Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 11 19, 12:26 Atnaujinta 2021 11 19, 17:01

Vilniuje nukeltas paminklas Petrui Cvirkai: minioje kilo konfliktas

Vilniuje penktadienį nukeltas prieštaringai vertinamo sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklas. Nuo pat ankstyvo ryto prie paminklo plušėjo darbininkai. Palydėti rašytojo paminklo atėjo keli protestuotojai ir rašytojo anūkas Aidas Pivoriūnas. Neapsieita be incidentų – prieš pat paminklo nukėlimą minioje kilo konfliktas. Jau nukėlus paminklą į skverą atvyko keturi policijos pareigūnai. Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sakė, kad ateity ketinama keisti skvero pavadinimą, tačiau ši vieta išliks vieša erdvė.

Apie tai, kas buvo P.Cvirka ir kodėl paminklas jam sukėlė tiek aistrų skaitykite čia: P.Cvirkos biografija: kodėl jo paminklo likimas sukėlė tiek aistrų

P.Cvirkos anūkas piktinosi

„Jis nėra nieko pavogęs, nieko nužudęs. Tai yra visiška nesąmonė“, – apie paminklo nukėlimą atėjęs į skverą kalbėjo P.Cvirkos anūkas A.Pivoriūnas, bandęs per teismus sustabdyti paminklo nukėlimą.

„Aš tai vertinu kaip Lietuvos pralaimėjimą mužikams ir megztaberetėms“, – apgailestavo jis.

Pasak anūko, rašytojas nėra nieko įskundęs ir „jo rankos nesuteptos svetimu krauju“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Pasiruošimas Petro Cvirkos paminklo nukėlimui
Luko Balandžio / 15min nuotr./Pasiruošimas Petro Cvirkos paminklo nukėlimui

A.Pivoriūno manymu, pastaruoju metu sunaikinta nemažai kultūros ir istorijos paminklų.

Tarp jų – sovietmečio skulptūros ant sostinės Žaliojo tilto.

„Tai yra istorija. Jos yra padarytos geriausių Lietuvos skulptorių. Ar jos simbolizavo kokį nors Raudonosios armijos kareivį? Jos simbolizavo paprastą liaudį – studentus, darbininkus. Kam jos trukdė? Aš neįsivaizduoju“, – kalbėjo P.Cvirkos anūkas.

Jis teigė komunistinę senelio praeitį vertinantis blaiviai.

„Aš to niekada neslėpiau, niekada nesu sakęs, kad jis nebuvo komunistas. Prieš pat mirtį jis viešai suplėšė komunisto pažymėjimą, galbūt dėl to taip greitai ir baigė savo dieneles. Tais laikais mirti 38 metų šį tą reiškė. Bet tokia yra istorija.

Nejau jūs manote, kad mes, pašalinę paminklą, ištrinsime tą biografijos faktą, kad P.Cvirka buvo „raudonas“? Tikrai ne, jis buvo „raudonas“, bet tokie tuo metu buvo daugelis Vakarų Europos intelektualų, menininkų, rašytojų“, – kalbėjo A.Pivoriūnas.

Jis neilgai pabuvo prie P.Cvirkos paminklo ir išvyko anksčiau, nei paminklas buvo nukeltas nuo postamento.

Sulaukė piketuotojų

Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-oios brolijos pirmininkas Kasparas Genzbigelis palydėti rašytojo paminklo atėjo su protesto plakatu.

Jis ne taip šviesiai, kaip A.Pivoriūnas, žvelgė į rašytojo gyvenimo aplinkybes. Pasak vyro, frazė, kad nereikėtų painioti kultūros su politika šiuo atveju nėra tinkama.

