Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos profesinėms mokykloms reikia jaunų, iniciatyvių ir motyvuotų pedagogų

Profesinio meistriškumo konkursas „EuroSkills“ / G.Dervinio archyvo nuotr.
Profesinio meistriškumo konkursas „EuroSkills“ / G.Dervinio archyvo nuotr.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Profesinis mokymas Lietuvoje tampa vis populiaresnis. Nors bendrasis mokinių skaičius Lietuvos mokyklose mažėja, kasmet į profesines mokyklas ateina dešimtadaliu daugiau pirmakursių. Paradoksalu, tačiau profesinio išsilavinimo ima siekti net ir tie, kurie pabaigia universitetines bakalauro studijas. Koks yra Lietuvos profesinių mokyklų lygis? Kokias galimybes šis mokslas atveria?

15min.lt pokalbis su Visagino technologijos ir verslo profesinio rengimo centro profesijos mokytoju metodininku Gintautu Derviniu apie dalyvavimą tarptautiniuose profesinio mokymo konkursuose bei profesinio mokymo galimybes Lietuvoje.

– Kokiuose profesinio meistriškumo konkursuose Jums teko dalyvauti su savo mokiniais?

– Šių metų spalį dalyvavome tarptautiniame profesinio meistriškumo konkurse „EuroSkills“, kuris šįkart vyko Lilio mieste, Prancūzijoje.

Pirmasis tokio masto konkursas Europoje įvyko 2008 m. Roterdame, ir nuo to laiko yra rengiamas kas du metus. Su savo komanda šiame konkurse dalyvauju jau antrus metus iš eilės.

Tai tikrai didžiulis renginys, kuriame vidutiniškai dalyvauja 25 – 27 Europos valstybės, rungiamasi 40 – 41 rungtyse, suskirstytose į tam tikras sritis (inžinerija, statyba, maistas ir kt.).

Mūsų komanda dalyvavo inžinerinėje srityje – mechatronikoje. Ši sritis yra pati populiariausia Europoje, joje dalyvavo net 15-kos šalių komandos.

Konkursinė šio sektoriaus užduotis – per 3 dienas iš pagrindų sumontuoti, suderinti ir suprogramuoti automatinę gamybos sistemą. Ir nors šįmet nepatekome į lyderių 10-tuką, tačiau savo komanda buvau labai patenkintas. Aplenkėme konkurentus iš Suomijos, Estijos, Slovakijos ir Liuksemburgo šalių.

Taigi, iš 15-kos komandų buvome 11-ktoje vietoje. Vertinant profesinio mokymo lygį mūsų šalyje, turime, kur tobulėti, bet svarbūs žingsniai jau žengti.

– Koks šiuo metu yra profesinių mokyklų lygis Lietuvoje?

– Lietuvoje šiuo metu steigiama 40 sektorinio mokymo centrų. Šiuose mokymo centruose, įsisavinus ES lėšas, buvo sukurta materiali mokymo bazė – centrai aprūpinti modernia praktinio mokymo įranga.

norėtųsi, jog į profesines mokyklas susirinktų motyvaciją turintys moksleiviai

Tiesa, šių įrenginių palaikymui taip pat turi būti skiriamas finansavimas, kadangi mokyklų biudžetai ne visuomet gali aprūpinti įrangai ir darbui būtinas medžiagas.

Šiuose centruose taip pat trūksta gerų mokytojų ir specialistų. Mokykloms reikia jaunų, iniciatyvių ir motyvuotų profesionalų, kurie galėtų tapti pedagogais.

Deja, nėra lengva inžinierius ir pramonės sektorių atstovus prikalbinti dirbti profesinėse mokyklose.

– Kaip yra vertinamas profesinis mokymas aukštojo mokslo „infliacijos“ kontekste?

– Žvelgiant į dabartines tendencijas, profesinis mokymas tampa vis populiaresnis, ir šio mokymosi lygis tikrai auga. Pastarųjų metų stojimų duomenimis, baigę aukštuosius mokslus žmonės renkasi profesinį mokymą.

Tačiau bendru pastebėjimu, norėtųsi, jog į profesines mokyklas susirinktų motyvaciją turintys moksleiviai.

Pas mus vis dar gajus yra nusistatymas, jog profesinį mokslą renkasi tik tas, kuris nesugeba įstoti į aukštąją mokyklą.

Europos patirtis, tuo tarpu, kitokia. Gera įranga aprūpintuose profesiniuose centruose – koledžuose darbuojasi geri specialistai, ir šį mokslą renkasi didelė dalis žmonių.

Žmogus startuoja nuo profesinio lygmens, ir jeigu jam trūksta akademinių žinių, jis stoja į aukštąją mokyklą. Tai – nuosekli eiga, kurios ir turėtų laikytis tie, kurie svarsto apie inžinerinius mokslus.

– Kokių profesinio rengimo specialistų šiuo metu ypač trūksta Lietuvoje?

– Trūksta inžinerijų, suvirintojų, elektrikų, turinčių kompetenciją, išmanančių kompiuterines sistemas. Juk dabar net ir namai yra „išmanūs“: juose įrengiamos ventiliacinės sistemos, signalizacija ir t.t..

Nėra paprastų sistemų, viskas automatizuota. Tokių sistemų įrengimui ir priežiūrai yra reikalingos specialios žinios, geri specialistai.

– Kodėl pats pasirinkote pedagogo profesiją?

– Ieškojau daugiau galimybių siekti asmeninio tobulėjimo. Baigęs Vilniaus politechnikumą jau būdamas 19-kos įsidarbinau „Lietuvos telekome“, po to 10 metų dirbau Ignalinos atominėje elektrinėje elektronikos inžinieriumi.

Trūksta inžinerijų, suvirintojų, elektrikų, turinčių kompetenciją, išmanančių kompiuterines sistemas

Turėdamas pareigas ir nustatytą darbo laiką dirbau „nuo – iki“ režimu... Tuo tarpu, dirbdamas profesinėje mokykloje galiu dalyvauti seminaruose, nacionalinėse ir tarptautinėse varžybose su savo mokiniais, rengti projektus ir mokymosi programas.

Kasmet rengiamoje „Litexpo“ parodoje vykstančiose mechatronikos varžybose kol kas konkurentų neturime. Tarptautinis konkursas „EuroSkills“ kas kartą verčia ruoštis, domėtis, tobulėti. Tai – asmeninis iššūkis.

Be to, dirbdamas profesinėje mokykloje turi prieigą prie naujų mokymo priemonių, gamybinės automatikos. Noriu dirbti darbą, kuris man įdomus, kuris gali atnešti naudą mokyklai ir Lietuvai.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min