Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 liepos 19d. 06:01

Sprendimas dėl referendumo sukėlė abejonių: teismo pirmininkas atšaukia atostogas

Lietuvoje prasidėjo Respublikos Prezidento rinkimai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Rinkimai, asociatyvi iliustracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praeitą savaitę priimtas sprendimas įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) išduoti referendumo parašų lapus Zigmui Vaišvilai ir Nendrei Černiauskienei sukėlė abejonių ne tik kai kuriems teisininkams, bet ir paties teismo pirmininkui Gintarui Kryževičiui. Jis dėl to žada nutraukti savo atostogas ir svarstys galimybę prašyti procesą atnaujinti.

„Pirmadienį atsišaukiu iš atostogų, skaitysiu dar kartą nutartį, analizuosiu ir svarstysiu galimybę atnaujinti procesą“, – 15min sakė LVAT pirmininkas.

Tiesa, kol kas G.Kryževičius nenurodė, kurios tiksliai sprendimo dalys jam kelia susirūpinimą.

Rėmėsi dar nepriimtu įstatymo projektu

Teismo puslapyje pabrėžiama, kad proceso atnaujinimas yra „išimtinė įsiteisėjusių teismo sprendimų kontrolės forma, kurios metu, tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, dar kartą patikrinamas priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas“.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, teisę paduoti teikimą atnaujinti procesą LVAT pirmininkas turi, tačiau tik išimtiniais atvejais.

Teikimu išreiškiamas tik informacinio pobūdžio siūlymas svarstyti, ar nėra pagrindų atnaujinti procesą, ir teisėjų kolegijai jis nėra privalomas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gintaras Kryževičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gintaras Kryževičius

LVAT praeitą savaitę pabrėžė, kad galimybė surengti referendumą turi egzistuoti, net jei ir negalioja Referendumo įstatymas.

LVAT nutartyje konstatavo, kad, Referendumo įstatymui netekus galios, o Seimui nepriėmus naujo įstatymo, susidarė teisės spraga ir teisinio neapibrėžtumo situacija, ribojanti piliečių referendumo iniciatyvos teisę.

„Teisėjų kolegija pabrėžia, kad egzistuojančia teisės spraga negalima paneigti Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių“, – pažymėjo LVAT.

Todėl teisėjų kolegija, „vykdydama iš Konstitucijos kylančią pareigą ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas“, nusprendė taikyti Seime pateikto naujo Referendumo įstatymo projekto nuostatas ir nurodė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) išduoti iniciatoriams parašų rinkimo lapus.

Nors pats sprendimas yra vertinamas pozityviai, tačiau būtent normų perkėlimas iš šiuo metu Seime esančio Referendumo įstatymo projekto, kuriam kol kas pritarta tik po pateikimo, ir kelia klausimų daliai teisininkų.

D.Žalimas: įstatymo projektas nėra teisė

Buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, ši dalis ir yra vienintelė, kurią galima pavadinti trūkumu.

„Vienintelis dalykas, kuris, mano požiūriu, tikrai yra kritikuotinas – aš manau, kad nederėtų tiesiogiai remtis Referendumo konstitucinio įstatymo projektu, nes projektas niekada nebuvo teisė ir nėra teisė. Projektas gali būti keičiamas, jį svarstant, neaišku apskritai, ar Seimas jį būtent tokį priims ir ar jį priims apskritai“, – 15min sakė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas

Anot teisininko, teismas parašų rinkimo taisykles bei terminus galėjo suformuluoti ir nesiremdamas dar nepriimtu įstatymo projektu.

„Kas būtų, jei Seimas apskritai nepriimtų įstatymo ir po pusės metų, o vis dėlto pavyktų surinkti 300 tūkstančių parašų? Tada kiltų klausimas, kokiomis taisyklėmis reikėtų vadovautis organizuojant referendumą toliau, nes jokio įstatymo nebūtų ir vėl reikėtų kažkokių ad hoc sprendimų“, – kalbėjo D.Žalimas.

Vis dėlto jis patikino teismo sprendimą vertinantis teigiamai ir sveikino iniciatyvą užtikrinti piliečių teises, užpildant teisės spragą, kuri susidarė Seimui laiku nepriėmus Referendumo įstatymo.

„Iš tiesų tai galėtų būti ateičiai teigiamas precedentas, kad žmogaus teisės turi būti ginamos bet kada, net ir tada, kai Seimas nesiima būtinų (...) teisėkūros veiksmų.

Apskritai kalbant, tikrai sveikintina, kad teismas stengiasi užkišti spragą, vadovaudamasis tuo tradiciniu teisiniu reguliavimu, kuris buvo nustatytas iki tol, ir atitinkamai nurodo VRK imtis veiksmų, pirmiausia – išduodant parašų rinkimo lapus ir nurodant konkrečius terminus bei sąlygas“, – pabrėžė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas.

Tikisi, kad įstatymą pavyks priimti

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigė, kad tokį patį sprendimą buvo galima priimti ir remiantis ne įstatymo projektu, o tiesiog sveiku protu.

