Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 19d. 10:58

Gydytoja apie tymus: „Galime tik padėti sirgti. O tada daug kas Dievo ar gamtos rankose“

Tymai
„Schuterstock“ nuotr. / Tymai

Tymai gali būti kurtumo, aklumo, virškinimo sistemos sutrikimų, didelio neįgalumo priežastis. Gydymo jais susirgus nėra. Gydytojai sako, kad pasirinkimas labai siauras: arba skiepas, arba liga. Apie tai antradienį kalbėta Seime surengtoje konferencijoje „Skiepai – saugiausias būdas užkirsti kelią užkrečiamosioms infekcinėms ligoms“.

Konferenciją iniciavusi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvso krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė priminė, kad pernai buvo registruota 30 tymų atvejų, o šiemet, pirmadienio duomenimis, – jau 159.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

„Tai rodo, kad turime sunerimti. Norisi atkreipti visuomenės ir kolegų Seime dėmesį. Galime kalbėti apie skiepus ir jų naudą, tačiau antiskiepiniai judėjimai, melaginga informacija, mitai mažina besiskiepijančių kiekį. Todėl šiandien turime ligų protrūkius“, – kalbėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Kauno apskrityje kai kuriose teritorijose skiepijimų apimtys nesiekia ir 85 proc.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė pažymėjo, kad didžiausia dalis sergančiųjų – Kauno apskrityje.

„Kauno apskrityje kai kuriose teritorijose skiepijimų apimtys nesiekia ir 85 proc. O ligai kontroliuoti reikia, kad skiepijimai siektų 95 proc. Šiandien tarp dvimečių skiepijimų apimtys šalyje sudaro 92,2 proc. Kitos efektyvios priemonės kontroliuoti protrūkius nėra – tik skiepai, kurie suformuoja specifinį imunitetą prieš vieną ar kitą ligą“, – kalbėjo D.Razmuvienė.

Ji pažymėjo, kad Pasaulio sveikatos organizacija, matydama, kad sergančiųjų skaičius tolydžio auga ir viršija ankstesnių metų rodiklius, paskelbė, kad nesiskiepijimas yra didžiulė grėsmė pasaulio žmonių sveikatai.

„Jei svarstome, skiepytis ar ne, skaičiuojame pinigus vakcinoms, tai yra ne vietoje ir ne laiku. Turime suprasti, kad skiepijimas yra ne tik mano asmeninė atsakomybė. Turime galvoti apie pažeidžiamiausias visuomenės grupes – vaikus ir onkologinėmis ligomis sergančius žmones su nusilpusiu imunitetu“, – kalbėjo ULAC atstovė.

Ligą pamato nebe vadovėliuose

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė pažymėjo, kad ligoninėje atsiduria vaikai, jau sergantys virusine infekcija.

„Tie, kurie dar nespėti paskiepyti, ar tie, kurių tėvai atsisakė skiepyti. Yra arba skiepas, arba liga“, – konstatavo gydytoja ir atkreipė dėmesį, kad Kaune tymais susirgo 7 mėnesių kūdikis.

„Šviesos baimė, kosulys, sloga, etapiškas bėrimas nuo galvos leidžiasi žemyn ir išnykdamas palieka pigmentaciją“, – tymų simptomus vardijo I.Ivaškevičienė.

I.Ivaškevičienė pasakojo, kad užaugo ne viena gydytojų rezidentų karta, nemačiusi tymų – tik vadovėliuose. „O dabar turime po kelis atvejus per savaitę.“

Vakcina nuo tymų yra saugi ir efektyvi, jos saugumą įrodo daug mokslinių duomenų.

Gydytoja pabrėžė, kad vaistų nuo tymų nėra. Tai – virusinė infekcija, todėl negalima prognozuoti, kaip kiekvienas pacientas sirgs, kokia bus jo ligos eiga. Galima tik padėti sirgti.

„O tada daug kas Dievo ar gamtos rankose, kaip kas nori pavadinti“, – kalbėjo I.Ivaškevičienė. Todėl ji ragina tėvus atsakingai vertinti situaciją.

Persirgus tymais nusilpsta organizmo imunitetas ir net iki dvejų metų gali išlikti didesnis imlumas įvairioms infekcinėms ligoms.

Patenkama į ydingą uždarą ratą: vos spėjo pasveikti nuo vienos ligos, nuėjo į ugdymo įstaigą ir vėl užpuola kita liga.