„Jeigu žmogaus kultūra nebūtų nukreipta į savo kolegų ir Lietuvos šviesuolių sunaikinimą, jų įdavimą raudoniesiems fašistams, tai būtų galima kalbėti apie jo kūrybą ir jo palikimą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniuje nukeltas Petro Cvirkos paminklas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniuje nukeltas Petro Cvirkos paminklas

Bet jis gi pasirašė Lietuvos pardavimo aktą nuvažiavęs į Rusiją. Jis šalino kitus kultūrininkus, juos šnipinėjo ir įdavinėjo KGB ir NKVD.

Ir šie žmonės supuvo kalėjimuose, kai kurie buvo tiesiog sužlugdyti, neteko duonos kąsnio, negalėjo niekur įsidarbinti. Šios represijos taip pat guli ir ant jo sąžinės“, – kalbėjo vyras.

Vėliau į paminklo apsauginę tvorelę atremtą jo plakatą nustūmė paminklo nukėlimu pasipiktinusi moteris.

Minioje kilo agresyvus apsižodžiavimas, tačiau apsistumdyta nebuvo. Prieš pat paminklo nukėlimą skvere buvo susirinkusios kelios dešimtys žmonių.

Tačiau jau nukėlus paminklą į skverą atvyko keturi policijos pareigūnai.

Margaritos Vorobjovaitės/15min nuotr./Kasparas Genzbigelis prie Petro Cvirko paminklo atėjo su protesto plakatu.
Margaritos Vorobjovaitės/15min nuotr./Kasparas Genzbigelis prie Petro Cvirko paminklo atėjo su protesto plakatu.

61-erių atsargos savanoris, šaulys Vidmantas Kuprevičius, kalbintas BNS, mano, kad nukelti paminklą reikėjo dar 1989-aisiais, Lietuvos nepriklausomybės atgavimo priešaušryje.

„Jis buvo išdavikas dar Smetonos laikais, kai lakstė pinigų į Rusijos ambasadą, yra komunacis (...). Jam, kaip rašytojui, nepastatytas paminklas. Iš tikrųjų, Cvirkai yra pastatyti du paminklai, kurie ir stovės: vienas jų – Rasų kapinėse, bareljefas ant jo antkapio, kitas paminklas vadinasi „Lakštingala“, tragiško likimo skulptoriaus, kuris protestuodamas prieš sovietus susidegino“, – kalbėjo V.Kuprevičius.

Taip pat paminklo nukėlimo pažiūrėti atvykusi Nepriklausomybės akto signatarė, aktorė Nijolė Oželytė BNS teigė, jos pro Cvirkos paminklą dar vaikystėje eidavo į mamos darbą.

„Aišku, visa tai nyksta. Būtų gerai, kad visa tai išnyktų iš žmonių smegenų, tas rusiškas ženklas. Kodėl sakau rusiškas – todėl, kad vis dėlto prisidengti menininko talentu, kaip tai šiandien daro Rimas Tuminas, ir būti neatsakingu už savo kalbas, savo veiksmus viešojoje erdvėje, vis dėlto yra menkystės požymis. Jei dėl jo nebūtų nukentėję žmonės, tegu būtų stovėjęs šimtą metų. Aš nesu šalininkė, aš esu stebėtoja. Bet man bus švariau, kada jo nebus“, – sakė N.Oželytė.

Keis skvero pavadinimą

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas paneigė gandus, kad šioje vietoje planuojama statyti daugiabučių kompleksą ar įrengti požeminę stovėjimo aikštelę.

„Pats skveras kaip suformuota viešoji erdvė yra saugotina ir savo paskirties nekeis. Dėl to, kai bus parengtas pertvarkos planas, kaip ateityje atrodys skveras, natūralu, kad mums reikės atsižvelgti į saugomas erdves. Tačiau noriu paneigti tas tyčia skleidžiamas sąmokslo teorijas, kad čia iškils koks nors „stiklainis“. Ši vieta kaip buvo, taip ir liks rekreacine, vieša Vilniaus miesto vieta“, – kalbėjo vicemeras.

