Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 06 01 /14:29

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas: vieniems buvo lengva, kiti svajoja bent išlaikyti

Šalies mokyklose ryte prasidėjo 4 valandas trukęs lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Iš viso privalomą egzaminą laikė apie 30 tūkstančių brandos atestatą norinčių gauti moksleivių. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą šiemet laikė 18 416 abiturientų, kiek mažiau,10 616 moksleivių, pasirinko mokyklinę jo formą. Šiemet dalis egzaminų bus vertinami nuotoliniu būdu.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Nuomonės išsiskyrė

Šiemet lietuvių kalbos ir literatūros egzamine pasiūlytos šios samprotavimo rašinio užduotys:

  1. Ar klaidos padeda tobulėti (rekomenduojami autoriai: Jonas Biliūnas, Marius Katiliškis)?
  2. Ar kvaileliai būtinai kvaili (rekomenduojami autoriai: Marcelijus Martinaitis, Marius Ivaškevičius)?

Literatūrinę temą pasirinkę moksleiviai nagrinėjo:

  1. Motinos paveikslas literatūroje (rekomenduojami autoriai: Šatrijos Ragana, Jurgis Savickis)
  2. Kelionės prasmės literatūroje (rekomenduojami autoriai: Adomas Mickevičius, Juozas Aputis).

Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjuje egzaminą laikęs Tomas 15min sakė, kad buvo lengviau, negu tikėjosi. „Tikėjausi, kad bus sunkiau. Į egzaminą ėjau su didele baime, bet bandžiau nusiraminti, po anglų egzamino net rankos drebėjo. Rinkausi pirmąją temą: „Ar klaidos padeda tobulėti?“ Rėmiausi Jurgiu Savickiu ir savo mėgstamiausiu autoriumi – Vincu Kudirka. Planuoju studijuoti finansų anglų kalbą, kadangi vyko išankstinis stojimas, tai jau esu įstojęs, tik reikės nusiųsti atestatą.“

15min kalbinti, gerokai prieš egzamino pabaigą sutikti abiturientai sakė, kad temos nebuvo sudėtingos. Šiemet pasisekė, – sakė du moksleiviai, – nebuvo sunku. Pašnekovai svarstė, kad daugelis tikriausiai rinkosi pirmą temą: Ar klaidos padeda tobulėti?

„Ši tema pasirodė lengviausia. Rėmiausi Jonu Biliūnu, Mariumi Katiliškiu ir Jurgiu Savickiu. Tikimės geriausių rezultatų – bent 99 balų“, – po egzamino juokavo draugai.

Vienas jų atskleidė, kad ketina krimsti ugniagesybos mokslus, todėl šis egzaminas nėra pats svarbiausias. Kiek kitos nuomonės laikėsi jo draugė – mergina atviravo, kad rinksis viešosios komunikacijos studijas, todėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino balas jai svarbus.

„Temos tai tokios įdomios... Nesitikėjau tokių. Man buvo sunkoka. Rašiau tema „Kelionės prasmės literatūroje“. Atvirai sakant, labai gero rezultato nesitikiu. Tiesa, kol kas nesu apsisprendęs, ką studijuosiu, bet svajoju apie finansų sritį, todėl lietuvių kalba nėra pats svarbiausias dalykas“, – 15min atviravo Rimas.

Kita šalia mokyklos sutikta mergina teigė, kad nors sunku nebuvo, temos pasirodė neįdomios. Tiesa, egzamine ką tik visas jėgas atidavusi pašnekovė juokavo, kad iš jaudulio net pamiršo, kurią temą rinkosi ir pridūrė: „Tikiuosi bent išlaikyti.“

Tyla sporto salėje

Kaip vyko egzaminai Lietuvos pakraštyje – Joniškyje? Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos sporto salėje susirinko 123 moksleiviai iš viso rajono. Sąrašuose – 124. Vienas neseniai visai metė mokslus ir išvyko į užsienį.

