos situaciją ir užsienio šalių patirtį, įvertino skirtingas investavimo į šią sritį technologines, organizacines, finansines alternatyvas ir parengė pasiūlymus dėl tolimesnio valstybės investavimo modelio. Svarbiausias modelio principas – šiai sričiai planuojamomis sąlyginai nedidelėmis Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo investicijomis pasiekti didžiausią galimą efektą ir sparčiojo interneto plėtros postūmį Lietuvoje.

Valstybės siekis – užtikrinti sparčiojo interneto pasiekiamumą kiekvienam namų ūkiui
Valstybės siekis – užtikrinti sparčiojo interneto pasiekiamumą kiekvienam namų ūkiui

Tam, kad spartusis internetas pasiektų galutinį vartotoją, pirmiausia reikalinga žengti pirmąjį žingsnį – sukurti magistralinę tinklo infrastruktūrą, kuria būtų pasiekiamos nutolusios kaimiškosios vietovės, tik tada galima diegti „paskutinės mylios“ infrastruktūrą. „Valstybės indėlis šioje srityje stebimas jau nuo 2005 m., kuomet valstybinės institucijos, pasinaudodamos 2004-2006 m. ir 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, pradėjo kurti RAIN infrastruktūrą. Šio indėlio principas – infrastruktūrą kurti griežtai tik tose vietovėse, kuriose privatūs operatoriai jos neturi ir neketina kurti, ir tokiu būdu kaip tik paskatinti efektyvią privačių operatorių konkurenciją plačiajuosčio ryšio srityje bei užtikrinti galimybes galutiniams vartotojams gauti pažangias e. ryšių paslaugas, – teigia Gytis Liaugminas, VšĮ „Plačiajuostis internetas“ direktorius. – Šiandien valstybė turi realų instrumentą, sudarantį galimybes galutiniam vartotojui gauti paslaugas, o ryšio operatoriui – veikti nenuostolingai. Įgyvendinant RAIN ir RAIN–2 projektus jau paklota apie 8300 kilometrų šviesolaidinių kabelių linijų, jomis sujungta apie 1300 gyvenviečių. Sukurta infrastruktūra 47 ryšio operatoriai, naudodamiesi daugiau kaip 2500 RAIN ryšio paslaugų, teikia paslaugas galutiniams vartotojams. Operatorių ir paslaugų, kuriomis jie naudojasi, skaičius nuolat auga.“

2014–2020 m. laikotarpiu valstybės lėšomis sparčiojo interneto paslaugų teikimą įgalinanti infrastruktūra bus statoma tik tose vietovėse, kuriose yra namų ūkių, tačiau verslas ten šiuo metu neteikia ir neplanuoja teikti sparčiojo interneto paslaugų. Valstybė neturi galimybių nutiesti šviesolaidines linijas į kiekvieną, kad ir atokiausiose vietovėse įsikūrusį namų ūkį – tam būtų reikalingos milžiniškos investicijos, be to, toks sprendimas grėstų tiesioginiu konkurencijos e. ryšių srityje iškraipymu. Todėl pasirinktas būdas, pagal kurį bus derinama fiksuotoji ir belaidė interneto prieigos ir apimamas tiek valstybės, tiek privačių operatorių numatomas indėlis.

Lietuvos Respublikos su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos par­eng­ta­me Nau­jos kar­tos in­ter­ne­to prie­igos plė­tros iki 2020 me­tų pla­ne numatyta, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos struktūrinių fon­dų ir vals­ty­bės lė­šo­mis šalies „baltosiose teritorijose“, kuriose spartusis internetas nepasiekiamas, bus statomi te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bokš­tai ir šviesolaidinėmis linijomis sujungiami su esama pažangia plačiajuosčio ryšio infrastruktūra. Valstybė investuos tik į ilgalaikę pasyviąją infrastruktūrą – šviesolaidines linijas iki tam tikrų vietovių ir bokštus, o aktyvinę įrangą ant šių bokštų įrengs ir paslaugas galutiniams vartotojams teiks elektroninių ryšių operatoriai. Visiems operatoriams valstybės sukurta infrastruktūra bus pasiekiama vienodomis, skaidriomis ir nediskriminuojančiomis sąlygomis. Tokiu būdu valstybės investicijos leis operatoriams sumažinti kaštus, reikalingus pradėti teikti sparčiojo interneto paslaugas galutiniams vartotojams, ir paskatins juos ateiti į vietoves, kurių gyventojams šiuo metu sparčiojo interneto paslaugos nepasiekiamos. Preliminari planuojamo projekto vertė – apie 160 mln. Lt. Plane taip pat numatyta, kad šalia tiesioginių investicijų į infrastruktūrą valstybė kompleksiškai įgyvendins ir šios srities reglamentavimo tobulinimo bei koordinavimo priemones, skatinančias privačias investicijas į plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą.

Prieš pradedant infrastruktūros plėtros darbus, bus rengiamas investicinis projektas. Jo rengimo metu numatoma įvertinti tikslią reikalingos įrengti infrastruktūros apimtį, nustatyti maršrutus, kuriais bus tiesiamos šviesolaidinio kabelio linijos, siekiant didžiausios socialinės projekto naudos, apibrėžti numatomos sukurti infrastruktūros paslaugų kainodaros principus ir kitus svarbius projekto įgyvendinimo aspektus. Konkrečios infrastruktūros objektų įrengimo vietos bus derinamos su e. ryšių operatoriais, tokiu būdu užtikrinant, kad ji būtų įrengiama ten, kur operatoriai ketina ja naudotis, ir nebūtų dubliuojama esama ar artimiausiu metu planuojama statyti operatorių infrastruktūra.

Šaltinis: IVPK, VšĮ „Plačiajuostis internetas“

Pavadinimas
 

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min