Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 3d. 15:00

Delfinų terapijos centro vadovė B.Kreivinienė: autistas gali nemokėti užsirišti batų, bet būti genijus

Brigita Kreivinienė
Asmeninio arch. nuotr. / Delfinų terapijos centro vadovė Brigita Kreivinienė

„Jis gali nemokėti batraiščių užsirišti, bet jis bus genijų genijus“, – pasakodama apie autizmo negalią turinčius vaikus sako Delfinų terapijos centro vadovė doc.dr. Brigita Kreivinienė, su tokiais vaikais dirbanti jau 17 metų. Neurologai užsimena, jog autizmas tampa tarsi savotiška epidemija, nes tokių diagnozių gausu. B.Kreivinienė įsitikinusi – kuo anksčiau diagnozuojamas sutrikimas, tuo efektyviau galima padėti tokiam vaikui, todėl ankstyvoji intervencija yra esminė. Su šiais ligoniukais dirbantiems specialistams dažnai reikia semtis žinių užsienyje. Ten stebi ir įkvepiančius pavyzdžius darbo rinkoje, kur dirba suaugę žmonės su autizmo negalia.

Delfinų terapijos centras, įsikūręs šalia Delfinariumo, veikia nuo 2015 metų. Su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais delfinų terapija vykdyta ir iki tol. Šio centro vadovė dr. Brigita Kreivinienė su tokiais vaikais ir jaunuoliais dirba jau 17 metų, nuo 2002-ųjų. Ji pamena, kaip žingsniukas po žingsniuko kūrėsi centras, dabar per metus jis paslaugas teikia apie 170 autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų.

Centre dirba įvairūs specialistai – kineziterapeutai, dailės, sensorinės, manualinės terapijos žinovai. Kiekvieno jų indėlis padeda pamatyti vaikus ir jaunuolius visapusiškai, pajausti, kokios pagalbos jiems reikia. Žinių specialistai semiasi užsienyje, mat ši veikla reikalauja plataus žinių spektro – tiek medicininių, tiek psichologinių ir kitų žinių.

Itin svarbu, kad vaikas gautų ankstyvąją pagalbą – iki septynerių metų. Delfinų terapijos centre laukiami vaikučiai jau nuo ketverių, tačiau tai ne diagnostikos centras, labai svarbu, kad šeima jau būtų apsilankiusi raidos centre ar ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje bei vaikas būtų gavęs kompleksinį ištyrimą.

Neringos ir Vidmanto Girvainių nuotr./Vaikai ir delfinai (asociatyvinė nuotr.)
Neringos ir Vidmanto Girvainių nuotr./Vaikai ir delfinai (asociatyvinė nuotr.)

Delfinų terapijos centre specialistai dirba pasitelkdami itin žingeidų gyvūną – delfiną. Kaip sako vadovė, tai aktyvus, tarsi ledlaužio funkciją atliekantis gyvūnas, norintis bendrauti ir randantis kelią į vaiko širdį. Jei šis nusisuka, delfinas apiplaukia iš kitos pusės, bendrauti kviečia atnešdamas kamuolį ar žiedą. Šis gyvūnas geba palaikyti ir akių kontaktą.

Delfinas atlieka tarsi ledlaužio funkciją, nori bendrauti ir randa kelią į vaiko širdį.

Dailės terapijos ir kitose erdvėse vaikams ugdomi ir kiti įgūdžiai, plečiamos jų pažinimo ribos, atskleidžiami gebėjimai ir atveriami nauji savęs pažinimo horizontai, nustebinantys ir pačias šeimas.

Pirmieji signalai

Paklausta, kaipgi tėvai gali kuo anksčiau atpažinti šią ligą, dr. B.Kreivinienė pasakoja, jog simptomų yra daug, bet bene pirmuoju signalu tampa nereagavimas į savo vardą.