„Žengiame į kitą amžių ir turime iš esmės atsisakyti tokių sovietinių reliktų“, – apie paminklo nukėlimo motyvus kalbėjo V.Benkunskas.

Jis patvirtino, kad iš skvero išgabenus paminklą rašytojui bus inicijuojamas skvero pervadinimas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Valdas Benkunskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Valdas Benkunskas

Kvietė išsaugoti istoriją

Įsibėgėjus paminklo nukėlimo darbams protestuotojų gretas papildė dar vienas vyras.

Laikydamas plakatą su užrašu „...Tas tapdavo mankurtu – vergu be praeities“, vyras kalbėjo, kad turėtume įžvelgti ir šviesius sovietmečio aspektus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Darius Pocevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Darius Pocevičius

„Mes praradome savo praeitį. Ji buvo ištrinta. Jaunimas neskaito knygų apie praeitį, ši citata apie mankurtus buvo labai populiari sovietmečiu. Tuomet buvo trinama praeitis, istorija. Dabar tai kartojasi“, – sakė Vilniaus miesto tyrinėtoju prisistatęs rašytojas Darius Pocevičius.

„Dabar viešoje erdvėje tik šaukiama „tremtis“, „partizanai“, o kaip jie (sovietai) statė Vilnių, kas čia vyko, niekas jau nebeprisimena. Jaunimui tai nebeįdomu. Tai mankurtų karta“, – apgailestavo rašytojas.

D.Pocevičius, sako nesiginčijantis dėl P. Cvirkos, kaip kolaboranto vaidmens, tačiau sako, kad jo vaidmuo sovietmečiu, taip pat ir prisidedant prie represijų rašytojams, yra nepelnytai sureikšmintas.

„Tai yra istorinis reliktas Nr. 1. Cvirka pripažintas kolaborantu – aš su tuo nesiginčiju. Bet kolaborantų, panašių, kaip jis, buvo dešimtys, jei ne šimtai – rašytojų, dailininkų, teatralų: ir Antanas Miškinis, ir Kazys Binkis, ir Liudas Dovydėnas, ir, pavyzdžiui, Kazys Binkis yra perfrazavęs religinę giesmę, sakydamas „nuo karo, maro, gelbėk mus Raudonoji armija“, – BNS kalbėjo rašytojas.

Anot jo, visuomenės kritikos smaigalyje P.Cvirka yra greta Salomėjos Nėries ir Antano Venclovos, tačiau kiti taip pat su sovietais kolaboravę menininkai liko nuošalėje.

D.Pocevičius taip pat laikosi pozicijos, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC), kurio pozicija rėmėsi ekspertai, panaikinę paminklui teisinę apsaugą, savo tyrime „iškraipė istorinę tiesą“ teigdamas, jog P.Cvirka atsakingas už represijas.

„Savo straipsnyje aiškinau, kad Cvirka nepasirašė jokio dokumento, dėl kurio būtų represuoti, nukentėję kiti rašytojai. Visa tai – melas. Taip, jis buvo kolaborantas, jis atliko savo pareigas, pasirašydavo dokumentus, bet nė vienas dėl to nepatyrė represijų“, – tikino D.Pocevičius.

Baiminasi dėl parko

62-ejų Ramunė Pilkauskaitė sako paminklo nugriovimui būtent šiuo metu nepritarianti, nes jis išstovėjo visą nepriklausomybės laikotarpį, aikštė ir paminklas jai atrodo vientisas kūrinys, ir jo nukėlimas kels papildomas aistras.

„Kodėl būtent dabar, kai žmonės ir taip yra susipriešinę? Man pats parkas yra gražus – kas iš jo bus? Man labai labai gaila. Jeigu jau jį reikėjo nukelti, tai reikėjo anksčiau, o ne praėjus šitiek laiko. Tikrai, parkas gražiai sutvarkytas, jis nebebus toks gražus. Aš, pavyzdžiui, vakar atėjau ir uždegiau žvakutę“, – kalbėjo vilnietė.

