-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 08 29

Tai, ką žinoti turėtų kiekvienas: kodėl negalima plastikinio buteliuko naudoti antrą kartą?

Nors plastikas yra viena iš ilgaamžiškiausių medžiagų, nesuyrančių ištisus šimtmečius, klystate, jei galvojate, kad plastikinis butelis ar indelis – daiktas, kurį galima naudoti daug kartų. Anaiptol. Daugelis plastikinių butelių, išrikiuotų prekybos centrų lentynose, vienkartiniai. Apie tai, ką turėtų žinoti kiekvienas vartotojas, kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiąja specialiste-valstybine maisto produktų inspektore Skirmante Ambraziene.
Patogios funkcinės erdvės virtuvėje
Kodėl negalima plastikinio buteliuko naudoti antrą kartą? / 123RF.com nuotr.

Naudojant daug kartų kyla pavojus sveikatai

VMVT atkreipia vartotojų dėmesį, kad jeigu pakuotė yra sukurta kaip vienkartinė, pavyzdžiui, tai gali būti stalo vandens buteliukas, mišrainės indelis ir kt., tai ji netinka pakartotinai daug kartų laikyti ar saugoti maistą: po atidarymo tokia pakuotė dažniausiai aptrupa ar pažeidžiama subraižant, todėl padidėja cheminių medžiagų migracijos į maistą tikimybė ir gali tapti nesaugia.

„Todėl, – pabrėžė 15min pašnekovė, – suvartojus gėrimą vienkartinis plastiko buteliukas arba grąžinamas į užstato sistemą, arba turėtų būti išmetamas į plastikui skirtą atliekų konteinerį perdirbti.“

Geriamasis vanduo dažniausiai supilstytas į vienkartines plastiko pakuotes, pagamintas iš polietileno tereftalato.

Kaip 15min paaiškino S.Ambrazienė, plastikai labai plačiai naudojami ne tik pakuojant geriamąjį vandenį, todėl ES didžiausias dėmesys skiriamas būtent plastiko gaminiams, jiems nustatyti konkretūs ir griežti cheminės saugos reikalavimai. Anot jos, dėl savo struktūros polimerai paprastai negali patekti į organizmą.

„Pavojų sveikatai migruodami iš gaminių į maistą gali kelti gamybos metu nesureagavę ar ne visiškai sureagavę monomerai, kitos pradinės medžiagos, nedidelės molekulinės masės priedai. Rinkoje esantis geriamasis vanduo dažniausiai supilstytas į vienkartines plastiko pakuotes, pagamintas iš PET (polietileno tereftalato): ant pakuotės dugno būna ženklas „PET“, – paaiškino ji.

Būtina užtikrinti, kad neišsiskirtų pavojingos medžiagos

Anot S.Ambrazienės, pagrindinis keliamas reikalavimas maisto ar gėrimų pakuotėms, kurios skirtos liestis su maistu, – cheminė sauga. Kalbant paprastai, būtina užtikrinti, kad iš gaminio į maisto produktus neišsiskirtų tokie sudedamųjų medžiagų kiekiai, kurie keltų pavojų žmonių sveikatai ar nepriimtinai keistų maisto sudėtį arba jo savybes.

15min pašnekovė pabrėžė, kad įvairios maistui ir gėrimams skirtos pakuotės nėra ir negali būti atsparios, saugios visais įmanomais naudojimo būdais, todėl pakuočių gamintojai nurodo jų naudojimo sąlygas bei apribojimus, pavyzdžiui, pažymi, kokiems maisto produktams pakuotė gali būti naudojama, ar gali būti kaitinama, šaldoma ir panašiai.

123RF.com nuotr./Vaikai geria mineralinį vandenį
123RF.com nuotr./Vaikai geria mineralinį vandenį

Valstybinė maisto produktų inspektorė paaiškino, kad su maistu besiliečiantiems gaminiams, medžiagoms ar pakuotėms yra nustatyti ženklinimo reikalavimai, tarp kurių užrašas „skirti liestis su maistu“ arba konkreti nuoroda (pavyzdžiui, šaukštas sriubai, kavos virimo aparatas), arba „taurelės ir šakutės“ simbolis (beje, ši informacija neprivaloma gaminiams, kurie dėl savo savybių yra aiškiai skirti liestis su maisto produktais) ir, jeigu reikia, specialios naudojimo instrukcijos (pavyzdžiui, vienkartiniai indeliai, netinka naudoti mikrobangų krosnelėje, tinka visų rūšių maisto produktams laikyti, prieš naudojimą išplauti). Taip pat nurodomas pavadinimas arba prekės ženklas, gamintojo, perdirbėjo ar pardavėjo pavadinimas ir adresas bei ženklinimo duomenys atsekamumui užtikrinti. Pasak S.Ambrazienės, mažmeninėje prekyboje ši informacija turi būti pateikta ant medžiagos/gaminio arba pakuotės, etiketėse.