„Tai reikštų, kad persirgus tymais vėliau tas vaikas gali sirgti daug dažniau kitomis virusinėmis infekcinėmis ligomis. Patenkama į ydingą uždarą ratą: vos spėjo pasveikti nuo vienos ligos, nuėjo į ugdymo įstaigą ir vėl užpuola kita liga“, – sakė I.Ivaškevičienė.

Ji akcentavo, kad vakcina nuo tymų yra saugi ir efektyvi, jos saugumą įrodo daug mokslinių duomenų. „Todėl kviečiu kritiškai ir skeptiškai vertinti spaudoje ar diskusijų forumuose pasirodančias melagingas istorijas“, – sakė I.Ivaškevičienė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Usonis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Usonis

Lietuva – vėl nesaugus kraštas

Gydytojas pediatras Vytautas Usonis atkreipė dėmesį, kad ES šalyse per pastaruosius 12 mėnesių nuo tymų jau mirė 33 žmonės. Tymai gali būti kurtumo, aklumo, virškinimo sistemos sutrikimų, smegenų uždegimo, didelio neįgalumo priežastis.

V.Usonis konstatavo: šaltas dušas ir eketė neapsaugos nuo ligų. „Be specifinių priemonių apsisaugoti negalime. Niekaip nesuprantu, kodėl priešinamas sveikas gyvenimo būdas ir skiepai? Aš čia nematau konflikto. Ir tas, ir tas turi didelės įtakos mūsų gyvenimo kokybei“, – aiškino gydytojas.

Niekaip nesuprantu, kodėl priešinamas sveikas gyvenimo būdas ir skiepai?

Jis pasiūlė prisiminti 1994–1995 metus Lietuvoje, kai kilo difterijos protrūkis, pareikalavęs žmonių gyvybių: „Liga, kurios nebuvo, bet grįžo. Vienintelė priežastis – skiepų sutrikimai. Vienintelis kelias sustabdyti – visuotinio skiepijimo kampanija, kuri buvo labai veiksminga.“

Pastaruosius 10 metų atrodė, kad Lietuva yra saugus kraštas tymų atžvilgiu – infekcija buvo suvaldyta.

„Net jei atvyktų sergantis tymais, mes galėjome jaustis saugūs. Tačiau šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi ir Lietuva nėra saugi“, – neabejojo V.Usonis.

Rezoliucija sukėlė įtarimų

Antradienį seniūnų sueigai Seime buvo teikiama rezoliucija „Dėl neatidėliotinų priemonių, siekiant pagerinti skiepijimo aprėptis Lietuvoje“.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Agnė Širinskienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Agnė Širinskienė

Svarstant dėl rezoliucijos įtraukimo į Seimo posėdžio darbotvarkę parlamentarė Agnė Širinskienė pasiūlė pirmiausia patikrinti pasiūlymą antikorupciniu vertinimu, įtardama, kad tai gali būti vienos kompanijos lobavimas.

Pagal A.Širinskienės logiką reikėtų antikorupciniu požiūriu įvertinti ir ministrą Aurelijų Verygą.

Europoje vakciną tiekia du gamintojai, tačiau vienas iš jų yra pristabdęs veiklą. Lietuva kasmet perka apie 80–90 tūkst. vakcinos dozę.

„Lietuva dabar perka vakciną iš vieno gamintojo. Tai pagal A.Širinskienės logiką reikėtų antikorupciniu požiūriu įvertinti ir ministrą Aurelijų Verygą“, – nusistebėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

UALC atstovė D.Razmuvienė sakė, kad sandėlyje yra apie 42 tūkst. vakcinos dozių, kurių tikrai užteks vaikams ir kontaktiniams asmenims, kurie per 72 valandas turėjo kontaktą su sergančiuoju tymais. Šiais atvejais vakcinos nuo tymų yra kompensuojamos.

Skiepyti tik viena vakcina

Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6–7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina.

Šiuo metu ramiausiai galėtų jaustis nebent gimę 1993 metais ir vėliau.

Jei gimėte iki 1988 metų, tikėtina, kad esate skiepyti tik viena vakcina, tačiau didelė tikimybė, kad ir tos negavote, tad medikai pataria šią informaciją pasitikslinti analizuojant sveikatos kortelę, jei yra tokia likusi nuo gimimo.

Kitas būdas pasitikrinti – atlikti antikūnių tyrimą. Jei paaiškėtų, kad antikūnių nuo tymų neturite, medikai rekomenduoja pasiskiepyti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:07
01:20
02:44

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min