Griežta tvarka ir skambutis į pamokas – Lietuvos mokyklos bruožai, kurių JAV nė su žiburiu nerasi. Tačiau kaip ir Lietuvoje, taip ir už Atlanto mokykla yra mokykla – pažymiai bei namų darbai egzistuoja ir čia.
Lietuviai džiaugiasi elektroninėje pažymių knygutėje išvydę 10-uką. Amerikonai šypsosi pamatę A+.
Mažiausias pažymys Lietuvoje yra 1-etas, liaudiškai tariant „kuolas“, o mažiausias teigiamas pažymys – 4. JAV mokymo įstaigose raudonuoti verčia ,,F’’ raidė, kuri atstoja 50 ar mažiau iš 100 procentų.
Mažiausias teigiamas pažymys „D-“. Ši raidė su minusu atstoja 60 procentų.
Lietuvoje aukščiausias vidurkis yra 10,0, o Amerikoje – 4,0. A atstoja 4, B – 3, C – 2, D -1, o F – 0 taškų. Iš šių skaičių ir yra išvedamas vidurkis.
Tobulas – nereiškia geriausias, nes 4,0 pažymių vidurkį turintis mokinys nebūtinai yra geriausias klasėje.
Kartais mokytojai JAV, kaip ir Lietuvoje, mokiniams suteikia progą pasigerinti pažymius, pavyzdžiui, išspręsti papildomų užduočių matematikos kontrolinio pabaigoje.
Tačiau skirtingai nei Lietuvoje, JAV vietoj papildomo 10-uko mokiniai yra apdovanojami papildomais balais prie to pat kontrolinio darbo, todėl viską teisingai atlikę studentai elektroniniame dienyne gali išvysti, pavyzdžiui, „102/100“, pažymį, kuris jų bendrą vidurkį gali pakelti į naujas aukštumas – per 4,0.
Todėl nors oficialus aukščiausias vidurkis yra 4,0, geriausi mokiniai JAV dažnai gali pasigirti 4,1 ar 4,2 vidurkiu.
Kaip ir Lietuvoje, taip ir už Atlanto moksleiviai privalo dėvėti uniformas. Tačiau kaip ir žemynai, taip ir mūsų šalių standartai skiriasi.
Merginos JAV gali atsipalaiduoti – kol jų pilvo juostos bei pečiai nemato saulės šviesos, tol jos į mokyklą eina apsirengusios tinkamai.
Lietuvoje vaikinai dėvi uniformines kelnes bei po švarkais baltus marškinius, dažnai jie ryši ir kaklaraiščius. JAV vaikinai privalo į mokyklą ateiti vilkėdami marškinėlius su apykakle, kitaip tariant, polo marškinėlius ir nusiskutę.
Barzdos ir ūsai JAV netoleruojami. Užtat merginos JAV gali atsipalaiduoti – kol jų pilvo juostos bei pečiai nemato saulės šviesos, tol jos į mokyklą eina apsirengusios tinkamai. Bet nei vaikinai, nei merginos negali dėvėti džinsų.
Lietuvoje moksleiviai mokslų pakraipą renkasi 11-oje, JAV – 9-oje klasėje. Tačiau norint gauti baigiamąjį diplomą mokiniai turi atitikti reikalavimus: 4 metai anglų kalbos bei matematikos pamokų, 3 – gamtos mokslų bei užsienio kalbos, jei gimtoji yra anglų, 2 – istorijos bei pasirinktinų pamokų, pavyzdžiui, dailės.
Lietuvoje moksleiviai mokslų pakraipą renkasi 11-oje, JAV – 9-oje klasėje.
Jei moksleivis yra sučiumpamas nusirašinėjantis, skirtingai nei Lietuvoje, jis ne tik gauna mažiausią galimą įvertinimą, bet ir papildomą bausmę, kurią paskiria direktoriaus pavaduotoja.
Dažniausiai nusižengę moksleiviai turi parašyti atsiprašymo laišką mokytojui arba prieš pamokas sutvarkyti mokytojo kabinetą. Aukštosios mokyklos už nusirašinėjimą studentus apskritai šalina iš studentų sąrašų.
„Svajonių šalyje“ skambučių į pamokas nėra. Tiek jauniausieji, tiek pilnametystę atšventę moksleiviai privalo orientuotis laike pagal mokykloje iškabinėtus laikrodžius arba savo telefonų laikrodžius.
Taip moksleiviai mažais žingsniais yra mokomi atsakomybės už savo veiksmus.
Jei JAV mokinys pavėlavo daugiau nei 10 minučių, elektroninis dienynas rodo, kad jo toje pamokoje tiesiog nebuvo.
Jei JAV mokinys pavėlavo daugiau nei 10 minučių, elektroninis dienynas rodo, kad jo toje pamokoje tiesiog nebuvo.
Taip pat, bent jau Wasatcho akademijoje, kuri yra Nr.1 tarp Jutos valstijos privačių mokyklų, pirmos dvi pamokos vyksta 70 minučių, paskutinės trys – 50 minučių.
Kiekvieną savaitės dieną pirmoji iš penkių pamokų prasideda 9 valandą ryto. Lietuvoje mokiniai pamokose žinias kaupia 45 minutes, tačiau pamokų skaičius didesnis.
Mokyklos už Atlanto turi savo sporto komandas, kurios varžosi krepšinio, futbolo, amerikietiško futbolo, lauko bei stalo teniso, tinklinio, plaukimo bei lengvosios atletikos čempionatuose. Lietuvoje jaunieji talentai po pamokų žygiuoja į atskiras akademijas ir sporto mokyklas, kur jiems yra suteikiama galimybė šlifuoti savo įgūdžius.
Amerikos vidurinėse mokiniams yra suteikiama daugiau laisvės, jų įgytų žinių kiekybė priklauso nuo jų pasirinkimų, todėl lyginti mokymo lygį tarp Lietuvos ir JAV yra sunku.
Amerikos vidurinėse mokiniams yra suteikiama daugiau laisvės.
Nuo pat mažų dienų vidurinėje mokiniai yra priversti pasirinkti, kokių žinių jie pageidauja įgyti, todėl vieni į mokyklą eina kaip į šventę, kiti – kaip į darbą.
Abiem atvejais moksleiviai nuo mažų dienų ima suvokti savo sprendimų svarbą, todėl, baigę vidurinę, į pasaulį išeina labiau pasiruošę gyvenimui.
