Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

9 nedarbo mėnesių „kaina“: taupyti tektų dešimtmečius

Euras
123rf.com / Euras
Šaltinis: Projekto partnerio remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
3
A A

„Sodros“ įmokoms kiekvienas iš mūsų atseikėja trečdalį, o kartais ir daugiau gaunamų pajamų. Neretai gyventojai piktinasi, kad įmokos yra labai didelės, o „grąža“ – labai maža. Vis dėlto dažnas gyventojas skaičiuoti linkęs tik tada, kai moka. Suvesti, kiek iš valstybės vienu ar kitu atveju gauna – pamiršta. Neretai neįvertina ir to, kad valstybė ateina į pagalbą būtent kritiniu atveju.

Sakykime, kokia padėtis yra netekus darbo? Valstybė piliečiu tada rūpinasi devynis mėnesius, iš viso sumokėdama nuo 2 iki 5 tūkst. eurų, kai minimali gyventojo įmoka per mėnesį sudaro vos 1,6 proc. uždarbio.

Uždirbus minimumą – per 2 tūkst. eurų

Matydami sumą, kiek uždirbame „ant popieriaus“ ir kiek gauname į rankas, neretai stebimės – koks didžiulis skirtumas. Natūraliai kyla klausimas – kur „dingsta“ šie pinigai. Dažnai esame linkę skaičiuoti tik tai, ką sumokame. O tai, ką iš valstybės gauname, paskaičiuoti neretai pamirštame.

Pagrindinis socialinio draudimo tikslas yra pasirūpinti žmogumi tada, kai jam labiausiai to reikia – kai susergama, auginami vaikai ar netenkama darbo, todėl netenkama nuolatinių pajamų. Gyventojų į bendrą valstybės katilą sunešti pinigai paskirstomi įvairioms draudimo rūšims. Įmokos į kiekvieną „krepšelį“ siekia nuo 0,2 proc. iki maždaug 27 proc., o išmokos – nuo 40 proc. iki 100 proc. žmogaus atlyginimo.

Valstybė piliečiu tada rūpinasi devynis mėnesius, iš viso sumokėdama nuo 2 iki 5 tūkst. eurų, kai minimali gyventojo įmoka per visą laiką gali siekti vos šimtą ar kelis.

Vienas iš valstybės „draudžiamų“ žmogaus gyvenimo įvykių – darbo netekimas. Šiuo atveju, piliečiu rūpinamasi 9 mėnesius. Vienintelė sąlyga – būti sumokėjus bent 12 „Sodros“ įmokų per pastaruosius 30 mėn. Taigi – koks įmokų ir nedarbo išmokų santykis? Kiek socialinio draudimo skeptikams tektų taupyti, norint sukaupti tokią sumą, kurią per 9 mėnesius gautų iš „Sodros“?

Nedarbo socialiniam draudimui skiriama 1,6 proc. nuo visos darbo vietos „kainos“. Minimumą – 335 Eur į rankas – gaunančio žmogaus darbo vietos kaina – 498,48 Eur. Tai reiškia, kad už minimumą gaunančio žmogausų nedarbo draudimą darbdavys sumoka po 7,98 Eur per mėn. Tam, kad netekęs darbo 9 mėnesius žmogus turėtų teisę gauti išmoką, privalu valstybei būti sumokėjus įmokas bent 12 iš 30 pastarųjų mėn. Vadinasi, minimaliai – 95,76 Eur. O kiek minimumą uždirbęs žmogus gauna išmokų?

Nuo liepos 1 d. nedarbo išmoka žmogui mokama 9 mėnesius. Pastovią išmokos dalį sudaro 30 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA), kas dabar būtų lygu 114 Eur. Kintamoji dalis 1–3 išmokos gavimo mėnesiais sudarys 50 proc. gavėjo vidutinių mėnesio pajamų, 4–6 mėn. – 40 proc., 7–9 mėn. – 30 proc. Tiesa, maksimali išmoka negali viršyti 75 proc. vidutinio šalyje darbo užmokesčio (taigi šiuo metu apie 610 eurų).

Taigi minimumą uždirbęs žmogus pirmus tris mėnesius gaus po 304 Eur, 4–6 mėn. po 266 Eur, o 7–9 po 228 Eur. Tai reiškia, kad viso nedarbo laikotarpio išmoka minimumą gavusiam žmogui siekia 2 394 Eur (304 x 3 + 266 x 3 + 228 x 3).

Draustis „apsimoka“

Neretas iškelia mintį, kad, užuot mokėjęs socialinio draudimo įmokas, geriau netikėtiems gyvenimo pokyčiams ar įvykiams taupytųsi pats. Kiek laiko minimumą uždirbančiam žmogui tektų taupyti sumai, kurią gautų iš valstybės?

Jei minimalų atlyginimą gaunantis žmogus kas mėnesį atsidėtų po tiek, kiek nedarbo draudimui sumoka kas mėnesį – beveik po 8 Eur, dabartinei nedarbo išmokai tektų kaupti apie 299 mėn. tai reiškia maždaug 25 metus. Kitaip tariant, nedarbo išmoka „apsimoka“ ne tik tiems, kurie sumoka minimalią 12-os įmokų sumą, bet ir pradirbus penkis, dešimt ar dar daugiau metų.

Jei minimalų atlyginimą gaunantis žmogus kas mėnesį atsidėtų po tiek, kiek nedarbo draudimui sumoka kas mėnesį – beveik po 8 Eur, dabartinei nedarbo išmokai tektų kaupti maždaug 25 metus.