123RF.com nuotr./Plastiko pakuočių perdirbimo ženklinimas
123RF.com nuotr./Plastiko pakuočių perdirbimo ženklinimas

Galioja griežta kontrolė

„Visi gamintojai, gaminantys su maistu besiliečiančius gaminius, yra įpareigoti garantuoti jų atitiktį keliamiems ne tik saugos, bet ir ženklinimo, atsekamumo ir, kai privaloma, atitikties deklaracijos pateikimo reikalavimams, – pabrėžė S.Ambrazienė. – Gamintojas, kurdamas pakuotę, nurodo jos naudojimo ypatybes ir paskirtį: pavyzdžiui, tinka sąlyčiui su karštais, riebiais maisto produktais. Be to, prieš patekdami į rinką šie gaminiai turi būti ištirti ne bet kokiose, bet akredituotose laboratorijose. Tyrimų metu kiekviena maisto produktų pakuotė (taip pat ir gėrimų) vertinama priklausomai nuo jos paskirties.“

VMVT ragina vartotojus visuomet atidžiai perskaityti gamintojo pateikiamą informaciją dėl gaminio, skirto liestis su maistu, saugaus ir tinkamo naudojimo, kuri būna ant gaminio pakuotės ar prie jo pritvirtintos etiketės ir gaminius visuomet naudoti tik pagal paskirtį. Ženklinimas patvirtina, kad gamintojas ištyrė gaminio tinkamumą naudoti nurodytomis sąlygomis, pvz., nenaudoti pakartotinai arba šildymui, šaldymui, kad iš jo į maistą ar gėrimą neišsiskirtų pavojingos medžiagos.

Jei vis tik norite sutaupyti, naudoti pakartotinai ir kaskart nepirkti naujos produkto ar gėrimo pakuotės, tada atsakingas sprendimas – rinktis daugkartinio naudojimo indus ir nešiojamas gertuves. Taip ne tik saugosite savo sveikatą, bet prisidėsite prie aplinkos tausojimo, sumažinsite plastikinių pakuočių išmetimą į aplinką.

Ką reiškia plastiko žymėjimas?

  • PET, arba PETE – polietileno tereftalatas. Nerekomenduojama naudoti pakartotinai ar pilti karštų gėrimų ar maisto produktų, nes plastikas sensta ir ilgainiui pradeda išskirti toksinus, sunkiuosius metalus. PET, arba PETE, pakuotės turi galiojimo laiką – 1 metai. Vėliau iš plastikų medžiagų migracija į maisto produktus didėja.
  • HDP, arba HDPE – didelio tankio polietilenas. Nepermatoma pieno, vandens pakuotė.
  • PVC, arba 3V – polivinilchloridas. Iš jo dažnai gaminama pakavimo plėvelė, aliejaus buteliai. Polivinilchloridas netinkamas naudoti esant sąlyčiui su karštais ir riebiais maisto produktais, nes aukštoje temperatūroje didėja kenksmingų medžiagų migracija, pavyzdžiui, ftalatų, sunkiųjų metalų.
  • LDPE – mažo tankio polietilenas. Gaminama dauguma plėvelių maistui pakuoti, maišeliai, buteliai.
  • PP – polipropilenas. Sriubų, sultinių, sirupų, jogurtų pakuotė, tamsinta pakuotė, buteliukai kūdikiams.
  • PS – polistirenas. Šis plastikas naudojamas vienkartiniams puodeliams, indams išsinešti, plastikiniams stalo įrankiams, kiaušinių dėžutėms gaminti. Polistirenas netinkamas plastikas karštam maistui laikyti, mat iš polistireno gali išsiskirti stirenas, kuris neigiamai veikia smegenis ir nervų sistemą.
  • Kiti (OTHER) dažniausiai yra polikarbonatas, iš kurio gali išsiskirti bisfenolis A, t. y. medžiaga, imituojanti žmogaus organizmo gaminamo hormono estrogeno veiklą ir iškreipianti į įvairius organus siunčiamą gyvybiškai svarbią informaciją. Jis skatina vėžio atsiradimą, įrodyta, kad gali sukelti įvairius genetinius pakitimus, „klaidas“ chromosomų grandinėje, sukeliančias persileidimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius