-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 12 01

15min paaiškina: svarbiausi dalykai, kuriuos privalote žinoti apie AIDS

Penktadienį, gruodžio 1 d., pasaulis mini pasaulinę AIDS dieną. Apie AIDS, vieną baisiausių šių laikų ligų, yra girdėjęs kiekvienas, tačiau konkrečių dalykų – kaip ja užsikrečiama, kaip galima pasitikrinti, iš kur ji atsirado ir panašiai – daugelis nežino.
ŽIV virusas
ŽIV virusas / Scanpix nuotr.

Portalas 15min atsako į dažniausius kylančius klausimus apie ŽIV virusą ir AIDS.

Kuo skiriasi ŽIV ir AIDS?

AIDS – tai liga, o ŽIV – ją sukeliantis virusas.

Žmogaus imunodeficito virusas, arba ŽIV, patekęs į žmogaus organizmą, naikina imunines ląsteles – baltuosius kraujo kūnelius. Jie imuninėje sistemoje atlieka svarbų vaidmenį kovoje su infekcijomis, nes saugo nuo bakterijų ir virusų.

VIDEO: 15min paaiškina: AIDS – ligos istorija, svarbiausi mitai ir faktai

Nors daugelis mano, kad užsikrėtus ŽIV simptomai pasireiškia iškart, tad ligą atpažinti lengva, iš tiesų ŽIV užsikrėtęs žmogus gali ilgai to nesuprasti. Vidutiniškai ŽIV užsikrėtę žmonės sveiki jaučiasi dar 5–7 metus. Visą šį laiką žmogaus imuninė sistema iš lėto silpsta, ir žmogus tampa vis mažiau apsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali apsiginti.

Vidutiniškai ŽIV užsikrėtę žmonės sveiki jaučiasi dar 5–7 metus. Visą šį laiką žmogaus imuninė sistema iš lėto silpsta, ir žmogus tampa vis mažiau apsaugotas nuo ligų ar infekcijų.

AIDS vadinama būtent paskutinė ŽIV infekcijos stadija. Normalus šių imuninių ląstelių kiekis kubiniame milimetre kraujo yra apie 1000. Kai ląstelių kiekis kubiniame milimetre kraujo sumažėja iki 200, diagnozuojama AIDS.

AIDS pasireiškia įvairiomis infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis. AIDS sergantį žmogų lengvai užpuola ir mirtiną infekciją sukelia net įprastai mirtino pavojaus nekelianti liga, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar tuberkuliozė.

AIDS sergantis žmogus paprastai miršta po 2–3 metų. Bet laiku paskyrus reikalingus vaistus ŽIV užsikrėtusiam žmogui galima padėti. Laiku pradėjus gydymą, AIDS stadijos ŽIV infekcija gali taip ir nepasiekti.

ŽIV užsikrėsti gali bet kuris žmogus. Vakcina nuo šio viruso kuriama, tačiau jos dar nėra. Vienintelis patikimas būdas nustatyti, ar kažkas serga ŽIV – tyrimai.

Kaip užsikrečiama ŽIV ?

ŽIV plinta per kraują, spermą ir kai kuriuos kitus kūno skysčius. Galima užsikrėsti trimis būdais:

Lytinių santykių metu. Kartais manoma, kad taip užsikrėsti gali tik homoseksualai: tai netiesa. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs. Tiesa, net ir tokiu atveju užsikrėtimo riziką galima sumažinti iki minimumo, sekso metu naudojant apsisaugojimo priemones ir nuolat vartojant ŽIV infekcijai gydyti skirtus vaistus.

Per kraują. Taip užsikrečiama naudojantis tuo pačiu švirkštu ar adata, kuriuo naudojosi užsikrėtęs žmogus (pavyzdžiui, vartojant į veną leidžiamus narkotikus), taip pat perpylus užkrėsto žmogaus kraujo.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr. /Švirkštas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr. /Švirkštas

Iš motinos kūdikiui. ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba maitinant krūtimi. Tačiau jei nėščios moterys nėštumo metu vartos ŽIV gydymui skirtus vaistus ir nemaitins naujagimio krūtimi, jos savo vaikų neužkrės.

