Savo teiginį jis pagrindė pavyzdžiu: „Į Norvegiją išvyko lietuvis, standartinis lietuvis, kuris kaip ir kiekvienas asilas moka anglų kalbą, rusų jau jis vargiai moka. Kokį darbą jis gaus Norvegijoje? Jis gaus darbą žuvies ceche – pjaustyt žuvies filė, pakuot tą žuvį. Išvežiot jis jau nelabai gaus, išvežios kiti.“
Tačiau, anot pranešėjo, jeigu jis į Norvegiją ar kitą šalį išvažiuodamas mokėtų, nors ir silpnai, tos šalies kalbą, ieškant darbo svečioje šalyje, ko gero, pasisektų labiau.
„Liabas, lietuviai, aš jus myliu“ – šaukia kiekvienas atvažiavęs į Lietuvą dainininkas. Jis nori įtikti publikai, todėl taip daro. O dabar važiuojat į kitą šalį ir nenorit įtikti. Išmok tos šalies kalbą, kad ir silpnai, kad ir kaip „Liabas, lietuviai“, ir po kurio laiko nebefiletuosi, bet būsi brigadininkas tų lenkų, rumunų, kurie pakuoja filė“, – dėstė pranešėjas.
Norvegų kalba – žuvies cecho viršininko simpatijai pelnyti
Aiškinantiems, kad išmokti svetimos kalbos – bene misija neįmanoma, pranešėjas turi ką atsakyti. Puikus pavyzdys, anot jo, – šešerių metų vaikas:
„Vadinasi, gal ne visada reikia kreipti dėmesį į gramatikos kalimą, o galbūt kai kurias kalbas reikia šnekamosios kalbos lygiu mokyti, tam, kad sukeltum žuvies cecho viršininkui simpatiją prabilęs norvegiškai“, – kalbėjo J.Rapalis.
„Jei paklaustum jo, kas yra linksnis, prielinksnis, veiksmažodis, punktuacija, jis juk nežino viso to, bet jis šneka taip pat švariai kaip tėtis, mama ir jo aplinka. Vadinasi, gal ne visada reikia kreipti dėmesį į gramatikos kalimą, o galbūt kai kurias kalbas reikia šnekamosios kalbos lygiu mokyti, tam, kad sukeltum žuvies cecho viršininkui simpatiją prabilęs norvegiškai“.
Pakaks penkių hieroglifų
Kalbėdamas apie kalbų mokymosi svarbą, J.Rapalis priminė būsimiems studentams, kad Kinija ateityje taps ekonomikos valstybė nr. 1. pasaulyje.
„Mokykimės kinų kalbos. Tai taikoma ir suaugusiesiems, – ragino jis. – Ten yra hieroglifai. Šešerių metų vaikas nepažįsta jų. Siūlau atkreipti dėmesį į penkis hieroglifus: vyrams, moterims, fotografuoti draudžiama, tualetas ir restoranas. Daugiau nereikia.“
Keli žodžiai per dieną
J.Rapalis kvietė įsivaizduoti situaciją, nutikusią maždaug prieš 15 metų. Jaunas žmogus Jurbarko darbo biržoje. Baigęs statybininkų mokyklą. Prieš akis – paskutinis mėnesis, kai jis gaus bedarbio pašalpą.
„Uždaviau jam keletą klausimų. Vokiečių moki? Nemoku. Anglų nemoki? Ne. Mokykloj mokeisi kokią kalbą? Vokiečių sako“, – prisiminimais dalijosi pranešėjas ir tęsė toliau. – Per dieną gali išmokt vieną žodį vokiškai? Du žodžius gali? Susimąstė. Pasakė – galiu. O tris? Irgi galiu. 150 dienų padaugink iš trijų ir išeina 450. Pamąstyk nuėjęs į koridorių ir pasiskaitęs skelbimą: „Statybininkų brigados oficialios iš darbo biržos – dirbti Vokietijoje. Reikalaujama minimalaus vokiečių kalbos mokėjimo.“
Rusų kalbos mokėjimas – dar vienas išskirtinumas
Pranešėjas atkreipė dėmesį ir į rusų kalbos reikalingumą. Jo teigimu, standartinio lietuvio logika tokia – anglų kalba ir universitete įgytas bakalauro diplomas.
„Taip aš neginčiju, kad tai svarbu, bet kaip jis išsiskirs iš minios, jei visi moka anglų ir turi diplomą? Rusų kalba. Yra tokia erdvė Baltarusija, Ukraina, Rusija, Vidurio Azija ir Kaukazas, jei užduočiau jums klausimą, ilgai atsakymo nereiks laukt – atvažiavot anglų kalbą mokėdami ten dirbt. Kokia tikimybė, kad angliškai susikalbėsit? O kokia tikimybė, kad rusiškai susikalbėsit? 90 turbūt proc.“, – kalbėjo J.Rapalis.
Mokėti tris kalbas – būtina
Pranešėjo nuomone, tris kalbas – lietuvių, anglų ir rusų – mokėti yra būtina.
„Dar vieną (reikėtų mokytis – 15min.lt) iš pagrindinių Europos sąjungos kalbų. Pavyzdžiui, ispaniškai kalba keturi šimtai milijonų žmonių. Jei nori dirbti diplomatinėje tarnyboje išmok prancūzų. Jei linksti į gamybą – išmok vokiečių. Nuo vokiečių kalbos iki norvegų – tik vienas žingsnis. Tarimas sudėtingas, bet daug kas turi gerą klausą“, – dėstė pranešėjas.
Vasario 7–9 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstanti Švietimo ir mokslo ministerijos organizuojama paroda „Studijos 2013“ moksleiviams ir jų tėvams siekia kūrybiškoje ir dinamiškoje erdvę, padėti jauniems žmonėms lengviau apsispręsti, kokią specialybę rinktis.
Tris dienas vyksiančioje parodoje apsilankę moksleiviai turi galimybę susipažinti su profesinių, aukštųjų mokyklų ar kitų mokymosi įstaigų siūlomomis mokymosi bei studijų galimybėmis, taip pat gali dalyvauti karjeros planavimo paskaitose, verslumo seminaruose, koncertuose ar mokinių, tėvų susitikimuose su mokymo įstaigų atstovais.
