Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 10d. 10:18

10 klausimų apie naująją pensijų kaupimo tvarką

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis
Valdo Kopūsto / 15min nuotr. / „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis

Nuo šių metų įsigaliojusi naujoji pensijų kaupimo tvarka vis dar kelia nemažai klausimų tiek samdomiems darbuotojams, tiek dirbantiems savarankiškai.

Į pačius aktualiausius ir atsako „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.

– Ar pradėjus kaupti pensiją papildomai, bus galima kaupimo atsisakyti, tarkime po 5 metų? Arba nutarus nekaupti, stabdyti kaupimą, į kaupimo sistemą sugrįžti?

– Yra žmonių, kurie pensijai savarankiškai kaupia jau nuo 2004 metų. 2013 metais jie galėjo sustabdyti kaupimą. Dabar vėl galima iš naujo pagalvoti ar tęsti, pradėti, ar stabdyti kaupimą. Apsispręsti galima iki šių metų birželio 30 dienos.

Šiai dienai teisės aktuose nėra numatyta, kad bus galimybė sustabdyti kaupimą po birželio 30 dienos. Vadinasi, jei žmogus iki to laiko nepareikš noro stabdyti, jis ir kaups iki senatvės pensijos amžiaus.
Jeigu ateityje kaupimo sąlygos reikšmingai keistųsi, gali būti, kad gyventojams vėl būtų sudaryta galimybė apsispręsti, ar nauja tvarka jiems priimtina.

Kaupti pradėti bus galima bet kada. Jei žmogus šį pusmetį nuspręstų sustabdyti ar nutraukti kaupimą, jis po metų ar kelerių vėl gali pradėti kaupti.

– Nutarusiems kaupti kyla klausimų, kurį pensijų fondą pasirinkti. Kuo patartumėte pasidomėti prieš pasirašant pensijos kaupimo sutartį?

– Lietuvoje yra 5 kaupimo bendrovės, kurios teikia tokias paslaugas. Kiekvienoje iš jų nuo šių metų bus po septynis fondus. Tai gyvenimo ciklo fondai, į juos gyventojai skiriami pagal amžių, nes laikomasi taisyklės, kad kuo žmogus jaunesnis, tuo labiau jis gali rizikuoti, o prieš pat išeidamas į pensiją jau tiri stengtis išsaugoti sukauptą turtą nerizikuodamas. Taigi, su žmogaus amžiumi mažėja fondo rizika.

Kaupimo bendrovę galima rinktis tą, kuria pasitikite. Galima matyti visų rezultatus – Lietuvos Bankas pateikia visų kaupimo bendrovių ir fondų ataskaitas. Ataskaitas galite rasti čia.

Čia pateikiami detalūs fondų veiklos rezultatai, administravimo mokesčiai. Galima juos lyginti ir rinktis, kas priimtiniausia, tačiau vertėtų lyginti panašios rizikos fondus. Įprastai, kuo rizikingesnis fondas, tuo didesnė grąža. Ir atvirkščiai.

– Kadangi prakalbome apie rizikas, tai norėčiau paklausti, ar valstybė įsipareigoja, kad žmogus išėjęs į pensiją gaus sumą, kuri negalės būti mažesnė nei sukaupta? Kaip žinia, fondai gali uždirbti, bet gali ir patirti nuostolių?

– Investavimas yra tam tikra prasme rizikos valdymas. Kuo daugiau tikimasi uždirbti, tuo daugiau galima prarasti. Lėšos nėra apdrausto nuo investicijų vertės sumažėjimo, tačiau valstybė labai atidžiai prižiūri pačius fondus.

Jei fondo valdytojas – bankas ar kita bendrovė, susidurtų su finansiniais sunkumais, fonduose esantys pinigai negalėtų būti niekaip liečiami, pavyzdžiui, išieškomi kreditorių naudai. Tie pinigai yra žmonių turtas. Tas fondas tik galėtų būti atiduodamas kitam valdytojui, nes gyventojų pinigai nėra bendrovės pinigai.

Lietuvos Bankas taip pat prižiūri fondus, kad jie neinvestuotų per daug rizikingai. Lietuvos Bankas net reguliuoja jų administravimo įkainius. Tai bene labiausiai prižiūrimas investavimo instrumentas.

– Jei pensinio amžiaus sulaukęs žmogus vis dar dirbs, ar jis galės gauti savo sukauptą pensiją ar privalės kaupti toliau?

– Tai priklauso nuo žmogaus noro. Sulaukęs pensinio amžiaus kiekvienas turi galimybę kreiptis ir gali gauti išmokas iš sukauptos sumos. Jeigu sukaupta suma didesnė – įsigyti anuitetą.

Net jei dirbantysis išeina į išankstinę pensiją, jis gali kreiptis, kad pinigai būtų pradedami mokėti. Savaime, vos tik sulaukus pensinio amžiaus pinigai mokėti pradėti nebus – reikia žmogaus kreipimosi.

– Užsiminėte apie anuitetą. Ką tai reiškia?

– Iš tiesų daugeliui žmonių šį sąvoka nėra aiški ir kelia daug klausimų. Anuitetas – tai yra periodinė išmoka, kuri mokama žmogui iki gyvos galvos. Būtent taip mokama „Sodros“ senatvės pensija – nesvarbu, kiek žmogus gyvena, jis ją gauna. Kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo didesnė išmokų suma jam išmokama. Anuitetas yra kaip draudimo polisas, kurį įsigyji.

Šis draudimas užtikrina, kad iki gyvos galvos gausi išmokas. Nes nė vienas nežinome, kiek ilgai gyvensime. Jeigu žinotume – būtų daug paprasčiau ir nereikėtų jokių anuitetų.

