Seime pirmadienį surengtoje spaudos konferencija su onkologine liga susidūrę žmonės pasakojo savo istorijas, kaip bandydami gyventi įprastą gyvenimą, gauti įprastas paslaugas susidurdavo su kliūtimis dėl savo diagnozės.
„Praėjusį pavasarį man buvo diagnozuotas skydliaukės vėžys ir dabar galiu iš asmeninės patirties papasakoti, su kokiu visuomenės ir institucijų požiūriu tenka susidurti onkologiniams pacientams. Nepaisant to, kokia pažanga daroma medicinos srityje, ir vis daugiau žmonių sėkmingai vėžį įveikia ir grįžta į visuomeninį gyvenimą, mūsų visuomenės požiūris atsilieka dešimtmečiu, jei ne daugiau“, – sakė Justina Gustė.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) narė J.Gustė teigė, jog „diskriminacinis požiūris prasideda vos išgirdus, kad žmogus serga onkologine liga“. „Turbūt ir patys žinot, skambina įvairių draudimo bendrovių atstovai telefonu pasiūlyti gyvybės draudimo paslaugą, aš kartais juokauju, kad galiu sutaupyti jūsų laiko pasakydama, kad esu sirgusi onkologine liga. Dažniausiai tokį mano pasisakymą palydi nejauki tyla ir pasakymas, kad tokiu atveju neturime jums ką pasiūlyti“, – pasakojo J. Gustė.
Moteris pasakojo vėliau jau bandžiusi klausti, galbūt draudimo bendrovė sutiktų teikti paslaugą už didesnį mokestį, kadangi ji priklauso didesnės rizikos grupei, tačiau atsakymas būdavo neigiamas.
Tuo tarpu kalbant apie kaupimą vaikui, beveik dvejų metų sūnų auginančiai moteriai atvirkščiai, jis primygtinai buvo siūlomas nurodant, kad jai, kaip sergančiajai vėžiu, vaiko draudimas „turėtų būti aktualiau“.
32 metų amžiaus Jovita Stalmakova, šiuo metu besigydanti vėžį, sakė ateityje Lietuvoje neturinti jokių galimybių auginti vaikų: nei savo biologinių, nors yra užšaldžiusi embrionų, nei globojamų ar įvaikintų.
„Vieno tokio pokalbio metu aš netgi esu sulaukusi tokio atviro komentaro: „Ponia, jūs gi suprantat, 30 metų juk negyvensit. Šitas komentaras taikliausiai apibūdina, su kokiu požiūriu susiduria onkologiniai pacientai ir žmonės, įveikę ligą“, – kalbėjo J.Gustė.
Apribotos galimybės turėti vaikų, įsivaikinti
Spaudos konferenciją Pasaulinę kovos su vėžiu dieną surengusi konservatorė parlamentarė Agnė Bilotaitė teigė, kad žmonės su diskriminacija susiduria ir bandydami gauti kitas paslaugas, pvz., būsto paskolą, taip pat siekdami turėti vaikų.
32 metų amžiaus Jovita Stalmakova, šiuo metu besigydanti vėžį, sakė ateityje Lietuvoje neturinti jokių galimybių auginti vaikų: nei savo biologinių, nors yra užšaldžiusi embrionų, nei globojamų ar įvaikintų.
„Aš dar nepasveikau, dar tik einu gydymo keliu, bet žinau, kad pasveiksiu – ne tik savo optimistiniu požiūriu, bet ir gydytojų požiūriu. Diskriminaciją pradėjau patirti, kai sužinojau apie ligą. Aš sužinojau apie ligą tuomet, kai pradėjau planuoti šeimos pagausėjimą. Aš neturiu vaikų ir ateityje aš jų negalėsiu turėti Lietuvoje“, – pasakojo J.Stalmakova.
Pasak moters, jai turėti savų vaikų kelias užkirstas dėl Lietuvoje draudžiamos surogatinės motinystės. „Aš turiu užsišaldžiusi embrionus Santaros klinikose, bet aš negaliu jų panaudoti, dėl ligos aš praradau galimybę išnešioti vaiką. Surogatinės motinystės, nei altruistinės, nei komercinės, Lietuvoje nėra“, – kalbėjo moteris.
Sužinojusi, kad Lietuvoje negalės panaudoti savo užšaldytų embrionų, ji pradėjo domėtis įvaikinimo galimybėmis. „Pradėjau galvoti apie įvaikinimą arba globą, bet susidūriau su užvertom durim, onkologiniai ligoniai negali įsivaikinti ir globoti vaikų. Man tai skaudu suvokti, aš dirbau, gyvenau, kūriau ateitį, mes statom namą su vyru, tam, kad turėčiau pilnavertę šeimą, bet šiuo metu man visos durys užvertos“, – susigraudinusi pasakojo J.Stalmakova.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas teigė, jog reikalavimai dėl globos onkologinių ligų kontekste Lietuvoje yra griežčiausi Europoje.
„Poįstatyminiai aktai sako, jei onkologiniam pacientui buvo diagnozuota pirmos stadijos vėžio liga, kai pasiekė remisiją, jis galės globoti vaiką, ne įvaikinti. Įvaikinti galės tik po penkerių metų. Jei antros stadijos – dešimt metų reikės laukti, o jei su metastazėm, trečia, ketvirta stadijos – niekada gyvenime negalės“, – teigė Š.Narbutas.
„Tokio reguliavimo kitose ES šalyse nėra ir mes dėsim pastangas išsiaiškinti, iš kur tokie reikalavimai atsirado, nes jie tikrai archajiški. Prieš 30 metų tikrai onkologinių ligų išgyvenamumas buvo kitas, bet dabar onkologinė liga nėra mirties nuosprendis“, – kalbėjo Š.Narbutas.
Higienos instituto skelbiamais duomenimis, užpernai Lietuvoje piktybiniais navikais sirgo per 25 tūkst. žmonių.
Lietuvos vėžio institutas nurodo, kad kasmet Lietuvoje diagnozuojama beveik 18 tūkstančių naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Dažniausiai nustatomi vyrų priešinės liaukos ir plaučių navikai bei moterų odos piktybiniai navikai ir krūties vėžys.
Kasmet Lietuvoje nuo onkologinių ligų miršta daugiau nei 8 tūkstančių žmonių. Daugiausia vyrų miršta nuo plaučių vėžio, krūties vėžys yra dažniausia moterų mirties nuo onkologinių ligų priežastis.
Apie 47 proc. piktybinių navikų Lietuvoje diagnozuojami ankstyvųjų I ir II stadijos, tačiau net ketvirtadalis visų piktybinių navikų nustatomi jau pažengusios ketvirtos stadijos.
Vėžys išlieka viena iš pagrindinių sveikatos problemų visame pasaulyje. 2018-aisiais pasaulyje buvo diagnozuota apie 17 mln. naujų vėžio atvejų, nuo ligos mirė 9,6 mln. žmonių.
