Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 12d. 11:59

Estijos švietimo sėkmės paslaptys: pokalbis su švietimo eksperte Maie Kitsing

Estija švenčia nepriklausomybės šimtmetį
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Estija švenčia nepriklausomybės šimtmetį

Estija lietuviams yra tapusi kokybiško švietimo sinonimu. Sėkmingą Estijos švietimo sistemos veiklą liudija ir kas trejus metus atliekamos studijos. 2015 m. atliktame Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) Tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrime PISA Estijos penkiolikmečiai pasirodė kaip vieni iš geriausių Europoje, o pasaulyje pagal surinktus taškus gamtamokslinio raštingumo srityje juos aplenkė tik Japonijos ir Singapūro mokiniai.

Lietuvoje lankėsi Estijos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos atstovė Maie Kitsing, kuri mielai sutiko atsakyti į keletą klausimų apie švietimo sistemos sėkmę savo šalyje.

– Gal galite plačiau papasakoti, kas lėmė Estijos mokinių įsiveržimą į geriausiųjų pasaulyje viršūnes?

– Vieno sėkmės recepto neturime. Manau, aukštus Estijos mokinių kognityvinius gebėjimus, kurie matuojami PISA tyrimu, lėmė keletas priežasčių. Pirmiausia turime atkreipti dėmesį į Estijos istoriją – valstybinis švietimas Estijoje jau yra sukaupęs ilgą patirtį: pirmosios viešosios mokyklos mūsų šalyje atsidarė daugiau nei prieš tris šimtus metų, o berniukai su mergaitėmis kartu mokosi jau daugiau nei šimtą metų.

Taip pat svarbi ir kultūrinė aplinka. Pavyzdžiui, prieš šimtą metų, liuteronas estas prieš norėdamas vesti būtinai turėjo suprasti Bibliją, o tam vyrai privalėjo mokėti skaityti – tai priartino švietimą prie masių ir vertė mokytis kiekvieną. Taigi istorinės ir kultūrinės patirtys jau keletą amžių lemia tvirtai įsišaknijusį visuomenės tikėjimą švietimo nauda.

Kai patys tėvai nuo mažens skiepija mokymąsi kaip vieną iš svarbiausių vertybių, tai anksčiau ar vėliau atsispindi vaikų pasiekimuose.

Žmonių pasitikėjimas švietimu yra sklandžios švietimo sistemos veiklos raktas. Estijoje klesti įsitikinimas, kad išsilavinusiam žmogui atsiveria daugiau durų. Šeimos lūkesčiai ir mokyklos įvaizdis kuria pozityvią mokymosi atmosferą, nesupriešina mokinio ir mokytojo, deda pamatą stipresniam tarpusavio ryšiui. Kai patys tėvai nuo mažens skiepija mokymąsi kaip vieną iš svarbiausių vertybių, tai anksčiau ar vėliau atsispindi vaikų pasiekimuose.

Maie Kitsing
Maie Kitsing

Estijoje dedamos ypač didelės pastangos vaikų socialinei, ekonominei ir kultūrinei (SEK) atskirčiai mažinti. Beveik visi mokiniai Estijoje lanko darželį, – viena vertus, tai padeda tinkamiau pasiruošti mokyklai, didina vaiko socializaciją, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, kita vertus, sumažina skirtumus, kuriuos lemia SEK aplinka.

Prie socialinės lygybės didinimo prisideda ir kiti veiksniai, kaip kad nemokamas maitinimas, vadovėliai, transportas ir medicininė priežiūra, būreliai mokyklose, finansuojamas neformalusis ugdymas, dėmesys socialinių ir emocinių įgūdžių tobulinimui ir, kas taip pat labai svarbu, mokymuisi skiriama įvairi parama.

Be abejo, socialinės garantijos, motinystės ir tėvystės atostogos, išmokos ir kita valstybės skiriama parama daro teigiamą poveikį užtikrinant teisingumą. Galbūt todėl Estija gali pasigirti labai tolygiais mokinių pasiekimais, itin mažu, t. y. vienu mažiausių pasaulyje mokymosi rezultatų atotrūkiu, nulemtu SEK atskirties.