Lietuvoje dažniausiai ŽIV užsikrečiama dviem keliais: arba per lytinius santykius su ŽIV užsikrėtusiu ir nuo ŽIV nesigydančiu asmeniu nenaudojant prezervatyvo, arba pasinaudojus švirkštu ar adata, kurį prieš tai naudojo sergantis ŽIV asmuo.

Kaip ŽIV virusu neužsikrečiama?

Nemažai žmonių mano, kad ŽIV užsikrėsti galima ne vien anksčiau išvardytais, bet ir kitais būdais. Bet tai – netiesa.

Paplitęs tikėjimas, kad vien liečiantis su ŽIV užsikrėtusiu žmogumi galima pačiam užsikrėsti ŽIV. Bet ŽIV virusas neplinta per prisilietimus. Šiuo virusu negalima užsikrėsti, pavyzdžiui, paduodant ranką sveikinantis ar apsikabinant. Taip pat ŽIV virusu negalima užsikrėsti bučiuojantis, nebent abu besibučiuojantys asmenys burnoje turi atvirų žaizdų.

Be to, ŽIV virusas miršta ore. Todėl šis virusas neplinta sergančiam asmeniui kosint, čiaudant ar spjaudantis.

ŽIV virusas taip pat neišgyvena ant paviršių. Todėl jis negali būti perduotas naudojantis tuo pačiu tualetu, tais pačiais indais, rankšluosčiais, liečiant tas pačias durų rankenas kaip užsikrėtęs žmogus ir pan.

ŽIV neišgyvena ir vandenyje, todėl užsikrėsti negalima, pavyzdžiui, plaukiojant tame pačiame baseine kaip infekuotas asmuo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pasaulinės kovos su AIDS dienos minėjimas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Pasaulinės kovos su AIDS dienos minėjimas

Be to, vabzdžiai irgi ŽIV neperneša. Net jei uodas prieš tai įkando užsikrėtusiam žmogui, po to, įkandęs sveikam žmogui, jis pavojaus užsikrėsti nesukels.

Ar užsikrėtimas ŽIV – garantuota mirties diagnozė?

Jau nebe. Tai buvo tiesa XX a. devintajame dešimtmetyje – dešimto dešimtmečio pradžioje, kai dar nebuvo patikimų vaistų ir nuo AIDS žmonės mirdavo greitai. Tačiau, nors ŽIV vis dar nėra išgydoma liga, jau išrasti vaistai, kurie sėkmingai mažina ŽIV viruso koncentraciją kraujyje ir leidžia ŽIV užsikrėtusiems žmonėms išgyventi dešimtmečius, gyvenant visaverčius gyvenimus.

Ypač patikima laikoma 1996 m. pradėta taikyti aukšto aktyvumo antiretrovirusinė terapija, derinanti tris skirtingus vaistus. Naudojant šią terapiją ir kitus metodus užsikrėtimas ŽIV ilgainiui tapo ne mirties nuosprendžiu, o tik diagnoze chroniškos ligos, su kuria vis dėlto galima gyventi.

ŽIV infekcijai gydyti taikomi antiretrovirusiniai vaistai slopina ŽIV dauginimąsi. Gydymas skiriamas imunitetui susilpnėjus iki tam tikros ribos. Lietuvoje šiuolaikiniai vaistai nuo ŽIV yra prieinami ir visišai kompensuojami, tad pacientui nekainuoja.

