Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Modernios mokyklos likimas – kompetentingų mokytojų rankose

Kauno Panemunės pradinė mokykla / E.Ovcarenko nuotr.
Kauno Panemunės pradinė mokykla / E.Ovcarenko nuotr.
Šaltinis: 15min
0
A A

Aktyvaus mokymo metodiką mokymosi procese taiko vis didesnė dalis Lietuvos mokyklų. Modernių technologijų dėka senąsias klasės lentas keičia interaktyvios lentos, knygas papildo planšetiniuose kompiuteriuose integruotos edukacinės programos, o mokiniai nuo pat pirmųjų klasių yra ugdomi savarankiškam darbui. Tačiau Kauno Panemunės pradinės mokyklose direktorės Virginijos Rupainienės teigimu, svarbiausia modernios mokyklos figūra išlieka mokytojas, nuo kurio kompetencijos priklauso, ar naujieji mokymosi būdai pasieks aukštų rezultatų.

„Galima tik pasidžiaugti, kad šiandien yra tiek daug galimybių mūsų pedagogams gilinti savo kvalifikaciją, bendradarbiaujant su užsienio šalių mokyklomis, stebint jų mokymosi praktikas“ – teigia V.Rupainienė.

Nuo 2001 metų Kauno Panemunės pradinė mokykla ES lėšomis įgyvendino 7 projektus, o pirmasis projektas – „Vaikų žaislai“ – gavo ES kokybės pažymėjimo įvertinimą už kokybišką ir pavyzdinę projektinę veiklą.

Mokydamiesi patys suteikiame daugiau galimybių savo mokiniams išvysti vertingą pamoką

Mokyklos direktorės pastebėjimu, mokymosi kokybę išskirtinai lemia mokytojo kompetencija bei galimybės, kurias turi mokytojas ir mokiniai.

„Mokytojai nuolat kelia savo kvalifikaciją. Nėra tokių mokinių atostogų, kurių metu nevyktų pedagogų mokymai, – pastebi mokyklos direktorė. – Pavyzdžiui, ateinančias rudens atostogas jau esame susiplanavę: mokytojai dalyvaus seminaruose, vyks į konferencijas, patys rengs pranešimus.“

Mokyklos gebėjimas organizuoti nuolatinį mokinių ir mokytojų mokymosi procesą – vadovybės aktyvumo ir mokytojų bendruomenės motyvacijos rezultatas.

„Visų mokymasis – mūsų vertybė. Mokydamiesi patys suteikiame daugiau galimybių savo mokiniams išvysti vertingą pamoką, kurią jie atmins ilgam“ – teigia V.Rupainienė.

Praėjusį penktadienį Kauno Panemunės mokykla buvo antrą kartą apdovanota geriausiai tvarkomų mokyklų edukacinių erdvių konkurse. Pirmąjį apdovanojimą mokykla gavo 2010 m.

Virginija Rupainienė / Kauno Panemunės pradinė mokykla / E.Ovcarenko nuotr.
Virginija Rupainienė / Kauno Panemunės pradinė mokykla / E.Ovcarenko nuotr.

Koja kojon su naujomis technologijomis

„Šiuo metu mokykloje naudojame naujausias technologines priemones: mokomės su planšetiniais kompiuteriais, kiekvienoje klasėje yra bevielis ryšys, interaktyvios lentos“, – pasakoja V.Rupainienė.

Aplikacijas, naudojamas pamokos metu pasirenka patys mokytojai: „Kiekviena klasė skirtinga, todėl kompetentingo mokytojo pareiga – atrinkti pačias tinkamiausias, geriausiai išpildančias pamokos medžiagą programas.“

Planšetinius kompiuterius mokykla įsigijo prieš metus, o kompiuterių klasė šioje mokykloje buvo įrengta dar pirmaisiais nepriklausomybės metais.

kompetentingo mokytojo pareiga – atrinkti pačias tinkamiausias, geriausiai išpildančias pamokos medžiagą programas

„Siekiame koja kojon žengti kartu su naujomis technologijomis. Be to, pačios mokyklos mokytojos yra suinteresuotos kelti savo bei kitų mokytojų kvalifikacines žinias IT srityje“ – pasakoja V.Rupainienė.

Mokyklos direktorės požiūriu, sparčiai besivystančių technologijų laikmečiu kiekvienas save gerbiantis mokytojas turi būti susipažinęs su moderniomis technologijomis, kuriomis naudojasi mokiniai, ir netgi būti vienu žingsniu priekyje, kad galėtų patarti, kaip išmintingai jomis naudotis.