Tarp visų laikančiųjų buvo buvusi abiturientė, kuri nusprendė ir taip neblogai išlaikytą egzaminą perlaikyti dar geriau – to reikia jos svajonių studijoms.

Visi atvykusieji abiturientai buvo kelis kartus perspėjami telefonus palikti tam skirtose patalpose. Kišenių niekas netikrino. Vaikai ant stalų turėjo tik rašiklius. Kai kas pasidėjo vandens butelį.

Daugelis Joniškio mokytojų iki šiol prisimena, kaip vienas mokinys pernai manė atjungęs visus garsus, tačiau likimo pokštas – suskambėjo žadintuvas. Tokiais atvejais galima dar kartą laikyti egzaminą liepos mėnesį arba laukti kitų metų.

Likus 20 minučių iki egzamino pradžios visi abiturientai sėdėjo savo vietose. Atplėšiami vokai ir ištraukiamos užduotys. Tuomet vienas iš vykdytojų garsiai ir aiškiai perskaito taisykles.

Perspėja, kad kompiuteriuose yra visų reikiamų literatūros kūrinių elektroninės versijos, tačiau perskaityti visą kūrinį per 20 minučių vargu ar pavyks.

Egzaminų administratoriai ir vykdytojai teigia, kad galimybė nusirašyti yra praktiškai sumažinta iki nulio – telefonai nepasiekiami, stalai stovi vienas nuo kito per metrą, į tualetą abiturientas palydimas. Tualetų patalpos prieš egzaminą patikrinamos.

13 valandą paskutinis abiturientas turėjo atiduoti savo darbus, kurie bus sudėti į specialius vokus, turinčius tuos pačius žymėjimus, kaip ir tie, kuriuose buvo užduotys. Užduočių vokai atsiduria ten pat – tokia tvarka. Švietimo skyriaus specialistė, kuri buvo atsakinga už vokų atvežimą į egzaminą, sudeda vokus į specialų lagaminą, užplombuoja.

Lieka sunkiausias darbas – patikrinti. Tai darys daugybė paskirtų šalies mokytojų. Paprastai tikrinama nustatytose patalpose, tačiau jau pernai buvo išbandyta naujovė – mokytojas gauna darbo kopiją elektroniniu būdu ir gali tikrinti juos kur panorėjęs – namuose, savaitgalį. Būtent dėl šios priežasties per egzaminus pradėta rašyti ne mėlyna, o juoda spalva – tuomet galima padaryti ryškesnę nespalvotą kopiją.

Ir kompiuteris, ir žodynas

Kaip ir pernai, egzamino metu buvo leidžiama naudotis kompiuteryje esančiais privalomų programos autorių kūriniais. Mokiniams buvo pateiktos dvi samprotaujamojo ir dvi literatūrinio pobūdžio užduotys, iš kurių teko pasirinkti vieną. Prie kiekvienos temos buvo pateikti ir du rekomenduojami autoriai.

Kaip aiškinama Nacionalinio egzaminų centro (NEC) interneto tinklalapyje, kiekvienas mokinys kompiuteriu galėjo pasinaudoti kartą, bet ne ilgiau kaip 20 minučių arba du kartus, ne ilgiau kaip po 10 minučių. Be to, buvo galima naudotis ir lietuvių kalbos žodynais.

Kaip skelbia NEC, 2019 m. stojantieji į universitetus ar kolegijas turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos brandos egzaminus.

Stojant į universitetus, trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų bendras aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis negu 40, o į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

„Stojant į universitetus, šių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų bendras aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis negu 40, o į kolegijas – ne mažesnis negu 25. Išimtis – menų studijos, į jas stojantiesiems bendras vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos.

2019 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis kaip 7, į kolegijas – ne mažesnis kaip 6“, – rašoma toliau.

Be lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, dar galima laikyti ne daugiau kaip 6 dalykų brandos egzaminus ir parengti brandos darbą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Užsisakykite 15min naujienlaiškius