Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gruodžio 7d. 08:08

Ko nori darbuotojas ir ką siūlo darbdavys? Personalo specialistų versija

Darbo pokalbis
123rf.com / Darbo pokalbis

„Įmonė siūlo: darbo aplinką, orientuotą į saviraišką ir profesinį tobulėjimą, atsakingą ir savarankišką darbą tvirtas pozicijas užimančioje kompanijoje, konkurencingą atlygio paketą, socialines garantijas“, – taip rinkodaros vadovo ieško viena didžiausių Lietuvoje maisto pramonės įmonių. Ar iš tiesų šis įmonė darbuotojams siūlo tai, kas jiems labiausiai rūpi renkantis darbdavį?

Portalo 15min.lt apklausos duomenimis, respondentams svarbiausias kriterijus renkantis darbą – atlyginimo dydis. Jį pasirinko daugiau nei pusė iš 26 267 balsavusiųjų. Ketvirtadalis labiausiai atkreiptų dėmesį į darbo aplinką, o 9 proc. – esminiu argumentu įvardijo atlyginimo skaidrumą. Socialines garantijas, kaip kriterijų, darbdaviui iškeltų vos 6 proc. balsavusiųjų.

15min/Apklausa
15min/Apklausa

Ar tai reiškia, kad atlyginimas yra svarbiausia, net jeigu jis mokamas vokelyje?

Įmonių požiūrį keičia darbuotojai

„Renkantis bet kokį darbdavį, nesvarbu, ar mažesnis, ar didesnis tas atlyginimas, dabar dirbti šešėlyje nemanau, kad yra gerai“, – sako portalo 15min.lt gatvėje pakalbintas vilnietis.

Tai, kad įmonės socialines garantijas darbo skelbimuose vis dar pateikia kaip privalumą – stebina. Tai reiškia, kad potencialiems darbuotojams iš tiesų skaidrumas yra svarbus, arba šios įmonės nori aiškiai atsiriboti nuo vokelių, kad nekiltų jokių interpretacijų.

„Iš tiesų darbo skelbimuose palyginti keista matyti punktą – socialinės garantijos, kurias įmonė ir taip privalo suteikti. Nežinau, kaip galėtų būti dėl to bėdų, nes įmonė negali jų nei siūlyti, nei nesiūlyti – tai tiesiog privaloma“, – stebisi personalo atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius ir atkreipia dėmesį, kad įmonės skelbimuose ir atlyginimus jau pateikia nebe kaip pagrindinį motyvavimo veiksnį, nes darbuotojai vis dažniau vertina kitus kriterijus.

Renkantis bet kokį darbdavį, nesvarbu, ar mažesnis, ar didesnis tas atlyginimas, dabar dirbti šešėlyje nemanau, kad yra gerai.

„Pastaruoju metu dedame daug pastangų gyventojams paaiškinti, kad skaidriai mokamas atlyginimas, kuris iš esmės reiškia ir visas socialines garantijas, gyventojui yra be galo svarbus. Tik nuo oficialiai mokamo atlyginimo priklausys, kokią išmoką žmogus gaus susirgęs, atleistas iš to paties darbo, pradėjęs auginti vaiką. Galiausiai net ir pensija priklauso nuo skaidraus atlyginimo“, – sako „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.

Anot jo, vis daugiau vis daugiau dirbančiųjų supranta, kad vokelyje mokamas atlyginimas gali turėti skaudžių pasekmių, todėl nebestebina ir darbo skelbimuose akcentuojamos socialinės garantijos. Tiesiog dirbantiesiems tai svarbu, o tai supratusios ir įmonės keičiasi.

Tai įrodė „Sodros“ vyšninio voko iniciatyva, atkreipusi dėmesį į tai, kad 12 minimalių algų per metus neuždirbę gyventojai nesukaupė vienerių metų stažo.

Gegužę „Sodra“ išsiuntė 138 tūkst. laiškų žmonėms, 2016 metais gavusiems minimalią ar mažesnę algą. Nors algos Lietuvoje nuosekliai augo nuo metų pradžios, ypač didelis šuolis buvo užfiksuotas gegužės ir birželio mėnesiais, o kas septinto gyventojo, iš „Sodros“ sulaukusio „vyšninio voko“, alga nuo gegužės perkopė minimalaus mėnesinio atlyginimo dydįs. „Vyšninių vokų“ gavėjų atlyginimai vidutiniškai padidėjo 55 proc.

Gegužę „Sodra“ išsiuntė 138 tūkst. laiškų žmonėms, 2016 metais gavusiems minimalią ar mažesnę algą.

Naujos tendencijos darbo rinkoje

Kalbėdami apie darbo rinkos tendencijas Lietuvoje personalo atrankos specialistai tikina, kad visiškai natūralu, jog darbų atlygis – vienas svarbiausių žmogaus darbdaviui keliamų kriterijų.

Vis dėlto labai ilgą laiką tai buvo pirmas dalykas, ko klausia darbo ieškantis žmogus, o dabar situacija ir visuomenės požiūris į darbą kinta.

„Indigroup“ vadovas K. Blaževičius tikina, kad atlyginimo dydis tampa jau nebe svarbiausiu veiksniu. Svarbesnis jis, aišku, mažesnius atlyginimus gaunantiems žmonėms, tačiau kitos vertybės – ne tik pinigai – tikrai turi įtakos žmogaus sprendimui.

„O tų vertybių yra tikrai nemažai, kiekvienam pagal poreikį. Gali atrodyti keistai, bet pasirinkimą gali nulemti ir darbo vieta, galimybė anksčiau atvykti ir anksčiau išvykti – atsižvelgiant į spūstis, automobilio stovėjimo vieta, papildomas sveikatos draudimas, sporto salė, galimybė palikti dviratį biure, galimybė dirbti iš namų ir panašūs dalykai. Aišku, galbūt šie kriterijai labiau aktualūs didmiesčių gyventojams“, – kalbėjo pašnekovas.

Kas rūpi darbuotojams?

Kad atlyginimas jau nebėra lemiantis veiksnys, teigia ir Personalo atrankos įmonės „Soprana“ vadovė Diana Blažaitienė.

„Darbuotojams rūpi ir tai, kaip įmonėje priimami sprendimai, ar laikomasi susitarimų, netgi tai, ar naudojama naujausia kompiuterinė įranga, programos. Kandidatai ieško informacijos internete, paskaito buvusių darbuotojų atsiliepimus socialiniuose tinkluose.

Dažnai būtent dirbančios mamos teiraujasi, ar darbdavys suteikia mamadienius, ar leidžia dirbti iš namų, kaip jie reaguotų į tai, jei tektų pasiimti nedarbingumo lapelį dėl vaiko ligos. Žinoma, svarbu yra ir tai, koks įmonės dydi. Yra kandidatų, kurie nori dirbti tik banke, yra ir tokių, kurie ieško darbo nedidelėse įmonėse“, – komentavo pašnekovė.

Vertindama 15min apklausos rezultatus D. Blažaitienė atskleidė esanti kiek nustebusi, tačiau rasti tam paaiškinimą, anot jos, nesunku.

„Kylant kainoms, žmonėms nuolat matant „Sodros“ skelbiamus vidutinius darbo užmokesčius Lietuvos įmonėse ir palyginus su vakarietiškais atlyginimais, kyla ir bazinis poreikis išgyventi. Jei palygintume kelerių metų atlyginimų lūkesčius, jie pakilo beveik dvigubai. Žinoma, ir kandidatai, su kuriais mes dirbame, auga, įgyja daugiau patirties, todėl tikisi didesnio darbo užmokesčio ieškodami naujų galimybių.

Be pinigų, tikrai yra labai daug ką pasiūlyti darbuotojui ir įmonėms, kurios anksčiau to nedarė, norint sėkmingai konkuruoti rinkoje dėl profesionalios darbo jėgos, reikės rimtai apie tai pagalvoti.

Kaip minėjau, darbo užmokestis yra mažiau svarbus vadovams ir aukštesnio lygio specialistams, nes jis ir taip yra gana aukštas, tačiau viduriniosios grandies ar nekvalifikuotos darbo jėgos darbo užmokestis vis dar nėra didelis, palyginti su pragyvenimo lygiu“, – aiškina specialistė.

Verslui teks prisitaikyti

Viena iš priežasčių, dėl ko kandidatai, net turėdami geras darbo sąlygas, pradeda domėtis naujomis galimybėmis, yra tai, kad nėra aiškiai komunikuojama tvarka, kada ir kiek galima tikėtis sąlygų pagerinimo, paaukštinimo, ypač dažnai jaunos moterys nesijaučia saugios dėl savo darbo vietos išsaugojimo po motinystės atostogų ir tai netgi tampa kliūtimi kuriam laikui susirasti naują darbą.

Darbuotojai dažnai jaučiasi taip, tarsi algos pakėlimas ar paaukštinimas pareigose yra tai, ką jie turi įrodinėti, ir netgi jaučiasi pažeminti ir demotyvuoti, jei jų pastangos nebūna įvertintos. Taigi, sudėjus visumą, turime naują darbo rinkos dalyvį, ieškantį geresnių sąlygų.

Įmonei tikrai jau nebeužteks parašyti, jog siūlo gerą algą, laiku moka atlyginimą ir suteikia socialines garantijas, nes tai turėtų būti tiesiog savaime suprantama, kaip ir kad darbuotojai supranta, jog reikia kasdien eiti į darbą.

„Kaip darbdavio įvaizdžio specialistė galiu pasidžiaugti, kad vis daugiau įmonių supranta, jog darbdavio įvaizdis nebėra tik jo tinklalapis ar socialinio tinklo komunikacija, tai yra vertės sukūrimas visiems – tiek esamiems, tiek buvusiems darbuotojams“, – tikino D. Blažaitienė.

„Indigroup“ vadovas K. Blaževičius atkreipė dėmesį, kad jau daugelis įmonių supranta, jog vien atlyginimu darbuotoją motyvuoti vis sunkiau: „Be pinigų, tikrai yra labai daug ką pasiūlyti darbuotojui ir įmonėms, kurios anksčiau to nedarė, norint sėkmingai konkuruoti rinkoje dėl profesionalios darbo jėgos, reikės rimtai apie tai pagalvoti.“

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Išmanus kaimas

Festivalis „Galapagai”

Parašykite atsiliepimą apie 15min