Ministerijai pritarus, minimalus balas stojantiesiems į universitetus sieks 3,6

„Matyt, dar truks kokią savaitę ar dvi, kol sulauksime oficialios rektorių nuomonės, bet tikimės jau greitai priimti tą sprendimą. Sprendimas priklauso nuo ministrės, jis kol kas nepriimtas, bet toks variantas aptartas su rektoriais ir rektoriams jis yra priimtinas“, – teigė viceministras.

Pasak G.Viliūno, ministerija įsiklausė į rektorių konferencijos argumentus, kad žymus slenkstinio balo kėlimas stipriai veikia universitetus dėl demografinių priežasčių.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas

Jo teigimu, nustatant kartelę vadovautasi logika, kad 3,6 balo brandos egzaminų pagrindinių pasiekimų skalėje atitinka žemutinę ribą, t.y. 36 balus iš 100.

LURK prezidentas Artūras Žukauskas BNS teigė, kad po diskusijų pritarta, jog minimalus balas būtų taikomas visiems vienodai, t.y. neatsižvelgiant į pačių aukštųjų mokyklų šiuo metu taikomą balą, ar stojama į valstybės finansuojamas, ar mokamas vietas, taip pat į tai, ar stojantieji baigė mokyklas anksčiau, ar baigs šiemet.

„Viską tvirtina ministerija, ji tik nori, kad būtų pritarimas, tad mes tokį kompromisiniam variantui pritarėme (...), kad įstoti į bet kokią aukštąją mokyklą reikės turėti 3,6 balo“, – sakė jis.

A.Žukauskas atkreipė dėmesį, kad į šį minimalų balą nebus įskaičiuoti ir pačių universitetų papildomai suteikiami įvertinimai, pavyzdžiui, per motyvacinius pokalbius.

LURK penktadienį taip pat apsisprendė pateikti ministerijai unikalių studijų programų, kurioms nebūtų taikomos vadinamosios rentabilumo normos, sąrašą. Pasak A.Žukausko, tai reikštų, kad studijoms, kurios rengia tam tikrus unikalius specialistus, pavyzdžiui, geologus, nebūtų taikomas standartinis minimalaus studentų skaičiaus grupėje kriterijus ir tokios studijos būtų ir toliau vykdomos bei finansuojamos. Tokių programų yra apie dešimt.