Visgi jis tvirtino didelės problemos dėl to nematantis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Stasys Šedbaras
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Stasys Šedbaras

„Na, apskritai paėmus, jeigu Konstitucijoje yra numatyta teisė rengti referendumą, tai vien Konstitucijos pagrindu teismas galėjo įpareigoti VRK išduoti lapus. Aš manau, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, jeigu kažkoks įstatymas kažkur užstrigo, tai nematau problemos, kad LVAT taip pasielgė“, – 15min sakė politikas.

„Teismas pasirinko tokį argumentą, tai yra galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Konstitucija yra taikoma tiesiogiai ir iš Konstitucijos kyla pareiga VRK procedūras vykdyti“, – aiškino jis.

Paklaustas, ar negalėtų kilti dar daugiau klausimų dėl šio sprendimo tinkamumo, jei Seimas pakeistų dabartinį projektą ar visai jo nepriimtų, S.Šedbaras pabrėžė tikintis, kad taip neatsitiks.

„Aš manau, jog Seimas yra atsakingas. Seimas neturėjo projekto, dabar jį turi ir aš esu įsitikinęs, kad atsakingai veikdamas Seimas, kol bus renkami parašai – terminas, jis jau yra seniau buvęs teisės aktuose – per tą laiką turi priimti sprendimus. Čia yra tiesiog labai paprasta, elementari pareiga atsakingo valdymo“, – sakė jis.

Yra ir naujų normų

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko teigimu, net jei projektas būtų ir pakoreguotas, jame vis tiek išliks ir anksčiau buvusios parašų rinkimo procedūros bei terminas, net jei jis ir būtų kitoks, nei dabartinis šešių mėnesių.

Jis taip pat teigė, kad Konstitucinis Teismas pernai vasarą spręsdamas dėl įstatymo atitikimo Konstitucijai nevertino jo turinio, tik priėmimo tvarką.

„Pats tas principas, kad buvusiame įstatyme ir dabartiniame projekte yra panašios, o kai kurios ir identiškos normos, leidžia pagrįstai tikėtis, kad ir būsimi Seimo sprendimai bus prognozuojami“, – sakė S.Šedbaras.

Tiesa, tokiam požiūriui kritikos turėjo D.Žalimas, kuris tvirtino, kad projekte yra ir naujų normų.

„Tam tikros projekto nuostatos sutampa su tuo, kas buvo anksčiau, bet yra ir visiškai naujų nuostatų. Šitoje vietoje vargu ar remtis teisės tradicija ar teisės principais galima, kai nurodoma tokia konkreti taisyklė, kad VRK turi sudaryti sąlygas parašus rinkti ir internetu, nes tai yra projekto naujovė, ji dar netapo teisės norma ir šiuo požiūriu tikrai yra abejotina ja remtis“, – tvirtino jis.

Referendumu siūlys mažinti parašų skaičių

VRK birželio mėnesį įregistravo Piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, norinčią surengti referendumą dėl dviejų Konstitucijos straipsnių pakeitimo, tačiau parašų rinkimo lapų neišdavė, motyvuodama tuo, kad nuo liepos 1-osios senasis įstatymas nebegalioja, o naujo – dar nėra.

Iniciatyvinė grupė, kurios prašymą komisijai pasirašė 23 žmonės, siūlo sumažinti Konstitucijoje numatytą referendumo paskelbimo rinkimų teisę turinčių piliečių inciatyvos kartelę nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst. rinkėjų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nendrė Černiauskienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nendrė Černiauskienė

„Džiaugiamės, kad LVAT išaiškino problemą ir įvykdė konstitucinę pareigą pašalinti atsiradusią teisinio reguliavimo spragą. VRK dėl teisinio neapibrėžtumo negalėjo priimti sprendimo jos kompetencijai priskirtais referendumo organizavimo ir vykdymo klausimais ir išduoti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei parašų rinkimo lapų“, – po teismo sprendimo situaciją komentavo VRK vadovė Jolanta Petkevičienė.

Anot jos, teismui išaiškinus situaciją ir pašalinus teisės spragą, VRK yra pasirengusi vykdyti teismo sprendimą ir tęsti privalomojo referendumo organizavimo procedūras.

VRK pranešime nurodoma, kad parašų rinkimo lapai referendumo iniciatyvinei grupei bus išduoti liepos 21 dieną.

Konstitucinis Teismas pernai liepą paskelbė, kad Referendumo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, nes turėjo būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas.

Oficialų sprendimo paskelbimą KT atidėjo metams, tačiau Seimas per tą laiką nepriėmė naujo Referendumo įstatymo ir atėjus liepos 1 dienai senasis įstatymas dėl prieštaravimo Konstitucijai neteko galios.

Naujas konstitucinio Referendumo įstatymo projektas Seimui buvo pateiktas birželio 30 dieną, prieš pat nustojant galios senajam įstatymui.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

03:08
07:33
00:20

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min