„Šeimos dažnai pasakoja tą pačią simptomatiką. Pirmas dalykas, ką pastebėjo, kad neatsiliepia į vardą. Gal negirdi? Pasirodo, girdi. Taip pat savo studentams sakau, kad jei 2–3 metų vaikas jums valandą laiko leidžia ramiai sėdėti, turite susirūpinti, taip negali būti. Vaikas natūraliai turi kelti problemą, jis turi tempti kažkur, kviesti prisijungti žaisti, nešti, rodyti. Jis turi kelti rūpestį ir negalėti nusėdėti ramiai vienoje vietoje. Jeigu tėveliai sako, kad vaikas užsidaro būdamas 3 metų ir valandų valandas sėdi vienas, žaidžia, vertėtų susirūpinti. Dar vienas bruožas gali būti perdėtas siekis tam tikros rutininės veiklos. Toks vaikas ramiai gali sėdėti ir kažką rūšiuoti, dėlioti į eilę, išrinkti ir vėl dėlioti“, – pasakoja B.Kreivinienė.

Pirmas dalykas, ką pastebėjo, kad neatsiliepia į vardą. Gal negirdi? Pasirodo, girdi.

Per savo praktiką moteris yra mačiusi įvairaus spektro sutrikimą turinčių vaikų, vieni jų kalba, kiti ne, tačiau po terapijos būna, prabyla. Tačiau pasaulinė praktika rodo, jog kalbėsena dažnai sietina su sensoriniais poreikiais – kuo jų daugiau, tuo vaikui sunkiau sekti garso instrukciją ir atsakyti žodžiu. Šiuo atveju yra būtina pasitelkti specialius (PECS) paveikslėlius, kurie laikomi tam tikru įvadu į verbalinę kalbą bei, žinoma, specialistus, kurie apmokytų, kaip juos naudoti.

Po delfinų terapijos kompleksinės pagalbos buvo atvejų, kuomet šeima labai nudžiunga, nes vaikas su autizmu galėjo apsispręsti ir iš kelių daiktų parduotuvėje išsirinkti vieną. Juk autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams išsirinkti produktus parduotuvėje yra iššūkis. B.Kreivinienė prisiminė, kaip viena mama susijaudino parduotuvėje išgirdusi, kuriuos iš trijų žirnelių, kuriuos vaikas taip mėgo, jis nori nusipirkti.

„Mamai tai didelis pasiekimas, nes atsirado pasirinkimas“, – sako specialistė.

Asmeninio arch. nuotr./Brigita Kreivinienė
Asmeninio arch. nuotr./Brigita Kreivinienė

Stebina genialiais gebėjimais

Kai kurie vaikai ir jaunuoliai specialistus nustebina genialiais gabumais, pavyzdžiui, kalbų žiniomis.

„Turėjome vaikučių su unikaliomis savybėmis, reikalaujančiomis tikslumo, atidumo. Tarkime, vienas vaikas sėdėjo ir visą laiką skaitė telefonų knygą. Jei įkurtum tokią darbo vietą, nereiktų net ieškoti, jis visus telefonų numerius pasakytų. Turėjom vieną berniuką, kuris turėjo polinkį kalboms. Jis sakydavo: „Šiandien mokysiuos rusų kalbą“. Skaito žodyną, paklausi – puikiai moka rusiškus žodžius, moka juos sudėlioti. Buvo etapas, išmoko anglų kalbą. Jis šneka vokiečių, rusų, anglų kalbomis. Tokių perliukų tikrai turime. Esmė, kad mes galbūt per daug nuvertiname žmogų pagal jo netipišką elgesį. Man norisi, kad būtume lanksteni, kad pamatytume tokio žmogaus stiprybę“, – sakė B.Kreivinienė.

Tokių perliukų tikrai turime. Esmė, kad mes galbūt per daug nuvertiname žmogų pagal jo netipišką elgesį.

Autizmo formų esama pačių įvairiausių. Kai kurių simptomų turėjo ir patys didžiausi pasaulio genijai, tokie kaip W.Mozartas, H.Adersenas, A.Einsteinas, B.Gatesas ir kiti.

