Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 16d. 16:01

Kolektyvinis imunitetas – patikimiausia priemonė prieš tymus

Tymai
123rf.com nuotr. / Tymai

Trečiadienį, gegužės 15 d., Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) vyko vieša paskaita-diskusija apie skiepus, tymus ir naujagimių imunitetą. Ši tema pasirinkta neatsitiktinai – pastaruoju metu medikai Lietuvoje fiksuoja tymų protrūkį, o visuomenėje netyla kalbos apie skiepų poveikį sveikatai.

Skiepai apmoko imunitetą gintis

Pasak VU GMC profesorės Aurelijos Žvirblienės, prieš pradėdami kalbėti apie skiepus turime suvokti, kas yra žmogaus imunitetas ir koks jo santykis su skiepais. „Imunitetą galime palyginti su kariuomene, kuri gina žmogaus organizmą nuo vidaus ir išorės priešų. Tuo tarpu skiepai tarsi „apmoko“ šią kariuomenę gintis nuo patogenų, paruošia imuninę sistemą galimoms grėsmėms“, – atskleidė mokslininkė.

„Žmogaus imunitetas sukuria kelių lygių apsaugą. Vienaip veikia įgimtasis imunitetas, kuris užtikrina labai greitą apsaugą, kitaip – įgytasis imunitetas, kuris labai efektyvus, bet jam išsivystyti prireikia keleto dienų ar net savaičių. Gimdamas kūdikis perima iš mamos antikūnus, kurie jo organizme funkcionuoja kurį laiką.

Tačiau vėliau jie išnyksta ir kūdikio imunitetą reikia užtikrinti skiepijant, nes skiepai skatina atminties B ir T limfocitų susidarymą, kurie gali greitai atpažinti ir sunaikinti užkratą, – pasakojo A.Žvirblienė. – Labai svarbu prisiminti ir tai, kad skiepai apsaugo ne tik pasiskiepijusįjį, bet ir sukuria kolektyvinį imunitetą. Šis imunitetas, susidarantis pasiskiepijus ne mažiau nei 95 proc. gyventojų, sustabdo užkrečiamųjų ligų plitimą. Kolektyvinis imunitetas labai svarbus toms visuomenės grupėms, kurios negali būti paskiepytos – naujagimiams, imunodeficitais sergantiems ligoniams. Todėl pasiskiepiję apsaugome ne tik save, bet ir kitus žmones“.

Labai svarbu prisiminti ir tai, kad skiepai apsaugo ne tik pasiskiepijusįjį, bet ir sukuria kolektyvinį imunitetą.

Mokslininkė apgailestavo, kad pastaruoju metu mūsų šalyje mažėja skiepijimosi apimtys. „Tymų plitimas parodė, kad ligos, kurios kažkada atrodė praktiškai išnykusios, vėl fiksuojamos Lietuvoje. Prie šių tendencijų stipriai prisidėjo įvairūs mitai, susiję su skiepais. Ne kartą girdėjome įvairių pasakojimų, kad skiepai neva yra nesaugūs, jie gali sukelti įvairius susirgimus, juose yra kenksmingų priemaišų.

Prisiklausę tokių gandų žmonės atsisako skiepytis ir neskiepija savo vaikų. Todėl noriu dar kartą paneigti pagrindinius mitus ir patvirtinti, kad nėra nustatyta ryšio tarp skiepų ir autizmo, kad skiepų sudėtis yra griežtai kontroliuojama, juose nėra žmogui kenksmingų priemaišų, o įvairių likutinių medžiagų kiekis yra labai mažas. Be to, Europos Sąjungoje šiuo metu nebenaudojamos vakcinos su gyvsidabrio junginiais“, – sakė prof. A.Žvirblienė.

Vakcinacija – gyvybiškai svarbi

Pasak A.Žvirblienės, skiepai kasmet išgelbsti milijonus gyvybių. „Prisiminkime, kad būtent skiepų dėka pavyko įveikti tokią pavojingą, milijonus gyvybių nusinešdavusią ligą kaip raupai. Tikėkimės, kad ateityje pavyks sukurti vakcinas ir nuo tų infekcinių ligų, kurių skiepais šiuo metu suvaldyti dar negalime, pavyzdžiui maliarijos ar tuberkuliozės, nuo kurių ilgalaikių veiksmingų skiepų kol kas nėra“, – vylėsi prof. A.Žvirblienė.

Mokslininkė palietė ir dar vieną svarbią temą – kūdikių skiepijimą. „Naujagimių iki 2-3 mėn. amžiaus imunitetą laikome nesubrendusiu, o pastarųjų metų moksliniai tyrimai patvirtina, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimių imuninė sistema vystosi labai intensyviai. Tačiau net ir šiuo laikotarpiu kūdikiai skiepijami, pavyzdžiui, nuo tuberkuliozės. Kadangi Lietuva patenka į šalių, kuriose didesnis sergamumas tuberkulioze, rizikos grupę, tik gimusius vaikučius būtina skiepyti nuo šios ligos, kad išvengtume sunkių gyvybei pavojingų komplikacijų – išplitusios tuberkuliozės ar tuberkuliozinio meningito. Nors apsauga nuo tuberkuliozės neišlieka visam gyvenimui, ji itin svarbi pirmaisiais gyvenimo mėnesiais dėl šių komplikacijų grėsmės. Kiek vyresni kūdikiai skiepijami ir nuo įvairių kitų ligų – kokliušo, difterijos, poliomielito”, – pasakojo mokslininkė.

Ji priminė, kad pagal nacionalinį skiepų kalendorių nuo tymų yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus vaikai, tad kūdikiai iki 15 mėn. patenka į tymams imlių asmenų rizikos grupę. Juos gali apsaugoti tik kolektyvinis imunitetas ir tymams atsparūs vyresnieji šeimos nariai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Skiepai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Skiepai

Pasak VU GMC profesorės, skiepai nuo įvairių infekcinių ligų kūdikiams ir vaikams yra gyvybiškai svarbūs, nes komplikacijos tokiame amžiuje gali būti itin sunkios.

Tymai plinta visame pasaulyje

Prof. A.Žvirblienės pozicijai pritarė ir renginyje dalyvavusi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja dr. Daiva Razmuvienė. ULAC atstovė taip pat pateikė naujausius statistinius duomenis apie tymų protrūkį Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, papasakojo apie protrūkio priežastis ir priemones situacijai suvaldyti.

„Tymų protrūkį stebime visame pasaulyje. Kalbant apie Europą, didžiausias sergamumas yra Ukrainoje, tačiau nemažai susirgimų fiksuojama ir Serbijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Panašios tendencijos ir Lietuvoje – pirmasis rimtas signalas buvo praėjusių metų tymų protrūkis Visagine. Tačiau didžiausią nerimą sukėlė šių metų situacija – Kaune, o po to Vilniuje susirgimų tymais atvejai skaičiuojami šimtais”, – sakė dr. D.Razmuvienė. Tymų plitimo pasaulyje ir Lietuvoje priežastys yra tos pačios – nepakankamas pasiskiepijusiųjų skaičius ir todėl nesusidaręs kolektyvinis imunitetas”.

Delsti negalima

Pasak dr. D.Razmuvienės, skiepytis privalo ir medikai, nes būtent jiems rizika užsikrėsti yra labai didelė. „Šiuo metu turime dešimtis gydytojų ir medicinos įstaigų personalo, užsikrėtusių šia liga. Manau, kad tokia situacija neturi kartotis – visi asmenys, dirbantys medicinos įstaigoje, privalo būti pasiskiepiję. Be to, šeimos gydytojai turi daugiau dėmesio skirti skiepų temai ir savo pacientus informuoti apie vakcinacijos galimybes ir pavojus sveikatai, galinčius kilti atsisakant skiepytis. Jokiu būdu šeimos gydytojai negali atkalbinėti pacientų nuo skiepų, nes būna ir tokių atvejų“, – sakė ULAC atstovė.

Tymų plitimo pasaulyje ir Lietuvoje priežastys yra tos pačios – nepakankamas pasiskiepijusiųjų skaičius ir todėl nesusidaręs kolektyvinis imunitetas

Dr. D.Razmuvienė pastebėjo, kad kilus tymų pavojui skiepytis ar skiepyti savo vaikus suskubo tie, kurie anksčiau buvo dideli vakcinacijos priešininkai. „Deja, visiems norintiems, ypač suaugusiesiems, nebeužtenka vakcinų, nes paprasčiausiai nebespėjama jų pagaminti. Todėl raginu visuomenę ateityje nedelsti, skiepytis pagal nustatytą skiepų kalendorių, taip pat domėtis revakcinacijos galimybėmis. Tik atsakingas požiūris į savo ir aplinkinių sveikatą leis suvaldyti užkrečiamųjų ligų siautėjimą ir visai eliminuoti šiuos susirgimus“, – ragino dr. D.Razmuvienė. Ji taip pat priminė, kad suaugusieji turi galimybę nemokamai pasiskiepyti nuo difterijos – tam tik tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. „Ši pavojinga infekcinė liga jau plinta kaimyninėje Latvijoje, o dauguma suaugusiųjų yra praradę jai atsparumą, nes vakcina nuo difterijos apsaugo tik apie 10 metų. Tad grėsmė visai čia pat“ – pastebėjo dr. D.Razmuvienė.

Komentarai
Temos: 2 Tymai Skiepai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie 15min