„Mano darbas – kasmet kaip „kareiviui“ įstoti į institutą, su padirbtu pasu. Jame – mano nuotrauka, bet visi kiti duomenys yra ne mano“, – atvirauja vienas iš „kareivių“ Jamshidas.
„Mes savo studijas baigėme birželį, o nuo liepos 1 d. vėl pradedame mokytis. Gyvename trijų arba keturių kambarių bute, o mūsų vienintelis darbas – laikyti egzaminus“, – pasakoja uzbekas.
Korupcija yra viena didžiausių švietimo sistemos blogybių Centrinėje Azijoje, kur stojimo konkursas į universitetus yra aukštas ir daug ką lemia baigiamųjų egzaminų balai.
2012-aisiais į Uzbekistano universitetus bus priimti 56 tūkst. studentų, nors mokyklas baigė daugiau kaip 431 tūkst. abiturientų. Taigi į aukštąsias mokyklas įstoti gali tikėtis tik kas aštuntas abiturientas. Kai kur stojamasis konkursas dar didesnis – Taškento medicinos akademijoje į vieną vietą pretenduoja 21 abiturientas.
Per egzaminą – atviri pokalbiai mobiliuoju telefonu
Uzbekistane, kaip ir kitose posovietinėse valstybėse, į aukštąsias mokyklas stojama kartą per metus. Neišlaikius stojamųjų egzaminų, vykstančių rugpjūčio 1-ąją, tenka laikyti tris pasirenkamuosius dalykus. Be to, reikia laukti visus metus. Dėl tokios stojimų sistemos susiformavo profesionalių sukčių, kurie savo paslaugas siūlo ir už 10 tūkst. dolerių ratas.
Uzbekistano pedagogė: Visuomet sakau stojantiesiems: pateksite į aukštąją mokyklą, jei turite auksines kišenes arba auksines smegenis.
Į šią sumą įskaičiuota ne tik „profesionalaus kareivio“ paslaugos, bet ir įmantrūs būdai, kaip nusirašyti „paprastiems egzaminų laikytojams“, specialūs nusirašinėjimams pritaikyti mobilieji telefonai, tušinukai-skeneriai ir kiti prietaisai, kuriais galima nuskenuoti egzaminų užduotis ir taip jas perduoti už klasės ribų.
Anot egzaminus į Taškento pedagoginį universitetą laikiusios abiturientės, dalis studentų egzaminų metu gali atvirai kalbėti mobiliaisiais telefonais – mat yra susitarę su egzaminų prižiūrėtojais.
„Vienas vyriškis perdavė keturis mobiliuosius telefonus, o vieną pasiliko sau. Tuomet tie, kuriems buvo perduoti telefonai, į juos buvo padiktuoti atsakymai. Jiems slapstytis nė nereikėjo – mokytojams už tai, kad jie „nieko“ nematė buvo sumokėta nuo 10 iki 20 tūkst. somų (5-10 JAV dolerių)“, – pasakoja stojamuosius egzaminus į Taškento pedagoginį universitetą laikiusi mergina.
Uzbekistano nusirašinėjimo sistemoje dažnai vartojami kariški terminai. „Kareivis“ – egzaminus už pinigus laikantis žmogus. „Bunkeris“ – tai mokykloje ar netoli jos esanti patalpa, kurioje gausu knygų ir dalyką išmanančių žmonių. Čia kurjeriai atneša egzaminų užduotis ir ištaisomos jose esančios klaidos.
„Parašiutininkai“ savo egzaminų užduotis meta pro atvirą langą, o apačioje jų laukiantis žmogus jas išsprendžia ir grąžina į auditoriją. Tokia sistema taip plačiai išsikerojusi, kad iš egzaminų pelnosi ne tik tie, kurie išsprendžia užduotis už stojančiuosius, bet ir klasėse dirbantys prižiūrėtojai ir apsaugos darbuotojai, kurių pareiga – patikrinti abiturientus prieš egzaminą.
Vienas iš egzaminų stebėtojų teigia, kad pastangos sukontroliuoti nusirašinėtojus yra bevaisės.
„Aš buvau egzamino kontrolierė praėjusiais metais. Pats mačiau, kad kai kurie abiturientai turėjo mobiliuosius telefonus. Jei kas iš jų jais naudojosi labai atvirai, aš juos sudrausmindavau“, – pasakojo moteris ir priduria: „Nežinau, kas jiems davė telefonus, bet girdėjau, kad mokytojai gauna kyšius, kad juos atneštų į klases. Jie tokiu būdu užsidirba.“
„Bet ar jūs žinote tai, kad vienas vaikinas net neatėjo į egzaminą, o dabar jis studijuoja vienoje prestižiniame universitete? Visuomet sakau stojantiesiems: pateksite į aukštąją mokyklą, jei turite auksines kišenes arba auksines smegenis“, – priduria Uzbekistano pedagogė.
„Protingiausi“ pasaulyje
Nusirašinėjimo mastai, bent jau teoriškai, reiškia, kad Uzbekistano studentai egzaminus išlaiko sėkmingiausiai pasaulyje. Dar prieš dešimtmetį stojantiems į aukštąsias mokyklas pakakdavo 150 taškų iš 226,8 galimų, dabar net 200 taškų nėra vietos universitete garantas.
Jamshidas už vieną sėkmingai išlaikytą egzaminą gauna apie tris tūkst. dolerių ir sako, kad dėl augančių „kareivių“ mastų jau ima jausti tarpusavio konkurenciją.
Tie, kurie palaiko glaudžius ryšius su egzaminų centrais ir švietimo ministerija Uzbekistane per metus gali užsidirbti apie 500 tūkst. dolerių.
Praėjusiais metais Bukcharos mieste buvo išaiškinti profesionalūs sukčiai veikė taip finansiškai pelningai, kad buvo įsigiję net 45 tūkst. dolerių kainuojančią mobilią bevielio ryšio stotelę, leidžiančią sukurti laikinuosius interneto prieigos taškus (paprastai tada, kai laikomi egzaminai mobilusis ryšis šalyje išjungiamas).
Anot Jamshido, išplitusi nusirašinėjimo sistema visada suvilios aštrų protą turinčius ir papildomai norinčius užsidirbti uzbekus.
Tačiau studentai, už kuriuos egzaminai yra išlaikomi, anot Jamshido, – jau visai kita istorija.
„Jie neturi žinių, štai, kodėl moka pinigus. Tai problema“, – sako jis.
„Mes sulaukiame studentų, kurie tikrai nieko nežino. Visiškai nieko. Jei jie įstos į aukštąją mokyklą, vėliau dirbs banke ar kažkur kitur – tai reiškia, kad mes visi pralošiame savo ateitį“, – teigia „kareivis“ Jamshidas.
