„Bendraudami su biurų savininkais pastebime tendenciją, kad grįžimas į darbą kelia nerimą dėl saugių darbo sąlygų. Ypač tose įmonėse, kur dirba daugiau kaip 100 žmonių. Patalpų dezinfekcija – būdas užtikrinti darbuotojų saugumą, užkirsti kelią viruso plitimui. Be to, pastebime, kad vyrauja mitas, jei patalpos karantino metu buvo nenaudojamos, aplinka yra švari ir saugi“, – teigia M.Kutkaitė.
Valymas nėra lygu dezinfekcijai
Valymas suprantamas, kaip dulkių siurbimas, grindų ir kitų paviršių plovimas, tačiau tai nėra dezinfekcija.
Dezinfekcijos tikslas yra apsaugoti sveikus asmenis nuo galimo užsikrėtimo per užterštus aplinkos daiktus, buvusius sąlytyje su sergančiais asmenimis, valymas neužtikrina tinkamo rezultato.
Specialistai, atliekantys dezinfekciją, purkštuvu ar generatoriumi drėgnai dezinfekcine medžiaga padengia visus, net ir sunkiausiai prieinamus paviršius. Dažnai naudojamas šalto rūko generatorius skleidžia dezinfekantą smulkaus rūko-miglos pavidalu ir tokiu būdu paviršiai padengiami tolygiai. Taip pat neilgam laikui rūku gali būti užpildoma ir patalpos erdvė, taip sunaikinami ore sklandantys ligos sukėlėjai.
„Tam, kad dezinfekcija būtų pavykusi labai svarbus dezinfekcinės medžiagos ir ligų sukėlėjo kontaktas bei dezinfekuotų paviršių išlaikymo ekspozicija. Jos metu ir įvyksta ligos sukėlėjo sunaikinimas. Naudojamos dezinfekcinės priemonės,turi būti skirtos būtent tokiai paskirčiai, kad nepakenktų žmonių sveikatai ar aplinkai. Kai kurios dezinfekcinės medžiagos būna registruotos naudoti tik veterinarinės paskirties objektuose arba maisto perdirbimo pramonės sektoriuose ir neskirtos naudoti viešose vietose arba gyvenamosiose patalpose“, – pastebi „Dezinfa“ vadovė.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad daugybė kenksmingų mikroorganizmų būna susikaupę neįprastose vietose: paviršių įtrūkimuose, kompiuterio klaviatūroje, ant nuotolinio valdymo pultelio, telefono ir kt. Reikia nepamiršti ir durų rankenų bei baldų. Be to, svarbu palaikyti asmeninę higieną: dažnesnį rankų plovimą, patalpų vėdinimą ir kt.