Galime daryti prielaidą, kad nuo minimalaus atlyginimo pats žmogus nedarbo laikotarpiui atsidėtų daugiau – po 30 Eur. Tada, norėdamas sutaupyti tokią sumą, kurią dabar gautų iš „Sodros“ – 2 394 Eur – gyventojas taupytų 80 mėn., kas yra daugiau nei šešeri su puse metų..

Siekiant minėtą sumą sukaupti dar greičiau – per kiek daugiau nei 3 metus, nuo MMA žmogui tektų atidėti daugiau nei aštuntadalį pajamų – 50 Eur. Kiek greičiau saugesnę sumelę netikėto nedarbo atvejui MMA uždirbantis žmogus sukauptų, jei į taupyklę mestų po 100 Eur. Tačiau tai jau trečdalis vieno atlyginimo, o nemokant socialinio draudimo, savarankiškai tektų rūpintis ir kitais klausimais, pavyzdžiui, ligos ar motinystės.

Išmoka nuo vidutinio atlyginimo – apie 4 tūkst. eurų

Pirmą 2017 m. pusmetį vidutinis atlyginimas Lietuvoje , Statistikos departamento duomenimis, siekė 817,6 Eur „ant popieriaus“. Už tiek uždirbantį žmogų darbdavys kas mėnesį sumoka po 17,16 Eur nedarbo draudimo įmokų. Tam, kad gyventojas įgytų teisę į nedarbo išmoką, reikia sumokėti įmokas bent už 12 mėn. per pastaruosius 30 – taigi bent 205, 92 Eur. Jei žmogus už vidutinį atlyginimą tebūtų išdirbęs metus, jam nedarbo išmokomis būtų sumokėta apie 20 kartų daugiau, nei jis įmokėjo.

Pirmus tris nedarbo mėnesius vidutinį atlyginimą uždirbusio žmogaus nedarbo išmoka siekia 523 Eur, 4–6 mėn. – 441 Eur, 7–9 mėn. – 359 Eur. Per visą nedarbo laikotarpį gyventojui valstybė išmoka 3 969 Eur (523 x 3 + 441 x 3 + 359 x 3).

Norėdamas sutaupyti tokią sumą pinigų ir atsidėdamas po tiek pat, kiek sumokama „Sodrai“, gyventojas užtruktų 230 mėn., kitaip tariant, apie 19 metų. Sakykime, kad vidutinį šalies atlyginimą uždirbantis pilietis galėtų į taupyklę įmesti daugiau – po 30 Eur, tada taupyti tektų apie 11 metų.

Jei išgalės būtų dar didesnės ir pavyktų atsidėti po 50 Eur, kone keturis tūkstančius eurų pavyktų sukrapštyti per šešerius su puse metų. Norint minėta sumą nedarbo laikotarpiui užsitikrinti dar greičiau, „padirbėti“ tektų dar labiau. Atsidedant po 100 Eur sutaupyti pavyktų per 3 metus, o skiriant šiam reikalui po 200 eurų per mėn. – kiek „Sodrai“ sumokama per visus metus – kaupti tektų kelerius metus.

Per puspenkto tūkstančio

Atsidedant po 100 Eur sutaupyti pavyktų per 3 metus, o skiriant šiam reikalui po 200 eurų per mėn. – kiek „Sodrai“ sumokama per visus metus – kaupti tektų kelerius metus.

Už uždirbančius apie 1000 eurų „ant popieriaus“ darbdaviai sumoka daugiau – po 20,97 Eur per mėnesį. Kas reiškia, kad minimaliai, norint gauti nedarbo išmoką, privalu sumokėti 251,64 Eur.

Pirmus tris mėnesius minėtą atlyginimą uždirbusiam žmogui pagal formulę priklauso 614 Eur išmoka, tačiau mokama didžiausia numatyta suma – 614 ( 75 proc. šalies vidutinio atlyginimo). 4–6 mėnesius gyventojas daug po 514 Eur, o 7–9 po 414 Eur. Vadinasi, per nedarbo laikotarpį iš valstybės žmogus sulauks 4 623 Eur.

Jei 1000 eurų ant popieriaus uždirbęs žmogus atsidėtų tiek, kiek nuo jo pajamų sumokama „Sodrai“, minėtai išmokai taupytų 18 metų. Tikėtina, kad daugiau nei vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų sau leisti kas mėnesį atseikėti ir daugiau. Jei tai būtų 50 Eur, puspenkto tūkstančio eurų sukauptų per 7,5 metų. Atsidėjęs po 100 eurų kauptų apie ketverius metus, o į taupyklę mesdamas po 200 Eur – beveik dvejus metus. Jei tokio pobūdžio 9 mėnesiu nedarbo laikotarptį žmogus norėtų užsitikrinti per metus, jam tektų gerokai pasispausti – atidėti po 383 Eur per mėn.

Maksimali nedarbo išmoka per visus 9 mėnesius, atsižvelgiant į dabartinį vidutinį šalies darbo užmokestį, siekia 5 517 Eur. Tiek per minėtą laikotarpį gautų uždirbę, sakykime, po 1 800 Eur „ant popieriaus“ ir daugiau. Jie kas mėnesį gautų šiuo metų nustatytą maksimalią nedarbo išmoką – 613 eurų, kuri keisis priklausomai nuo vidutinio šalies užmokesčio pokyčių.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min