Tos mokyklos, kuriose yra daugiau specialiųjų poreikių vaikų ar joms dėl kitų priežasčių yra reikalingas didesnis finansavimas, jį gauna iš savivaldybių. Didesnės mokyklos paprastai turi savo psichologus, specialiuosius pedagogus, kalbos terapijos ir kitos pagalbos specialistus, o mažų mokyklų mokiniams švietimo pagalbos specialistai pasiekiami vietos konsultacijų centruose.

Taip pat reikia įvertinti mokytojo vaidmens svarbą ugdymo procese. Estijoje teikiami aukšti reikalavimai mokytojų išsilavinimui: kiekvienas mokytojas privalo būti įgijęs magistro laipsnį, o darželio auklėtojams būtinas bakalauro laipsnis.

Kiekvienas mokytojas privalo būti įgijęs magistro laipsnį.

– Lietuvoje šiuo metu labai daug kalbama apie mokytojo specialybės vaidmenį švietimo sistemoje, tačiau susiduriame su sunkumais pritraukiant jaunus žmones imtis šio darbo. Ar Estiją šios problemos aplenkė?

Mūsų mokyklose, ypač užmiestyje, taip pat jaučiamas mokytojų trūkumas, o vidutinis pedagogų amžius šalyje perkopė 50 metų. Beveik pusė Estijos mokytojų yra vyresni nei 50 m. Kai mokytojų atlyginimai Estijoje lygiuojasi į kitų specialistų su panašiu išsilavinimu, ši profesija išlieka nepopuliari.

Ministerija ieškojo galimybių tai keisti. Mes pakeitėme mokytojų kvalifikacijos reikalavimus, pavyzdžiui, mokyti gali bet kuris asmuo, turintis magistro laipsnį bet kurioje srityje ir baigęs pedagoginį kursą. Be to, mokyklos direktorius pradedantiesiems mokytojams, dalyvaujantiems įvadinėje programoje, turi paskirti mentorių, kuris nebūtinai turi būti to paties dalyko mokytojas.

Kai kurių mokyklų direktoriai sumažina ir pradedančiųjų mokytojų darbo krūvį. Tai ne tik padeda išvengti įtampos ir stresinių situacijų pirmaisiais darbo metais, bet sudaro sąlygas mokytojams augti ir adaptuotis mokykloje patiems semiantis patirties iš labiau patyrusių kolegų.

Taip pat imamasi iniciatyvų skatinti mokytojus dirbti kaimo vietovėse. Pavyzdžiui, jei mokytojas per 18 mėnesių nuo pradinio mokytojų rengimo įsidarbina mokykloje, kuri įsikūrusi ne Taline ir ne Tartu, jam suteikiama parama. Šiemet tokiems mokytojams trimis dalimis buvo suteikta vienkartinė 12 783 EUR išmoka, su sąlyga, kad mokytojas liktų dirbti užmiesčio mokykloje penkerius metus.

– Gal galite išskirti šiuo metu vykstančius svarbiausius pokyčius Estijos švietimo sistemoje?

Pagrindiniai dabartinės švietimo sistemos principai, bendrojo ugdymo mokykla, decentralizuota sistema, išorinio studijų rezultatų vertinimo sistemos ir kt., buvo suformuoti per pirmuosius dešimt Estijos nepriklausomybės metų. Paskutinį dvidešimtmetį sekė smulkesnės iniciatyvos, pokyčiai ir sistemos tobulinimai, skirti modernizuoti nusistovėjusius metodus.

Pagrindiniai dabartinės švietimo sistemos principai, buvo suformuoti per pirmuosius dešimt Estijos nepriklausomybės metų.

Vienas iš esmingiausių pokyčių švietime įvyko prieš 20–25 metus, kai mokyklų valdymui perimtas verslo modelis. Tai buvo atskaitos taškas priimant duomenimis grįstos vadybos praktikas. Estijos švietimo informacinė sistema buvo įkurta 2004 m. Šiuo metu duomenų bazėje kaupiama išsami informacija apie švietimo įstaigas, studentus, dėstytojus, baigimo dokumentus, studijų medžiagą ir mokymo programas.