AFP/„Scanpix“ nuotr./ŽIV virusas
AFP/„Scanpix“ nuotr./ŽIV virusas

Vieną kartą paskyrus gydymą, vaistus reikia vartoti iki gyvenimo pabaigos. Vartojant šiuos vaistus tikimybė susirgti AIDS ir atitinkamai mirties nuo šios ligos rizika reikšmingai sumažėja. Medikų teigimu, gerai vartojant vaistus, neužmirštant jų išgerti kiekvieną dieną, rezultatai yra labai geri ir pacientų gyvenimo trukmė bei kokybė yra tokia pati kaip ir bendrosios populiacijos.

Tiesa, tai nereiškia, kad ŽIV nereikia bijoti. Tam, kad vaistai padėtų, liga turi būti nustatyta pakankamai greitai. Be to, juos reikia vartoti visą gyvenimą, ir jie dažnai turi šalutinį poveikį.

Dar viena, būtent Lietuvos problema – apie pusę žmonių Lietuvoje, kuriems diagnozuotas ŽIV, per praėjusius metus nė karto nesikreipė į medikus. Tai reiškia, kad jų būklė nebuvo reguliariai sekama. Tokiems žmonėms tikimybė pasiekti pavojingą ribą, kai ŽIV pasiekia AIDS stadiją, daug didesnė. Jei pacientas atvyksta į gydymo įstaigą tada, kai jau yra visiškai išsekęs ir serga imuninės sistemos nusilpimo nulemtomis ligomis, padėti jam sunku.

Ar nuo ŽIV gydytis galima ne vaistais, o kitomis priemonėmis?

Homeopatiniai vaistai, joga, masažas, meditacija, maisto papildai, akupunktūra – kai kurie žmonės tiki, kad ŽIV užkratui gydyti šie dalykai tinka geriau negu įprastai gydytojų skiriami antiretrovirusiniai vaistai. Bet tai – netiesa.

Mokslininkai sutinka, kad kai kurie iš anksčiau paminėtų metodų padeda kovoti su ŽIV ir AIDS simptomais (pavyzdžiui, masažas gali sumažinti skausmą). Tačiau pasikliauti vien tik jais jokiu būdu negalima: alternatyvūs gydymo būdai negali kovoti su pačiu virusu ir pakeisti vaistų.

Be to, prieš pradedant vartoti maisto papildus ar gydytis kitais alternatyviais būdais, rekomenduojama būtinai pasitarti su gydytoju: kai kurie jų gali kliudyti vaistams veikti.

Kaip galima nustatyti, ar žmogus serga ŽIV?

Siekiant nustatyti, ar žmogus serga ŽIV, galima pasidaryti nemokamą anonimišką kraujo tyrimą greituoju INSTI ŽIV testu. Nuo 2010 m. tokie tyrimai asociacijos „Demetra“ atliekami visoje Lietuvoje, taip pat savikontrolės testą galima įsigyti ir vaistinėse.

Šio testo rezultatai paaiškėja per minutę, o tyrimo patikimumas yra 99,96 proc. Atliekant tyrimą, kraujas yra imamas iš piršto.

Tiesa, specifiniai ŽIV antikūnai kraujyje testo gali būti aptikti tik praėjus 3–4 savaitėms po galimo užsikrėtimo, todėl greitąjį ŽIV testą siūloma atlikti praėjus bent 3 savaitėms po rizikingo elgesio.

Jei tokių tyrimų rezultatas teigiamas (antikūnų buvimas nustatomas), ŽIV diagnozei patvirtinti atliekamas pakartotinis laboratorinis tyrimas.

Pirminį tyrimą dėl ŽIV anonimiškai galima atlikti įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose 12-oje Lietuvos miestų: sveikatos įstaigų sąrašą ir jų darbo laiką galima rasti čia. Taip pat tokį tyrimą galima nemokamai atlikti gavus šeimos gydytojo siuntimą arba įsigijus savikontrolės testą vaistinėje.

