Pacientai – be eilės
Į naująjį kabinetą kiekvieną dieną be eilės gali patekti pacientai, patyrę praeinantį smegenų kraujotakos sutrikimą.
Į gydymo įstaigą besikreipiantiems pacientams taikomas pilnas ir labai greitas ištyrimas, nustatomi insulto rizikos veiksniai, jie koreguojami, o, jei reikia – skiriamas profilaktinis gydymas. Be to, kai kuriais atvejais pacientai gali būti skubos tvarka nukreipiami į stacionarą intervencinėms procedūroms atlikti.
Teikia sisteminę pagalbą
Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas neurologas ir 2-ojo Neurologijos skyriaus vedėjas Linas Masiliūnas neslepia, kad Panevėžio ligoninė yra viena geriausių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
„Tai yra ir todėl, kad teikiame sisteminę pagalbą PSIP atvejais. Juolab, kad galvos smegenų infarktas (insultas) – labai rimta ir sunkų neįgalumą sukelianti liga, o jos diagnostika ir gydymas pastaraisiais metais yra labai pagerėję. Be to, visos insulto gydymo galimybės yra prieinamos ir Panevėžio regiono gyventojams“, – teigė L.Masiliūnas.
Insultui galima užkirsti kelią
Pasak mediko, Panevėžio ligoninėje sėkmingai veikia Insulto centras, kuriame gydomi insultą patyrę pacientai.
„Jei pacientai laiku kreipiasi į medikus, jiems taikomi šiuolaikiniai insulto gydymo metodai – intraveninė trombolizė ir mechaninė trombektomija. Dažnai po šių gydymo metodų pacientai arba pilnai pasveiksta, arba ženkliai sumažinamos insulto pasekmės – sumažėja neįgalumo požymiai, pacientai lieka daugiau savarankiški“, – aiškino gydytojas neurologas L.Masiliūnas ir tęsė:
„Tačiau, kai kuriais atvejais insultą galima numatyti ir jam užkirsti kelią. Apie 15 proc. pacientų, prieš įvykstant galvos smegenų infarktui, patiria trumpalaikius praeinančio galvos smegenų kraujotakos priepuolio simptomus, kurie praeina per kelias ar keliasdešimt minučių savaime, be gydymo. Antra vertus, kita ligos ataka dažnai pasireiškia kaip tikras smegenų infarktas su rankos ar kojos nusilpimu, kalbos ar pusiausvyros sutrikimu, veido perkreipimu. Tokiems pacientams, su praeinančiais galvos smegenų kraujotakos sutrikimo priepuoliais, galima užkirsti kelią insultui, laiku nustačius smegenų kraujotakos sutrikimo priežastis ir jas koregavus.“
Pateikė priežastis
Panevėžio ligoninės gydytojas neurologas ir 2-ojo Neurologijos skyriaus vedėjas L.Masiliūnas paaiškino, kaip dažniausiai pasireiškia smegenų kraujotakos sutrikimai.
„Tos priežastys dažniausiai būna smegenis maitinančių kraujagyslių ženklus susiaurėjimas, arterijos užkimšimas trombu, esant širdies ritmo sutrikimams, krešėjimo sistemos ligos“, – ir paaiškino, kaip skirstomi insulto rizikos veiksniai:
„Insulto rizikos veiksniai skirstomi į nemodifikuojamus ir modifikuojamus. Nemodifikuojamiems rizikos veiksniams priskiriama senyvas paciento amžius, lytis, paveldėjimas, anksčiau persirgtas praeinantis smegenų išemijos priepuolis. Modifikuojamiems insulto rizikos veiksniams priklauso širdies ritmo sutrikimai, ryškus smegenis maitinančių arterijų susiaurėjimas, krešėjimo sistemos sutrikimai, cukrinis diabetas, aukštas arterinis kraujo spaudimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, nutukimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas.“
Dirba patyrusios medikės
PSIP kabinete dirba patyrusios neurologės Inga Kančauskienė ir Sandra Baužaitė. Medikės konsultacijos metu atlieka galvos smegenis maitinančių kraujagyslių echoskopinį tyrimą ir operatyviai sprendžia kitus diagnostikos bei gydymo klausimus.
Nustato rizikos veiksnius
Gydytoja neurologė I.Kančauskienė paaiškino, kaip atliekamas kraujagyslių echoskopijos tyrimas.
„Specialaus aparato pagalba tiriami kaklo kraujagyslių spindžiai, kraujotakos greičiai. Galvos smegenų infarktą vyresniame amžiuje sukelia miego arterijų aterosklerotiniai pakitimai. Jeigu, jei yra labai reikšmingi, juos reikia gydyti tam tikrais medikamentais, šalinti miego arterijos stentuojant ją, arba miego arterijos susiaurėjimą operuoti chirurginiu būdu. Šis aparatas leidžia nustatyti insulto rizikos veiksnius, miego arterijos stenozę“, – vaizdžiai pasakojo medikė ir tęsė:
„Tikriname kaklo kraujagysles, bendrąją miego arteriją, žiūrime kraujagyslių susiaurėjimus, vidinę ir išorines bei slankstelines miego arterijas. Matome du segmentus, tiriame kraujotakos greičius. Jeigu miego arterija susiaurėjusi 70 arba virš 70 proc. pacientą nukreipiame į stacionarą, kad užkirsti kelią insultui. Jeigu pokyčiai nereikšmingi, pacientui siūlome save stebėti ir kas pusmetį pasidaryti kaklo kraujagyslių tyrimą.“
Pagerins paslaugu prieinamumą
Gydytojas neurologas L.Masiliūnas paaiškino, kaip galima patekti į PSIP kabinetą ir teigė, kad jau turėjo pacientų.
„Jei žmogus pajuto insulto požymius, geriausiai kviesti greitąją pagalbą ir važiuoti į ligoninės priėmimo skyrių. Tačiau būna ir praeinančio galvos smegenų kraujotakos priepuolio simptomai, kurie praeina per kelias ar keliasdešimt minučių savaime, be gydymo. Tokiems pacientams reikalingas gydytojo neurologo ar šeimos gydytojo siuntimas. Jie pasako apie buvusius simptomus ir jis nukreipiamas į PSIP kabinetą. Čia pacientai priimami be eilės“, – sakė medikas ir teigė, kad kabineto įkūrimas labai pagerins šios patologijos paslaugų prieinamumą, pagreitins visišką paciento ištyrimą, o tai sumažins tikimybę pacientui patirti galvos smegenų infarktą.
