Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Profesinėse mokyklose stojančiųjų dėmesio nesulaukia apie dešimtadalis programų

Baldų gamykla
123rf.com nuotr. / Baldų gamykla
Šaltinis: BNS
0
A A

Baigiantis registruoti prašymus mokytis profesinėse mokyklose, juos užpildė daugiau kaip 16 tūkst. asmenų. Stojančiųjų dėmesio nesulaukia apie 100 programų iš maždaug 900. Šiemet pirmą kartą priėmimas į profesines mokyklas rengiamas per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Prašymai bendroje informacinėje sistemoje dar priimami iki rugpjūčio 18 dienos.

Nuo prašymų priėmimo pradžios birželį iki šiol pageidavimus pateikė per 16 tūkst. stojančiųjų. Populiariausios yra didžiųjų Lietuvos miestų profesinės mokyklos: daugiausia prašymų sulaukė Kauno, kiek mažiau Vilniaus ir Klaipėdos profesinės mokyklos, BNS nurodė LAMA BPO.

Kaip sakė asociacijos vyriausiasis konsultantas Paulius Baltokas, nerentabilios bus apie 100 profesinių mokyklų programų.

„Nerentabilių yra mažiau negu aukštosiose, bet lyginti tuos du sektorius nėra teisinga, nes aukštoji vis dėlto nežaidžia tiek regione – profesinės mokyklos miestuose tarpusavyje konkuruoja, tačiau jeigu pavažiuojame toliau į regioną, į Kaišiadoris, Joniškėlį ar kažkur kitur, tai jų po vieną būna mieste ir jos veikia pagal tai, kiek yra vaikų aplinkiniuose rajonuose“, – aiškino P.Baltokas.

LAMA BPO duomenimis, daugiausia stojantieji renkasi inžinerines profesijas (22 proc.), paslaugas asmenims (21 proc.), taip pat populiari verslo ir administravimo sritis, ją kol kas pasirinko 16 proc. stojančiųjų.

„Atskirų mokymo programų populiarumas labai netolygus. Daugiausia stojančiųjų pageidauja mokytis paramediko ir masažuotojo studijų programose Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. Higieninės kosmetikos studijų programą pageidauja mokytis panašus skaičius tiek Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, tiek Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre. Taip pat populiarios Java programuotojo Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre, statybos verslo paslaugų teikėjo Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre ir masažuotojo Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre studijų programos“, – nurodo asociacija.

P.Baltoko aiškinimu, bendras priėmimas į profesines mokyklas stojantiesiems leidžia paprasčiau teikti pageidavimus, priėmimas tampa skaidresnis, tuo metu paties ugdymo kokybė ir kontrolė, kad diplomai nebūtų dalijami tik formaliai studentų sąrašuose esantiems asmenims, yra klausimas kitoms institucijoms.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Paulius Baltokas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Paulius Baltokas

„Yra du skirtingi dalykai – vienas yra stojimo etapas, kitas yra mokymosi etapas. Dėl stojimo etapo vienareikšmiškai galima sakyti, kad priėmimo į profesines mokyklas procesas skaidresnis, visiems aiškesnis, viešesnis ir labiau matomas. Tikrai mes priimame tik tuos asmenis, kurie visų pirma siekia pirmosios kvalifikacijos, paskui žiūrėsime dėl antrosios kvalifikacijos, kaip viskas ir parašyta ministrės įsakymuose. Kalbant apie mokymo procesą, deja, mes užtikrinti (skaidrumo) negalime, čia jau turėtų būti ministerijos, kokybės vertinimo institucijų reikalas užtikrinti, kad asmuo, atėjęs vos vieną kartą į mokyklą, negautų diplomo“, – sakė P.Baltokas.

Bendrajame priėmime dalyvauja daugiau kaip 70 profesinio mokymo įstaigų.

Pernai į profesines mokyklas priimta 23,7 tūkst. mokinių – 8 proc. daugiau nei 2015 metais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min