Nuo 2018 m. mes teikiame centralizuotus mokinių, mokytojų ir tėvų vaikų ir vaikų gerovės ir aplinkos tyrimus darželiuose, pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose, profesinėse įstaigose. Patikima informacija ir sociologų atliktų tyrimų duomenys mokyklų vadovams suteikia galimybę išgirsti kiekvieną mokinį, jo šeimą – išklausyti jų poreikius ir nuomones, suprasti elgesį.

Mokytojams skirtos apklausos padeda mokyklos vadovui sukurti mokymosi ir mokymo aplinką, kuri skatintų ir mokinių, ir mokytojų augimą. Klausimynai taip pat padeda stebėti ir Estijos 2020 m. Mokymosi visą gyvenimą strategijos tikslų įgyvendinimą. Taip kiekvienos mokyklos vadovybė skatinama pažinti ir palaikyti grįžtamąjį ryšį su savo bendruomene, o šalies mastu ministerija sužino, ką ir kaip reikėtų keisti – išgirsti ir atsakyti į švietimo bendruomenės norus. Svarbu tai, kad valstybė pateikia mokykloms mokslininkų parengtus klausimynus, tačiau, kaip konkreti mokykla jais naudosis, netikrina. Kitaip tariant, valstybė paruošia įrankius, kurių naudojimą pasirenka pati mokykla.

Kalbant apie mokyklų priežiūrą, 2014 m. ėmėme taikyti kitokią išorinio mokyklų vertinimo prieigą. Šalies lygiu siekiama teikti paramą ir analitinę pagalbą bei toliau naudoti duomenų bazes, kurių dėka galime ne tik pateikti grįžtamąjį ryšį mokykloms apie jų veiklą, bet apie švietimo situaciją informuoti visuomenę. 2017 m. vykdėme administracinę reformą, kurios metu buvo panaikinta mokyklų priežiūra apygardų lygmeniu. Šiuo metu Estijoje skundus nagrinėja ir privačių mokyklų, kurios Estijoje sudaro 5 proc. visų mokyklų, priežiūrą vykdo 7 ekspertai.

Nuo 2018 m. pradėjome taikyti rizikomis grįstą mokyklų stebėseną. Tai reiškia, kad vadovaudamiesi surinktais duomenimis, patikrinimui atrenkame tik keletą silpniausių mokyklų visoje šalyje.

Vietinė valdžia turėtų suteikti visas sąlygas sklandžiam mokyklų darbui ir patys prižiūrėti jų būklę.

Šiuo metu valstybinių mokyklų priežiūrą Estijoje vykdo komanda sudaryta tik iš dviejų žmonių. Svarbu paminėti, kad svarbiausias ir didžiausią darbą atliekantis šios poros žmonių partneris – mokyklos steigėjas, dažniausiai tai yra vietos valdžia. Taip yra todėl, kad pirmiausia mokyklos steigėjas yra atsakingas už kokybišką įstaigos darbą – vietinė valdžia turėtų suteikti visas sąlygas sklandžiam mokyklų darbui ir patys prižiūrėti jų būklę.

Stengiamės taupyti išteklius, taigi nusprendėme daugiau dėmesio skirti mokyklų tobulėjimui ir turimų finansų nešvaistyti kontrolei. Estijoje koncentruojamasi ne į nuobaudas pačioms silpniausioms ugdymo įstaigoms, bet į pagalbą joms. Tokioms mokykloms siūlomos konsultacijos, klausiama, kaip jos panaudojo specialistų rekomendacijas ir pagalbą. Estijoje ministerija suteikia įrankius mokyklų tobulėjimui, o kaip juos naudoti, kiekviena mokykla turi teisę apsispręsti pati.

Manau, kad tarimosi, laisvės, savarankiško veikimo ir bendradarbiavimo, pasitikėjimo ir pagarbos švietimui tradicija yra būdinga visai Estijos švietimo sistemai.

Nuolatinis švietimo svarbos ir mokyklos kaip vienos iš svarbiausių institutų šalyje išskyrimas, jautrumas ir adekvati reakcija kiekvieno mokinio mokymuisi, švietimo pagalbos veiksmingumas, mokytojo parengimas ir jo darbo reikšmės akcentavimas yra tai, iš ko susideda Estijos švietimo sėkmė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min