Lapkričio mėnesį organizuojamoje parodoje „Mokykla 2014“, „Samsung“ klasėje dvi Kauno Panemunės mokyklos mokytojos – Sonata Bružienė ir Natalija Bankauskaitė – ves atvirą paskaitą Lietuvos mokyklų mokytojoms, kurios metu pasakos, kaip kūrybiškai pamokų metu galima pritaikyti planšetinius kompiuterius.

Kauno Panemunės pradinė mokykla / E.Ovcarenko nuotr.
Kauno Panemunės pradinė mokykla / E.Ovcarenko nuotr.

Savarankiški nuo pirmųjų klasių

„Mokykloje taikome aktyvų mokymosi metodą, kai moko ne tik mokytojas, bet ir yra sukuriamos galimybės vaikams pamokos metu patiems konstruoti žinias.

Mokiniai savarankiškai atranda atsakymus į klausimus, kuriuos pamokos pradžioje jie kėlė“, – apie taikomas mokymosi praktikas pasakoja mokyklos direktorė.

Tėvai – iniciatyvūs ir atsakingi bendruomenės nariai, padedantys kurti modernią mokyklą

Darbas grupėmis ir savarankiškas darbų paskirstymas – sudedamoji šio mokymosi metodo dalis. Mokinys nuo pat pirmų klasių yra pratinamas savarankiškai pasirinkti užduočių sudėtingumą bei jų atlikimo grafiką.

„Mokinys atėjęs į klasę ir išgirdęs visas dienos užduotis pats renkasi, nuo kokio mokomojo dalyko jis norėtų pradėti ir kiek laiko turi skirti, kad suspėtų per dieną viską atlikti. Be to, užduočių sudėtingumą mokinys taip pat renkasi pagal savo galimybes“, – teigia V.Rupainienė.

Jos pastebėjimu, tik aukštos kompetencijos mokytojas gali išvystyti tokį sąmoningumo lygį, kai mokinys pats geba planuotis savo darbo laiką ir intensyvumą.

Tačiau ar nekyla noras mokiniams tinginiauti? „Būna, kitą sykį labai gabus mokinys pasirenka tikrai paprastą užduotį, tačiau pažiūrėjęs mokytojai į akis supranta, kad pasirinko neteisingai, ir susigėsta. Bet tokių atvejų pasitaiko retai.

Dažniausiai mokiniai stengiasi rinktis vis sudėtingesnes užduotis, nori mokytojai įrodyti, kad jie tą geba ir gali“, – į klausimą su šypsena atsako mokyklos direktorė.

Kauno Panemunės pradinė mokykla / E.Ovcarenko nuotr.
Kauno Panemunės pradinė mokykla / E.Ovcarenko nuotr.

Mokykla - pilnavertė bendruomenė

Stipriausioji mokyklos pusė – glaudus bendradarbiavimas tarp mokytojų, mokinių ir jų tėvų.

2013 m. mokykloje vykusio išorės vertinimo pažymoje išskirtas 11-asis veiklos „pliusas“ – mokyklos išskirtinumas: „Tėvai – iniciatyvūs ir atsakingi bendruomenės nariai, padedantys kurti modernią mokyklą“.

Išorės vertintojų teigimu, mokyklos vadovai, mokytojai ir tėvai yra partneriai, siekiantys mokyklos pažangos ir kartu įgyvendinantys strateginius tikslus.

„Tėvai bendradarbiauja ne tik sprendžiant svarbiausius ugdymo klausimus, tačiau kartu organizuoja kultūrinius renginius ir šventes.

Pavyzdžiui, jau pirmaisiais mokslo metais užgimė tradicija puošti savo mokyklą artėjant Kalėdų šventei. Ši tradicija tęsiasi jau 23 metus“, – pasakoja V.Rupainienė.

Tėvų dėka mokykloje taip yra organizuojamas profesinis švietimas: jie pristato savo profesijas, jų pagalba dažnai organizuojamos edukacinės-pažintinės programos, ekskursijos, išvykos į įmones ir organizacijas.

Įsteigto Kauno Panemunės pradinės mokyklos paramos fondo dėka, mokykloje yra sukurtos unikalios mokymo(si) ir edukacinės bei poilsio aplinkos, kurias apžiūrėti atvyksta šalies ir užsienio mokyklų delegacijos. Šio fondo iniciatoriai – mokyklos administracija ir mokinių tėvai.

Įgyvendinant Europos socialinio fondo ir LR biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Pradinio ugdymo tobulinimas“ buvo tobulinama Lietuvos pradinių klasių mokytojų, specialiojo ugdymo pedagogų kvalifikacija, kaip ugdyti mokinių kūrybiškumą, gerinti jų pasiekimus. Mokymuose dalyvavo 1430 pedagogų ir švietimo administratorių.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min