„Gyvenu su tėvais trijų miegamųjų name gražioje vietoje, palyginti su šiais vaikinais, turiu minty su tuo, ką jie turi, aš tiesiog princesė“, – sako 21-erių skaitmeninės fotografijos studentė Robyn Slator. Praėjusiais metais ši mergina nemažai laiko praleido mokydama benamius fotografuoti.
Robyn bendramokslis 20-metis Samas Goodridge'as, kuris šiuo metu yra vienas iš tų, kurie moko fotografijos benamius, sako, kad dalyvavimas šiame projekte jam tiesiog atvėrė akis: „Aš atvykau iš Surėjaus (grafystė, esanti pietryčių Anglijoje, – 15min.lt), kur dauguma žmonių – viduriniosios klasės baltaodžiai, taigi džiugu pamatyti ir kitą pusę, atrasti naujų draugų“.
Fotografijos studentai tapo projekto, kuriame jie dalijasi kūrybiniais įgūdžiais su benamiais žmonėmis, gyvenančiais bendrabutyje šiaurės Londone, dalimi. Bendrabučio gyventojai, kurie taip pat gauna naudos iš šio projekto, sako, kad jie atranda savo kūrybiškumą ir gerina darbinius įgūdžius.
„Iš pradžių, man patiko mintis, kad esu įtrauktas į kažką už bendrabučio ribų“, – sako 31-erių Stuartas Moore'as (vardas pakeistas), bendrabučio gyventojas ir fotografijos užsiėmimų dalyvis.
„Tačiau po kelių savaičių dalyvavimo šiame projekte aš išmokau daugiau apie fotografiją, sužinojau daugiau apie fotoaparato techninius aspektus. Man tai patinka. Be to, tai – puiki proga geriau pažinti žmones, su kuriais glaudžiamės šiame bendrabutyje“, – tęsė jis.
Dar vienas bendrabučio gyventojas 29-erių Liamas Gayle'as teigia, kad projektas padrąsino jį socializuotis su kitais žmonėmis, su kuriais jis anksčiau nė negalėdavo pasišnekučiuoti:
Kai esi išmetamas iš savo komforto zonos, gauni galimybę susirasti naujų draugų, – sako Liamas.
„Kalbu ne apie jų asmenybes, ne apie tai, iš kur jie kilę ar kas jie tokie... Tačiau, kai esi išmetamas iš savo komforto zonos, gauni galimybę susirasti naujų draugų“.
Trečiasis šiųmetis projekto dalyvis ir to paties bendrabučio gyventojas 29-erių Taureanas Jordanas pridūrė: „Aš suvokiau, kad bet kuris iš mūsų gali padaryti visiškai bet ką – fotografija buvo kažkas tokio, ko nesitikėjau kada nors daryti“.
Jų „mokytojai“ – studentai iš Ravensbourne, Menų universiteto pietryčių Londone. Jiems šis projektas buvo didžiulis postūmis – jie įgavo komunikacijos, vadovavimo bei vadybos įgūdžių.
23-ejų Sanchezas Palmeris niekada anksčiau nebuvo apie tai pagalvojęs, bet ši patirtis nulėmė jo apsisprendimą toliau mokyti. Baigęs Ravensbourne skaitmeninę fotografiją, jis gavo mokytojo asistento darbą vienoje vidurinėje mokykloje.
Fotografijomis „kalba“ jų gyvenimo istorijos
S.Palmeris tvirtina iš projekto dalyvių išmokęs labai daug: „Jų istorijos persismelkė į nuotraukas, kurias jie darė. Tai keista, tačiau iš tiesų gali matyti skausmą nuotraukoje, ir kai paprašai tai paaiškinti, prieš jūsų akis atsiveria nauja perspektyva“. Kartais jie daro juodai baltas nuotraukas, kad emocija būtų dar labiau išreikšta.
R.Slator, kuri taip pat nori tapti mokytoja, prisiminė savo ankstesnę patirtį su benamių grupe. Ji sako, kad iš pradžių buvo nelengva, nes žmonės buvo vyresni, dauguma jų – iš labai skirtingų sluoksnių: „Tačiau, kai su visais susipažįsti, jautiesi kur kas patogiau“.
Šį projektą organizavo socialinė įmonė „Accumul8“.