Muziejus: skulptūrai – atskira erdvė

Lietuvos nacionalinis muziejus žada, jog P.Cvirkos ir Žaliojo tilto skulptūroms bus skirta atskira erdvė muziejaus padalinyje – buvusioje areštinėje greta Gedimino kalno.

„Ateityje, sutvarkę buvusią areštinę, planuojame jos vidiniame kieme eksponuoti visas gautas skulptūras. Manome, kad šios skulptūros suteiks galimybę ne tik papasakoti apie sovietmetį, bet ir apie Lietuvoje vykstančius debatus dėl sovietinio paveldo. Muziejui svarbu, kad šis istorinis laikmetis nebūtų ištrintas iš atminties, nes tai, deja, mūsų istorijos dalis“, – BNS sakė muziejaus atstovas Arminas Šileikis.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) pažymoje, kuria rėmėsi paveldosaugininkai ir savivaldybė, pažymima, kad P. Cvirka nuo pat 1940-ųjų, pirmosios sovietų okupacijos, palaikė ją, šlovino sovietinę valdžią, kariuomenę, jos lyderį Josifą Staliną.

Pasak LGGRTC, P. Cvirka iki mirties 1947-aisiais išliko Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariu, be politinių pareigų, 1945–1947 metais buvo ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas.

LGGRTC kaip reikšmingą faktą prideda ir P.Cvirkos 1946 metų balandžio 20-osios liudijimą sovietų ištremto poeto Kazio Jakubėno byloje, kurioje P.Cvirka kritikuoja K.Jakubėną už antisovietinius eilėraščius ir teigia, jog menininkas už tai buvo išmestas iš Rašytojų sąjungos. K.Jakubėnas tą pačią dieną buvo suimtas.

Apsvarstytas sprendimas

Sprendimą nukelti paminklą P.Cvirkai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai priėmė rugsėjo viduryje.

Tam aktyviai priešinosi rašytojo anūkas Aidas Pivoriūnas. Jis kreipėsi į prokurorus, teigdamas, kad siekia ginti viešąjį interesą, tačiau nieko nepešė.

P.Cvirkos skulptūra kartu su keturiomis taip pat sovietinėmis skulptūromis, nukeltomis nuo Žaliojo tilto, bus perduota Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniuje nukeltas Petro Cvirkos paminklas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniuje nukeltas Petro Cvirkos paminklas

Galimybė demontuoti paminklą P.Cvirkai atsirado po to, kai rugpjūtį Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė išbraukti jį iš kultūros vertybių registro.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-ųjų išaiškinimu, P.Cvirka aktyviai kolaboravo su sovietų valdžia bei prisidėjo prie kitų to meto rašytojų represijų.

P.Cvirkos anūkas tikino, kad šią pažymą parengė ne istorikė. Anot jo, remiantis ja kreiptasi į kultūros ministrą Simoną Kairį ir liepą, A.Pivoriūno žodžiais, jis išleido įsakymą, kuris teigia, kad visi nacių ir komunistų ideologiją įkūnijantys simboliai turėtų būti pašalinti.

Rugpjūtį Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų taryba išbraukė P.Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro.

Po to sprendimą dėl paminklo nukėlimo priėmė ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniuje nukeltas Petro Cvirkos paminklas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniuje nukeltas Petro Cvirkos paminklas

Rengiasi pertvarkyti skverą

Vilniaus miesto vicemero V.Benkunsko žiniomis, su prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones sprendimui dėl P.Cvirkos paminklo nukėlimo buvo kreiptasi ir į teismą.

Planuojama, kad nukėlus paminklą P.Cvirkos skvere bus minimaliai sutvarkyta erdvė.

Ilgalaikėje perspektyvoje skverą, kiek tai leidžia nustatytas kultūros vertybių apsaugos režimas, ketinama rekonstruoti.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min