Pirmą kartą nustačius ŽIV, asmuo siunčiamas atlikti patvirtinamąjį tyrimą Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (siunčiamas paimtas veninis kraujas arba asmuo nukreipiamas nuvykti pats). Patvirtinamojo tyrimo rezultatai pateikiami per 3–5 darbo dienas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./AIDS testas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./AIDS testas

Jei ir šis tyrimas patvirtina diagnozę, tada tiriama, kiek imuninių ląstelių liko žmogaus kraujyje. Jei jų kiekis kubiniame milimetre kraujo yra mažesnis negu 350, skiriamas gydymas. Kitu atveju paskiriama kito vizito pas gydytoją data.

Kiek ŽIV užsikrėtusių žmonių yra Lietuvoje?

Per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988–2016 m.) šalyje ŽIV infekcija buvo diagnozuota 2749 asmenims. 2182 iš šių asmenų yra vyrai, 567 – moterys.

59,8 % visų Lietuvoje užfiksuotų ŽIV infekcijos atvejų nustatyta švirkščiamųjų narkotikų vartotojams. Bet 2013 m. nustatoma daugiau užsikrėtusiųjų lytinių santykių metu nei per narkotikų vartojimą.

Kiek žmonių užsikrėtė 2016 m.?

2016 m. Lietuvoje užregistruota 214 naujų užsikrėtimo ŽIV atvejų. Tai gerokai daugiau negu 2015 m, kai užfiksuoti 157 nauji ŽIV atvejai.

2016 m. Lietuvoje užregistruota 214 naujų užsikrėtimo ŽIV atvejų. Tai gerokai daugiau negu 2015 m, kai užfiksuoti 157 nauji ŽIV atvejai.

2012–2015 m. naujų ŽIV atvejų skaičius svyravo, bet niekada neviršijo 170.

2016 m. 100 tūkstančių gyventojų teko 7,5 ŽIV užsikrėtę asmenys, o 2015 m. 100 tūkstančių gyventojų teko 5,4 ŽIV užsikrėtę asmenys.

2016 m. Lietuvoje ŽIV užsikrėtė 165 vyrai ir 49 moterys. 91 asmuo 2016 m. Lietuvoje ŽIV užsikrėtė lytinių santykių metu: 65 asmenys – heteroseksualių, 26 asmenys – homoseksualių. 83 asmenys užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus. 39 asmenų užsikrėtimo būdas nenustatytas. Užregistruotas ir vienas ŽIV perdavimo iš motinos vaikui atvejis.

Dažniausiai ŽIV užsikrėsdavo 30–39 metų asmenys. Apie 68 proc. 2016 m. ŽIV užsikrėtusiųjų turėjo pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, 11 proc. – aukštąjį. Maždaug 60 proc. naujai užsikrėtusiųjų ŽIV nurodė nežinantys, kaip galėjo užsikrėsti.

25 asmenims 2016 metais ŽIV infekcija buvo diagnozuota jau pasiekusi AIDS stadiją. Tai sudarė 11,7 proc. nuo visų naujų ŽIV atvejų.

Daugiausia naujų užsikrėtimo atvejų nustatyta Vilniaus (81) ir Klaipėdos (33) apskrityse.

Net 70 naujų ŽIV infekcijos atvejų 2016 m. buvo diagnozuota laisvės atėmimo vietose. Tai trigubai daugiau negu užpernai: 2015 m. ŽIV kalėjimuose nustatytas 23 asmenims. Daugiausia naujų ŽIV atvejų 2016 m. nustatyta Alytaus pataisos namuose (41).

O kiek yra sergančių AIDS?

Iki 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje AIDS susirgo 498 ŽIV užsikrėtę asmenys. Sergamumo AIDS rodiklis pastaruosius trejus metus taip pat augo. 2016 m. 100 tūkst. Lietuvos gyventojų teko 1,7 AIDS sergantys asmenys, o 2014 m. 100 tūkst. Lietuvos gyventojų teko 1,3 AIDS sergantys asmenys.

Iš viso 2016 metais Lietuvoje buvo diagnozuoti 48 AIDS atvejai: susirgo 41 vyras ir 7 moterys. Asmenų, kuriems 2016 m. diagnozuotas AIDS, amžiaus vidurkis siekė 42,8 metus.

