Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuviško medaus populiarumo paslaptis

Bitininkas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Bitininkas
Šaltinis: Remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
0
A A

„Nėra lietuviško medaus“, – emocingai sako bitininkas, parduotuvės „Bitinėlis“ vadovas Kazys Špetyla, paklaustas, kokia padėtis su lietuvišku medumi. O kur jis dingo? „Išpirko“, – trumpai nukerta vyras. Kai atvežtiniai medūs yra iki kelių kartų pigesni, kyla natūralus klausimas, kokia lietuviško medaus populiarumo paslaptis ir kuo jis skiriasi nuo atvežtinių?

Lietuviškas medus – deficitas

Trūkumas. Taip situaciją medaus rinkoje apibūdina bitininkai. Praėjusiais

metais medaus buvo itin mažai, todėl susidarė šioks toks deficitas. Jei dar pamatote kur pirkti šio lietuviško gardėsio, žinokite – šis yra vienas iš paskutiniųjų.

„Praėjusiais metais bitės sunešė perpus mažiau medaus nei 2015-aisiais. Vidaus rinkai, gal ir užteko, tačiau užsieniečių neturime kuo pavaišinti“, – sako K.Špetyla. Ilgai tuščia vieta nebūna, todėl medaus trūkumas sprendžiamas atvežant jį iš užsienio. Pastaruoju metu ypač populiarus medaus importas iš Ukrainos ir Kinijos.

Pasak bitininko, kiniškas ir ukrainietiškas medus yra pigesnis, todėl masina besivaikančius kainos. Ypač jį pamėgo gamybos įmonės, savo gaminiuose naudojančios medų, kadangi perkant didelį kiekį pigesnio produkto, galima gerokai sutaupyti. Su tokiu medumi susiduria ne tik gamybininkai, bet ir eiliniai pirkėjai – prekybos centruose parduodamas vadinamasis „medaus mišinys“. Gaminant jį, maišomas lietuviškas ir atvežtinis medus. Problema ir ta, kad dėl skirtingų higienų normų, iš Rytų mus pasiekęs medus yra su didesniu antibiotikų kiekiu. Kartais net nesužinome, kad vartojame tokį medų.

„Medus, atvežtas iš Kinijos, pirmiausiai patenka į kurią nors Europos Sąjungos valstybę, ten jis pažymimas kaip Europos Sąjungos gaminys ir taip juo prekiaujama. Taigi, jei žymėjimas yra Europos Sąjungos, tai nebūtinai reiškia, kad medus yra iš mūsų regiono“, – sako bitininkas.

Skirtingai nei rytietiškas medus, lietuviškas medus yra natūralus, jame nėra įvairių priemaišų, tokių kaip cukrus, krakmolas ar gliukozės sirupas. Taip pat griežtai laikomasi patikros, kad vartotojams ant stalo nepatektų antibiotikais užterštas produktas.

Vienas kitą papildantis derinys

123rf.com/Arbata ir vaistažolės
123rf.com/Arbata ir vaistažolės

Natūralius vaistažolių produktus gaminančios UAB „Acorus Calamus“ farmacinių produktų grupės vadovas Vytautas Petreikis sako, kad įmonėje dirbantys specialistai vertina lietuviško medaus savybes, todėl bendrovė superka tik Lietuvos bitininkų pagamintą medų: „Lietuviškas medus iš kitų išsiskiria tirštumu, tąsumu, skaidrumu, pasižymi geru skoniu. Taip pat Lietuvos bitininkai itin griežti dėl higienos normų, todėl savo produkcijoje išskirtinai naudojame tik lietuvišką medų“.

UAB „Acorus Calamus“ iš ūkininkų supirktą medų naudoja arbatų mišiniuose „BronchosHOT“, „GripolisHOT“ ir „NeuroHOT“. Tai – vaistinių žolelių ekstraktų pagrindo produktai, praturtinti medumi. Tiek vaistažolėse, tiek lietuviškame meduje gausu mineralinių medžiagų ir vitaminų, kurie stipriną imuninę sistemą, mažiną nervų sistemos dirglumą, apsaugo nuo susirgimų,

„Natūraliame meduje yra A, C, E, H, K, PP ir net septyni B grupės vitaminai bei apie 40 mineralinių elementų, tarp jų – kalcio, fosforo, natrio, kalio, magnio ir geležies. O vaistažolės turi moksliškai įrodytą poveikį žmogaus organizmui ir sveikatai, jose gausu mineralinių medžiagų ir vitaminų, todėl vaistažolių ir medaus produktų derinys yra toks ypatingas ir puikiai tinka organizmo stiprinimui“, – pasakoja specialistas.

Pavyzdžiui, medus su melisų ir pipirmėčių lapais, levandų žiedais ir valerijonų šaknimis gali padėti palaikyti normalią nervų sistemos veiklą. Jei medumi pagardinsite liepžiedžius, imbiero šakniastiebį ir ežiuolių šaknis, tuomet tai gali padėti palaikyti normalią viršutinių kvėpavimo takų funkciją. Su medumi vartojamas čiobrelių gėrimas palengvina atsikosėjimą, mažina gerklės ir ryklės sudirginimą. Tai tik keletas medaus ir vaistažolių derinių, kurie gali padėti mums kasdien jaustis geriau.

Kokį medų ragausime šiemet?

Ar šiemet vėl galėsime mėgautis lietuvišku medumi ir kiek jo bus, K.Špetyla nesiima prognozuoti. „Pirmasis šių metų medus pasirodys maždaug birželį – tuomet bitininkai kopinės avilius. Bus aišku, kaip peržiemojo bitės. Pagal pirminius kiekius ir bus galima prognozuoti, kiek lietuviško medaus šiemet turėsime“, – sako bitininkas.

Nesvarbu koks bus šių metų derlius, „Acorus Calamus“ ir toliau planuoja savo gaminiuose naudoti tik lietuvišką medų. „Lietuviškas medus jau seniai yra tapęs kokybės ženklu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Gamindami savo produktus, vadovaujamės tais pačiais principais, kaip ir Lietuvos bitininkai – patikimumu ir kokybe. Todėl vaistažolės ir lietuviškas medus taip natūraliai susilieja mūsų produkcijoje ir vienas kitą papildo. Tikiu, kad bitininkai nedarys kompromisų, todėl ir toliau liksime ištikimi lietuviškam medui“, – sako „Acorus Calamus“ atstovas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min