Dabar populiaru
Publikuota: 2018 birželio 13d. 15:35

Lietuvių sveikata per pastarąjį šimtmetį gerėja

Ligoninėje
123RF.com nuotr. / Ligoninėje

Pasak Higienos instituto pranešimo spaudai, jų specialistai išanalizavo šalies 1918–2017 m. demografinius, mirtingumo nuo infekcinių ir lėtinių neinfekcinių ligų, sergamumo infekcinėmis ligomis, įstaigų veiklos bei išteklių duomenis. Jie rinkti iš įvairių sveikatos statistikos šaltinių, katalogų ir kitų knygų. Išvada: šiandien Lietuvos visuomenė gali pasigirti gerėjančia sveikata.

Demografija ir emigracija

Kaip nurodoma leidinyje, demografija yra reikšminga visuomenės sveikatos tema. Per šimtą metų gyventojų skaičius didėjo ir pasiekė piką 1994 m. Vėliau gyventojų natūrali kaita tapo neigiama: moterų buvo daugiau, vyrų mirtingumas – didesnis. Nors mirtingumo rodiklis pamažu didėjo nuo XX a. septintojo dešimtmečio, o gimstamumas mažėjo, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėjo. Nuo 1918 m. sumažėjo ne tik kūdikių, bet ir gimdyvių mirtingumas. Šiuo metu registruojami tik pavieniai gimdyvių mirčių atvejai.

Atkūrus Lietuvos valstybę, šalyje buvo trys emigracijos bangos. Dabartinė emigracija – itin didelė. Per pastaruosius 8 metus iš Lietuvos kasmet išvyksta 30 tūkst. – 60 tūkst. gyventojų.

Mirtingumo priežastys

1918 m. daugiausia žmonių mirdavo nuo infekcinių, kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto ligų, o 2017 m. – nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų, taip pat turėjo įtakos ir išorinės mirties priežastys. 1918–2017 m. mirtingumas nuo piktybinių navikų ir kraujotakos sistemos ligų didėjo, o nuo kvėpavimų takų mažėjo. Mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų sumažėjo šimtmečio viduryje, tačiau nuo XX a. devintojo dešimtmečio vėl ėmė didėti. Savižudybių problema nėra nauja Lietuvoje: iki pat 1996 m. jų daugėjo, o dabar pradėjo mažėti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Naktis Kauno klinikų traumų ir skubios pagalbos centre
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Naktis Kauno klinikų traumų ir skubios pagalbos centre

Sergamumas bei mirtingumas nuo infekcinių ligų kito įvairiai. Šimtmečio antroje pusėje gyventojų sergamumas gripu stipriai padidėjo. Tuo tarpu mirtingumas nuo šios ligos žymiai sumažėjo. Sergamumas bei mirtingumas nuo difterijos, skarlatinos, kokliušo, tymų, vidurių šiltinės, lytiškai plintančių ligų sumažėjo.

Tam įtakos galėjo turėti tai, kad mūsų laikais profilaktiniais skiepais paskiepijama beveik 100 proc. kūdikių. Šimtmečio pradžioje sergamumas bei mirtingumas nuo tuberkuliozės buvo didelė problema. Nors pastaruoju metu šie rodikliai žymiai sumažėjo, tačiau tuberkuliozė liko iššūkiu iki pat šių laikų.

Sveikatos priežiūra

Sveikatos priežiūros įstaigos bei vaistinės – neatsiejamas geros visuomenės sveikatos komponentas. 1990 m. Lietuva paveldėjo iš Sovietų Sąjungos Semaško sveikatos priežiūros sistemą, kuri turėjo būti reformuota. Nuo 2003 iki 2016 m. mažėjo vaistinių.

Šimtmečio antroje pusėje gyventojų sergamumas gripu smarkiai padidėjo. O mirtingumas nuo šios ligos žymiai sumažėjo.

Ligoninių daugėjo iki 1960 m., o vėliau jų skaičius ėmė mažėti. Lovų skaičius ligoninėse tolygiai didėjo iki 1990 m., vėliau jis pradėjo mažėti. Ambulatorinių apsilankymų skaičius didėjo iki 1978 m. Iki 2006 m. šis skaičius mažėjo, o vėliau vėl ėmė didėti. Stacionaro ligonių daugėjo iki 2000 m. Vėliau jų šiek tiek sumažėjo.

Gydytojų bei odontologų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, per šimtmetį didėjo. Slaugytojų skaičius atitinkamai didėjo iki 1990 m., o vėliau iki 2016 m. mažėjo. Nors felčerių skaičius didėjo iki 1990 m., bet 1999 m. jie buvo pavadinti slaugos specialistais. Akušerių skaičius didėjo iki 1977 m., o vėliau iki 2016 m. mažėjo. Farmacininkų skaičius didėjo iki 1990 m., bet iki 2000 m. staigiai sumažėjo. Vėliau jų ėmė daugėti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min