Kalbant apie išmokas iš fondų – jei žmogus sukaupė nedidelę sumą – iki 10 tūkstančių eurų (ateityje jis bus indeksuojama pagal pinigų vertę), tai ji bus išmokama jam per tam tikrą laikotarpį. Jei žmogus gyvena ilgiau, o pinigai išmokėti – jis daugiau nieko iš fondo negaus (žinoma, jis gaus „Sodros“ senatvės pensiją). Jeigu numirtų anksčiau – neišmokėti pinigai paveldimi.

Jeigu jis nusiperka anuitetą – nepriklausomai nuo gyvenimo trukmės, iš fondo išmokas jis gaus iki gyvos galvos, tačiau pinigai nepaveldimi.

Yra dar viena galimybė – įsigyti atidėtąjį anuitetą tik už dalį sukauptos sumos. Tokiu atveju už tam tikrą dalį sumos įsigyjamas anuitetas ir anuiteto išmokos mokamos tik nuo 85 metų iki gyvos galvos. Likusi didesnioji sukauptos sumos dalis gyventojui mokama kaip periodinė išmoka iki 85 metų. Kiek iš šios dalies neišmokama – tiek paveldima.

– Ar dirbantys savarankiškai irgi privalo per šį pusmetį apsispręsti dėl kaupimo?

– Jie niekuo nesiskiria nuo dirbančių samdomą darbą. Dalis jų ir dabar jau dalyvauja kaupime. Tie, kurie nedalyvavo, bet sausio 2 dieną turėjo arba verslo liudijimą, arba individualios veiklos pažymą, ar buvo veikiančios individualios įmonės savininkais ar mažosios bendrijos nariais, irgi bus automatiškai įtraukiami į kaupimo sistemą, jeigu yra jaunesni nei 40-ies.

Jie taip pat sulaukė iš mūsų pranešimų apie priskirtą kaupimo bendrovę. Nutarę kaupti jie mokės 1,8 arba 3 procentų įmokas tada, kai deklaruoja pajamas – tuo pat metu, kai moka visas kitas socialinio draudimo įmokas.

– Gyvenime būna įvairių situacijų ir kaupiantys žmonės kurį laiką nedirbą – išeina motinystės ar tėvystės atostogų, tampa bedarbiais. Ar tuo laikotarpiu už juos įmokas mokės valstybė, ar jie privalo mokėti patys, ar tiesiog į fondą kurį laiką įmokų nemoka nieks?

– Žmogus lieka klaupimo sistemoje, tačiau kol neturi pajamų, tol nemoka įmokų. Jei žmogus vaiko priežiūros atostogose, jis pajamų neturi – gauna tik „Sodros“ išmokas, tačiau valstybė už jį 1,5 procento vis tiek moka, taigi fonde ir tuo metu pinigų šiek tiek daugėja.

Svarbu žinoti, kad visi tie, kurie šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose irgi yra įtraukiami į kaupimą.

Tik jei žmogus sausio 2 dieną neturėjo darbo ir nesivertė savarankiška veikla, jis nėra įtraukiamas į kaupimą. Į kaupimą neįtraukti ir tie, kurie iki šiol nekaupė, bet jau yra vyresni nei 40 m. amžiaus.

– Ar emigrantai, kurie galbūt planuoja senatvėje grįžti į Lietuvą, gali irgi kaupti?

– Ne, nes reikia gyventi Lietuvoje ir mokėti socialinio draudimo įmokas. Tačiau tie emigrantai, kurie dalyvavo kaupime ir išvyko, sulaukę pensinio amžiaus gaus jiems priklausančias išmokas. Juk fonduose yra tam tikros jų sukauptos sumos.

Jei žmogus dirbo Lietuvoje, mokėjo socialinio draudimo įmokas, nesvarbu kur jis gyvena, jis gaus už tą laikotarpį jam priklausančias išmokas. Jam priklauso lietuviškos pensijos dalis, kurią jis spėjo įgyti čia, Lietuvoje. Tas pats ir su išmokomis iš kaupimo fondų.

– Demografinės tendencijos nėra džiugios. Jei būtų nutarta dar prailginti pensinį amžių, ar žmogus sukauptas įmokas pradėtų gauti vėliau, ar galiotų dabar – sutarties pasirašymo metu nustatytas pensinis amžius?

– Žmogus gali gauti išmokas tada, kai sulaukia pensinio amžiaus, nurodyto teisės aktuose. Jei būtų nutarta ilginti pensinį amžių, gali tekti į pensiją išeiti ir vėliau, vėliau gauti išmokas, tačiau ir įmokos bus mokamos ilgiau, o tai reiškia, kad ir sukaupta suma didesnė.

– Ką patartumėte dar neapsisprendusiems?

– Nebūtina labai skubėti priimti sprendimą, laiko yra iki birželio 30 dienos. Verta panagrinėti Lietuvos Banko pateikiamus pensijų kaupimo fondų rodiklius, pasinaudoti skaičiuokle. Juk kaupimas nėra prievartinis, dėl jo turi kiekvienas apsispręsti pats.

Ne tik valstybė, bet ir pats žmogus turi rūpintis oria senatve. Kaupimas – tik vienas iš instrumentų tai daryti. Jį remia valstybė. Galbūt kažkas pasirinks kitokį, jam labiau priimtina taupymo būdą.

Tik nereikia bėgti nuo fakto, kad pensija ateis. Gyvenimo trukmė ilgėja, tikėtina, kad pensijoje gyvensime ilgiau, todėl jau šiandien reikia rūpintis, iš ko gyvensime tada.

Remiamas turinys
Komentarai: 4

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

01:07
01:24
00:18

Maistas

Kinas

Parašykite atsiliepimą apie 15min