Kaip ir kada atsirado ŽIV?

ŽIV žmonės užsikrėtė nuo beždžionių. Mokslininkai nustatė, kad šimpanzės ir gorilos Afrikoje neretai užsikrečia panašiu į ŽIV virusu, kuris puola ir pažeidžia beždžionių imuninę sistemą, panašiai, kaip ŽIV pažeidžia žmonių imuninę sistemą. Tiesa, šis virusas beždžionėms yra mažiau pavojingas negu ŽIV žmonėms.

„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr./Beždžionės
„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr./Beždžionės

Manoma, kad apie 1920 m. dabartinio Kongo teritorijoje tokiu virusu užsikrėtusi šimpanzė džiunglėse įkando ar įdrėskė vietiniam medžiotojui. Tuomet virusas, patekęs į jo organizmą, prisitaikė ir mutavo. Tikėtina, kad užsikrėtęs medžiotojas vėliau persikėlė gyventi į miestą ir per lytinius santykius paskleidė virusą plačiau.

Tai mokslininkai nustatė iš anksčiausių turimų ŽIV užkrėstų kraujo mėginių. Jie buvo rasti Konge ir siekia dar XX a. šeštąjį dešimtmetį – laikus, kai apie AIDS Vakarų pasaulyje dar niekas nežinojo.

XX a. septintajame dešimtmetyje Konge dirbo daug haitiečių – šios valstybės bendradarbiavo.

Kaip ŽIV paplito po pasaulį?

Dešimtmečio viduryje darbuotojai iš Haičio grįžo į savo salą. Manoma, kad būtent jie pirmieji „išvežė“ ŽIV iš Kongo į Centrinę Ameriką apie 1966 m.

Pirmąja įtariama ŽIV auka Vakarų pasaulyje tapo amerikietis Robertas Rayfordas – paauglys iš Sent Lujiso miesto Misūryje, miręs 1969 m. Mirties dieną jam buvo vos 16 metų.

Ligoninėje R.Rayfordas gulėjo nuo 1968 m. pradžios, jam įtariant limfos tėkmės sutrikimą. Jis sakė, kad ligos požymiai jam pradėjo jaustis dar 1966 m. Nepaisant visų bandymų jį išgydyti, jo būklė 1969 m. pradžioje pablogėjo ir jis mirė. Skrodimas parodė, kad mirties priežastis buvo Karpoši sarkoma – reta vėžio forma. Dabar ši liga yra viena iš labiausiai siejamų su AIDS.

Gydytojai tada nesuprato, kaip paauglys gali mirti nuo tokios įprastai pagyvenusius vyrus puolančios ligos, ir R.Rayfordo atvejis buvo aprašytas medicininiame žurnale, o jo kūno audiniai išsaugoti. Būtent tų audinių tyrimas 1987 m. leido nustatyti, kad R.Rayfordas buvo užsikrėtęs ŽIV.

Kadangi nuo užsikrėtimo ŽIV iki tol, kol liga pasiekia paskutinę stadiją – AIDS, gali praeiti ir 10 metų, ilgą laiką pamažu plintančios epidemijos niekas nepastebėjo. Tik apie 1980 m. galutinai suprasta, kad pasaulyje atsirado nauja pavojinga liga. Tuomet ŽIV jau buvo ne tik paplitusi JAV, bet ir pasiekė Europą, Kiniją ir Indiją. Pasaulyje liga jau buvo užsikrėtę 100–300 tūkst. žmonių.

Lietuvoje pirmasis ŽIV infekcijos atvejis užfiksuotas 1988 m. Klaipėdoje. Užsikrėtęs asmuo buvo jūreivis.

VIDEO: Per pastaruosius porą metų ŽIV atvejų Lietuvoje daugėja sparčiau

Rengiant tekstą remtasi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, asociacijos „Demetra“ informacija, taip pat užsienio naujienų portalais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius