Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 3d. 12:12

Gydytojai imasi už galvų: kompensuojamųjų vaistų sąrašo kaitaliojimas lemia insultų dažnėjimą?

Smegenys
123rf.com nuotr. / Smegenys

Siekiant mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir pacientų mokamas priemokas už juos, Lietuvoje Kompensuojamųjų vaistų kainynas sudarinėjamas keturis kartus per metus. Lėšų gal ir sutaupoma, tačiau pacientams tai sveikatos nepriduoda. Gydytojai puse lūpų užsimena, kad prasta širdies ir kraujagyslių ligų kontrolė didina insultų skaičių. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) trūksta įrodymų.

Vien Lietuvoje ši liga kasmet nusineša apie 3 tūkst. gyvybių. Dauguma insultą patyrusių žmonių visą likusį gyvenimą jaučia liekamuosius ligos reiškinius, dalis tampa neįgalūs.

Sergamumas insultu Lietuvoje labai aukštas – ES kontekste pagal šį rodiklį esame tarp pirmaujančių. Blogąja prasme.

Gydytojai neslepia, kad sumažinti ligos masto nepadeda ir šiemet įsigaliojęs naujas Kompensuojamųjų vaistų kainynas. Pagal galiojančią tvarką, anksčiau originalų vaistą vartoję žmonės dabar turi jį pakeisti generiniu, nes jis valstybės kompensuojamas, o originalas – nebe. Skaičiuota, kad įvedus naujovę daugiau nei 700 tūkstančių Lietuvos pacientų per metus sutaupys apie 4,5 mln. eurų.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./15min studijoje lankosi profesorius Dalius Jatužis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./15min studijoje lankosi profesorius Dalius Jatužis

Tačiau pacientai sako, kad sutaupyti pinigai negarantuoja geresnės savijautos ir efektyvaus gydymo.

O gydytojai, dirbantys su širdies ir kraujagyslių ligomis, irgi puikiai žino, kad vaistų parinkimas konkrečiam pacientui yra ilgas ir ne visada sklandus procesas, ypač kai pacientai turi gretutinių ligų ir reikia subalansuoti vaistų sąveikas.

„Prasta hipertenzijos kontrolė yra neabejotinai tiesioginis insulto rizikos veiksnys. Bloga ligos kontrolė tikrai didina insultų skaičių. Nusistovėjusio gydymo keitimas vien dėl administracinių dalykų medicininiu požiūriu nėra geras“, – 15min sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorius ir vedėjas, Santaros klinikų Neurologijos centro vyresnysis gydytojas neurologas, Lietuvos neurologų asociacijos ir Lietuvos insulto asociacijos prezidentas Dalius Jatužis.

Klinikinė praktika – nepakankamas įrodymas?

D.Jatužis neneigia: vaistų kaitaliojimo įtaką kraujospūdžio kontrolei objektyviai išmatuoti sudėtinga.

„Tam reikia organizuoti klinikinius tyrimus, reikalingi daugiatūkstantiniai kontroliuoti klinikiniai tyrimai, kurie kainuotų milijonus, todėl niekas tuo niekada neužsiims. Kas mokės?“ – retoriškai klausė profesorius.

Tačiau remdamasis klinikine praktika jis sako: įtakos tai tikrai turi.

„Taip, tai yra prielaida. Skeptikas iškart gali klausti: o kur jūsų įrodymai? Jų neturime, bet remiamės savo patirtimi ir matymu. Kai kurios ligos yra jautrios vaistų kaitaliojimui. Tai – kraujospūdis, cukrinis diabetas, epilepsija. Jei reikia keisti dėl medicininių indikacijų – suprantama. Kitu atveju vaistų kaitaliojimas yra nepageidautinas“, – kalbėjo D.Jatužis.

„Fotolia“ nuotr./Insultas
„Fotolia“ nuotr./Insultas

Nevykdo gydytojų nurodymų?

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vaistų kompensavimo ir kainodaros politikos skyriaus vyriausioji specialistė Simona Stankevičiūtė sutiko: Lietuvoje fiksuojamas insultų skaičius nedžiugina.

Tačiau ji pažymėjo, kad SAM neturi pagrindo manyti, jog kainyno leidimas gali kaip nors prastinti pacientų gydymo kokybę, mat veikliosios medžiagos, kuriomis yra gydomos ligos, išlieka kompensuojamųjų vaistų sąraše.

„Kas ketvirtį gali pasikeisti tik firminis vaisto pavadinimas, kurį pacientas vartojo, tačiau taip nutinka retai. Vaistai nėra automatiškai pakeičiami vaistinėje. Be to, vaistus tokioms lėtinėms ligoms kaip arterinė hipertenzija gydytojas gali išrašyti pusei ar net visiems metams“, – kalbėjo S.Stankevičiūtė.

Gydant lėtines neinfekcines ligas taip pat svarbu gyvenimo būdo korekcija.

Todėl, jos įsitikinimu, nuogąstavimai, kad būtent Kainyno leidimas keturis kartus per metus turi įtakos gydymo kokybei, yra nepagrįsti.

„Kaip žinia, gydymo kokybei labai svarbu paciento noras gydytis, savo ligos suvokimas. Gydant lėtines neinfekcines ligas taip pat svarbu gyvenimo būdo korekcija, tačiau mūsų šalyje alkoholio vartojimo ir rūkymo įpročiai mažėja palyginti lėtai, o fizinio aktyvumo vertinimuose taip pat atsiliekame. Be to, reikia pastebėti, kad diskutuojant su pacientais paaiškėja, jog jie, vengdami vartoti „daug vaistų“, tiesiog pasirenka, kuriuos vartoti, kuriuos ne, o visa tai daro įtaką gydymo kokybei“, – svarstė S.Stankevičiūtė.

Ji akcentavo, kad vienos pagrindinių priežasčių, kodėl pacientai serga insultu, yra nekontroliuojama hipertenzija, aterosklerozė ir prieširdžių virpėjimas: „Visoms šioms būklėms gydyti skirti vaistai yra kompensuojami, nuo balandžio 1 d. – 100 proc. kompensacijos lygiu.“

Mirštamumas mažėja

SAM specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Genovaitė Klimienė užtikrino, kad ministerija nuolat rūpinasi žmonių sveikatos išsaugojimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo susirgusiems pacientams gerinimo klausimais.

Specialistė priminė, kad SAM 2013 m. inicijavo ir nuo 2014 m. įgyvendina Integruotos sveikatos priežiūros strategiją insulto srityje. Insulto klasterinės paslaugos padeda sumažinti hospitalinį mirštamumą bei pagerinti pacientų neįgalumo rodiklius.

„Scanpix“ nuotr./Kraujo spaudimo matavimas
„Scanpix“ nuotr./Kraujo spaudimo matavimas

Įtarus insultą, pacientai skubiai vežami į artimiausią Insulto gydymo centrą (Lietuvoje jie yra 6) arba į artimiausią regioninę ligoninę (jų yra 5), kuriose teikiamos daugiadisciplininės paslaugos.

G.Klimienė atkreipė dėmesį, kad stacionarinis mirštamumas nuo insulto sumažėjo vidutiniškai nuo maždaug 18 proc. 2012 m. iki 10,2 proc. 2018-aisiais.

„Neturime jokių moksliniais tyrimais paremtų įrodymų nei duomenų, kad vaistų kompensavimo keitimas galėtų daryti įtaką gyventojų mirtingumui nuo hipertenzinės ligos ar kitų širdies bei kraujagyslių ligų“, – teigė G.Klimienė.

SAM sudaryta darbo grupė, atsižvelgiant į naujausius mokslo ir praktikos pasiekimus, rengia Arterinės hipertenzijos, hipertenzinės širdies ir inkstų ligos diagnostikos ir gydymo vaistais, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, tvarkos aprašo projektą, kurį planuojama pateikti iki 2019 m. rugpjūčio.

Pirmosios valandos – aukso vertės

Pagal sergamumą insultu ir mirčių nuo jo skaičių lenkiame kitas ES šalis, nes žmonės skiria nepakankamą dėmesį insulto prevencijai ir rizikai.

Tačiau pagal ūminio insulto gydymo rezultatus Europos šalių kontekste atrodome gerai, ypač didelis progresas pasiektas per pastaruosius penkerius metus.

Pabrėžiama, kad pirmosios valandos pajutus insulto simptomus yra aukso vertės. Kuo labiau delsiama, tuo mažesnė tikimybė, kad ligonis gaus moderniausią gydymą, galintį padėti sumažinti smegenų pažeidimą, išvengti sunkių ligos padarinių ir smarkiai padidinti paciento šansus pasveikti ir grįžti į normalų gyvenimą.

Modernus gydymas – susidariusio krešulio ištirpdymas vaistais arba pašalinimas specialiu kateteriu – Lietuvoje panaudojamas maždaug 15 proc. insulto ištiktų pacientų. Tai – geras rezultatas.

Pernai insulto gydymo centruose išeminį insultą patyrusiems pacientams atliktos 1004 intravevninės trombolizės procedūros (2012 m. – 160) ir 400 intraveninės trombektomijos procedūrų (2012 m. – 12).

Jei žmogus atvyksta po septynių valandų nuo insulto pradžios, jam insulto klasteris netaikomas.

Laikoma, kad padariniai po stipraus insulto gali keistis, sveikata gerėti per visus pirmus ligos metus.

Apie 12 proc. vieną kartą patyrusių insultą kitais metais jį patiria antrąkart.

Atpažinti padės FAST testas

Apie 80 proc. žmonių po insulto lieka iš dalies neįgalūs. Todėl svarbiausia insulto profilaktika: rizikos veiksnių išmanymas ir jų šalinimas, kontroliuojant gyvenimo būdą, mitybą ir lėtines ligas: padidėjusį kraujospūdį, cukrinį diabetą, aterosklerozę, širdies ritmo sutrikimus ir pan.

Prieširdžių virpėjimas sukelia penktadalį išeminių insultų. Cholesterolio padidėjimas – net 30 proc.

Insultas dažniausiai ištinka staiga ir vietose, kur mažiausiai jo tikimasi. Todėl itin svarbu žinoti, kaip jį atpažinti ir ką daryti. Jei nesate tikras, ar žmogų ištiko insultas, atlikite testą – sunegalavusiojo paprašykite įvykdyti kelias nesudėtingas užduotis.

F – tai veidas (face – angl.) – paprašykite sunegalavusio žmogaus nusišypsoti. Tai įvertinsite, ar nenukaro jo viena veido pusė.

A – tai rankos (arms – angl.) – paprašykite ligonio pakelti į viršų abi rankas. Įvertinkite, ar kuri nors nevalingai nekrinta žemyn. O gal žmogus visai jos negali pakelti?

S – tai kalba (speech – angl.) – paprašykite pasakyti paprastą sakinį – ar kalba nėra keista, nelogiška?

T – tai laikas (time – angl.) – jei bent vieną iš užduočių sunegalavusiajam buvo sunku atlikti, skubiai kvieskite greitąją pagalbą, telefone surinkę 112.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:28
03:17
02:11

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min