Taip pat teismas nagrinės, ar Konstitucijai neprieštarauja Farmacijos bei Sveikatos draudimo įstatymų nuostatos, kuriomis kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos ir pacientų priemokos apskaičiuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, o kompensacijos taikomos pagal šias bazines kainas.
Kreipimąsi į Konstitucinį teismą inicijavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nariai Antanas Matulas, Irena Haase ir Raimundas Martinėlis. Jį iš viso pasirašė 54 daugiausia opozicinėms frakcijoms priklausantys parlamentarai.
„Mes siekiame, kad teismas išaiškintų, ar gali būti draustam asmeniui taikomos skirtingos vaistų kompensavimo sąlygos ir ar gali Vyriausybė savo nutarimu nustatyti tokią tvarką, dėl kurios yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Mes manome, kad negali“, – BNS trečiadienį sakė A.Matulas.
Vasarį Vyriausybė patvirtino tvarką, pagal kurią, pacientui atsisakius įsigyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą, kito kompensuojamojo vaistinio preparato įsigijimo išlaidos jam visiškai nekompensuojamos. Pigiausias kompensuojamasis vaistas pacientams parduodamas, kai šis vaistas skiriamas pirmąkart arba po metų pertraukos.
Ministrų kabinetas šio klausimo ėmėsi po to, kai pernai šios tvarkos nepavyko patvirtinti Seime.
Palankaus sprendimo Sveikatos apsaugos ministerija siekė nuo pernai metų, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konstatavo, kad patvirtindamas „pirmojo paskyrimo“ tvarką tik savo įsakymu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga viršijo įgaliojimus. Nepriėmus nutarimo, minėta tvarka būtų nustojusi galioti nuo kovo pirmosios.
Kaip BNS sakė A.Matulas, tiek ministro, tiek Vyriausybės patvirtinta tvarka yra diskriminacinė ir galbūt pažeidžia Konstituciją.
„Jie bandė įgyvendinti teismo sprendimą ir tą tvarką perkelti į įstatymą, bet Seimas nesutiko ir pritarė pataisai, kad ne pigiausias vaistas būtų kompensuojamas, bet bazinė kaina. (...) „Valstiečiai“ pamatė, kad pritariama pataisai, kuri jiems nepatinka, todėl jie ištraukė korteles ir tas įstatymas neteikiamas priėmimui, nors liko tik vienas balsavimas“, – aiškino parlamentaras.
„Kadangi pataisa netiko, jie paliko ją nepriimtą, o sprendimą priėmė Vyriausybė“, – pridūrė jis.
Be to, pasak A.Matulo, ginčijamose įstatymų nuostatose Vyriausybei suteikiama teisė poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti kompensuojamų vaistų kainodaros tvarką, tačiau pačiame įstatyme nėra įtvirtinti „pagrindiniai principai, kaip tai turi būti padaryta“.
Kaip anksčiau yra sakęs A.Veryga, „pirmojo paskyrimo“ tvarka Lietuvoje įteisinta, siekiant mažinti pacientų išlaidas vaistams, skatinti generinių vaistų vartojimą bei didinti konkurenciją tarp vaistų gamintojų, kad jie tarpusavyje konkuruotų ir siūlytų mažesnes kainas.
Anot jo, ši tvarka leidžia taupyti tiek pacientų, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas, o už jas yra įsigyjama „labai reikalingų inovatyvių vaistų pacientams, kurie serga sunkiomis ligomis, pradedama kompensuoti vis daugiau naujų vaistų“.
„Pirmojo paskyrimo“ tvarką kritikuoja dalis medikų ir pacientų organizacijų atstovų. Anot jų, pacientams ribojama galimybė rinktis, o kai kurie pigiausi vaistai neužtikrina kokybiško ir efektyvaus gydymo.
Savo ruožtu A.Veryga pabrėžia, kad Vyriausybės sprendimai neužkerta kelio skirti vaistą konkrečiu pavadinimu, jei šis, gydytojo manymu, labiausiai tinka pacientui. Pasak jo, tokiu atveju sudaroma galimybė gydytojui kreiptis į gydytojų konsultacinę komisiją, kuriai pritarus galima būtų skirti konkretų medikamentą.