„Klausimas, kaip mes galime panaudoti šių žmonių unikalias savybes. Jis gali nemokėti batraiščių užsirišti, bet jis bus genijų genijus. Teko mano kolegei būti didžiuliuose savarankiško gyvenimo namuose Anglijoje, jie skirti jaunuoliams su sunkiu ir vidutinio lygio sutrikimu, visi dirba. Suvokimas paprastas – jie jau nebe vaikai, su jais žaisti nebereikia, jie gali dalyvauti darbo rinkoje ir užsidirbti atlyginimą. Viena krypčių – automobilių plovykla. Visi klientai žino, kad tai socialinė automobilių plovykla. Jie plauna fantastiškai. Kiekvienas turi tik savo detalę – vienas plauna tik langus, kitas tik ratus“, – pasakojo B.Kreivinienė.

Šalia išvystyta ir daugiau verslų – daržininkystė, sodininkystė. Autistams būtinas tinkamas struktūravimas, tad vienas ravi lysves, kitas laisto. B.Kreivinienė įsitikinusi, kad šeimoms pats svarbiausias dalykas gyvenime, jog jų užaugęs vaikas su negalia rastų savo vietą po saule, jaustųsi visaverčiu bendruomenės nariu bei užsidirbtų atlygį.

Viliamasi, jog ši praktika atkeliaus ir iki Lietuvos. Kartu su Rotary klubo „Aditė“, vienijančio veiklias moteris, pagalba Delfinų terapijos centre norima įrengti socialinių įgūdžių kambarį. Čia autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai mokysis susilankstyti rūbelius, pasidaryti arbatos, pradžiuginti kavos puodeliu savo artimuosius, susitepti sumuštinį ir kitų mums įprastų veiklų.

„Mūsų visų pareiga leisti jiems būti reikalingiems, nes jie nori būti reikalingi“, – sako B.Kreivinienė.

Neringos ir Vidmanto Girvainių nuotr./Delfinų terapijos centre taikomos įvairios terapijos, viena jų, dailės.
Neringos ir Vidmanto Girvainių nuotr./Delfinų terapijos centre taikomos įvairios terapijos, viena jų, dailės.

Kaip bendrauti su kitokiu vaiku?

Dažnas mūsų, aplinkoje sutikęs autizmo sutrikimą turintį vaiką, pasimeta, neranda kelio į vaiko širdį. Paklausta, kaip bendrauti su tokiais vaikais, B.Kreivinienė sako, jog natūraliai – pakalbinti, ieškoti kontakto, tačiau svarbiausia – išlaukti atsako, neskubinti.

„Bendrauti absoliučiai kaip ir su bet kuo – pasisveikinti, bet svarbu žinoti, kad vaikas su negalia gali atsakyti akytėm, bet vėliau, po kažkiek sekundžių. Jei sakome „labas“, gali vaikas žiūrėti kažkur, o mes uždėkime ranką ant jo rankos ir sakykime „labas“. Kartais paprasti dalykai reikalauja daugiau laiko, kantrybės, kad ir pasisveikinimas. Jis gali sureaguoti, o tavęs nebebus šalia... Tokiam vaikui visada galima pasiūlyti tam tikrą veiklą. Kai matai, kas patinka, galima atsargiai prie jo padėti tiesiog, jis norės, prieis. Mes centre taip pat daug stebime, analizuojame, kol randame raktą į vaiko širdį. Jei vaikas stebi delfiną, prieiname, uždedame ranką ant stiklo, po kurio laiko jis padaro tą patį“, – pasakoja B.Kreivinienė, apie tokius vaikučius žiniomis besidalinanti ir su Klaipėdos universiteto studentais.

Bendrauti absoliučiai kaip ir su bet kuo – pasisveikinti, bet svarbu žinoti, kad vaikas su negalia gali atsakyti akytėm, bet vėliau, po kažkiek sekundžių.

Pati moteris kuklinasi paklausta, kurgi įgijo tiek žinių apie tokius ligoniukus ir puse lūpų užsimena, kad doktorantūros laipsnį apsigynė, kaip juokauja, pas Kalėdų Senelį, mat žinių sėmėsi Laplandijoje. Dabar jos žinios prisideda tiek prie mūsų šalies, tiek prie iš svetur atvykstančių neįgaliųjų gydymo. Tarp Baltijos šalių Lietuva yra vienintelė, kur įsteigtas Delfinų terapijos centras. Artimiausios tokios gydyklos yra Baltarusijoje bei Vokietijoje.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:17
02:31
01:50

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min