Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 vasario 7d. 21:02

Pusmetis mokantis iš namų: pedagogai be poilsio, daugiau galimybių sukčiauti ir „neregėti sunkumai“ abiturientams

Mokinė
„Scanpix“ nuotr. / Mokinė

Kai kurios mokyklos jau nuo pat rugsėjo pakaitomis organizavo kontaktinį ir nuotolinį mokymą. Ilgainiui, prastėjant COVID-19 situacijai, liko tik nuotolinis, prie kurio pritaikyti teko net pradinukams. Kaip tai pakeikė mokinių pasiekimus? 15min kalbinti pašnekovai sako, kad tie, kurie stengėsi, stengiasi ir dabar, o nemotyvuotieji priešingai – dar sunkiau susikaupia ir nusiteikia mokymuisi. Taip esą elgiasi ir abiturientai, kuriems sąlygos laikyti egzaminus šįmet bus kiek kitokios.

Jau rudenį vyresnių klasių mokiniams teko pereiti prie nuotolinio ugdymo.

Taip mokytis, pasak Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentės Saros Aškinytės, sunkiau, o stengtis dėl gero pažymio esą reikia daugiau.

„Bet tie, kurie ir anksčiau turėjo gerus pažymius, kurie buvo linkę gerai mokytis, investuoja laiką, stengiasi ir jiems didelės bėdos nėra. Bet kam sunkiau, mokymasis dar labiau pasunkėja ir geresni rezultatai tampa dar sunkiau pasiekiami“, – 15min komentavo ji.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Sara Aškinytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Sara Aškinytė

Su tuo sutiko ir KTU Inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas.

„Labiau motyvuoti kažkokio ypatingo pokyčio mokymuisi neatranda, bet tiems, kur trūko motyvacijos dėl įvairiausių priežasčių, jie dar labiau klimpsta į nenuoseklų mokymąsi, praradimų jie turi žymiai daugiau“, – tikino įstaigos vadovas.

Praradimų jau yra ir bus ateityje.

Mokymasis technologijų pagalba, jo teigimu, tikrai geriau negu nieko, bet įprastoms pamokoms tai esą niekada neprilygs:

„Nereikia turėti iliuzijų, kad čia nebus praradimų. Praradimų jau yra ir bus ateityje. Bet jie, manau, mažesni, nei kad neturėtume tokių komunikacijų, interneto ryšio, medijų.“

Daugiau galimybių sukčiauti per atsiskaitymus

Mokytojų įgūdžiai vedant nuotolines pamokas, D.Žvirdausko matymu, gerėja, tačiau viskas vyksta lėčiau, mokiniams skiriama mažiau individualus dėmesio, žymiai sunkiau gauti jų atgalinį ryšį.

„Jei mes turime prastesnį atgalinį ryšį, tai turime ir prastesnius rezultatus“, – teigė licėjaus direktorius.

Be to, mokiniai, pasak jo, išmoko gudrauti: „Kartais rašant atsiskaitymus būna situacijų, kad tai ryšys, tai kamera neveikia. Yra įvairiausių gudravimų.“

Vaikai sako, kad jiems internetas, ryšys dingo, šuniukas laidą nugraužė.

Tam paantrino Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė.

Pasak jos, mokantis nuotoliniu būdu landų akademiniam nesąžiningumui tikrai daugiau.

„Vaikai yra vaikai, kai kurie iš jų piktnaudžiaudavo, naudodavosi akademiniu nesąžiningumu ir mokykloje, o dabar techninės galimybės tam yra gerokai didesnės. <...> Vaikai sako, kad jiems internetas, ryšys dingo, šuniukas laidą nugraužė“, – apie savo patirtį kalbėjo mokytoja.

Retai kada nuotolinis mokymas ypač tinka

Ji tikino, kad vaikai, kurie ir anksčiau buvo motyvuoti, mokėjo planuoti laiką, dirbo kryptingai, tai daro ir dabar, o nemotyvuotiems, sudėtingiau, daugiau pastangų juos skatinant turi įdėti tėvai.

„Jiems dabar gerokai sudėtingiau ir sunkiau, nes namuose pagundų ir konkurencijos su sunkiu darbu yra gerokai daugiau negu pamokoje“, – tikino pedagogė.

I. Bručkutės nuotr./Lilija Bručkienė
I. Bručkutės nuotr./Lilija Bručkienė

Atvejai, kai nuotolinis mokymasis vaikui tinka labiau, nes jis mokosi savo tempu, galbūt patiria mažiau streso nei mokykloje ir todėl gerina savo gebėjimus, L.Bručkienės teigimu, yra pavieniai.

„Bet tendencija tokia, kad absoliučiai visi pasiilgo mokyklos, pasiilgo natūralaus bendravimo ir yra pavargę nuo tokios padiktuotos rutinos“, – apibendrino mokytoja.

Sunku suspėti išeiti temas

Jau kurį laiką vedusi pamokas nuotoliniu būdu L.Bručkienė teigė nebejaučianti įtampos, bet toks mokymo būdas, pasak jos, labai ryja laiką.

„Nuotolinio mokymo procesai yra gerokai ilgesni, nes ruošiantis pamokoms viską reikia ruošti iš naujo, dominuoja visai kitokie metodai. Privatus gyvenimas, poilsio laikas ir darbas yra taip pakeitę savo proporcijas... Tai yra labai sudėtingas laikotarpis. Praktiškai darbo dienomis poilsiui laiko nelabai ir lieka“, – pasakojo pedagogė.

Darbo dienomis poilsiui laiko nelabai ir lieka.

Paklausta, ar su mokiniais spėja išeiti temas, neatsilikti nuo programos, pripažino, kad atsilikimo būna.

„Programos yra [išeinamos] lėčiau, žiūrėsim iki pavasario, kaip bus. Kai [nuotoliniu būdu] dirbome pavasarį, tai kai kurias temas pabaiginėjome rudenį. Vienaip ar kitaip išsidėliosim, nėra išeičių“, – pažymėjo L.Bručkienė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nuotolinis mokymasis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nuotolinis mokymasis

Šįmet ji tikino nemokanti abiturientų, bet tokių esą turėjo praėjusiais metais.

Egzaminus išlaikė sėkmingai, net kai mokėsi namie

Jie taip pat kurį laiką mokėsi nuotoliniu būdu, bet egzaminus, L.Bručkienės teigimu, išlaikė sėkmingai, pagal savo žinių lygį.

„Tie, kurie buvo motyvuoti, tie kryptingai ir atsakingai dirbo. O tiems, kurie buvo nemotyvuoti, buvo labai sudėtinga.

Jie patys guodėsi, kad mokykloje nori-nenori esi priverstas klausytis mokytojo 45 minutes, vis tiek ką nors išgirsti. O kai sėdi namuose, gali užsidėti ausines, žiūrėti į ekraną, bet veikti ką nori.

Labai prireikia sąmoningumo“, – pabrėžė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

Nepaisant to, jog mokiniai brandos egzaminams ruošiasi namie, jie turėtų įvykti.

Tiesa, abiturientams nereikės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos, o kai kurios egzaminų dalys bus laikomos nuotoliniu būdu.

Vertinti pagal pažymius – ne išeitis

Mokinių nuomonė dėl to, ar egzaminai turėtų vykti, ar ne, išsiskiria, teigė S.Aškinytė. Bet, pasak jos, nėra kitų būtų įvertinti jų žinias ir užtikrinti vienodas sąlygas.

„Moksleiviai yra susiskirstę į kelias grupes – kai kurie mano, kad egzaminai neturėtų įvykti. Bet šiai akimirkai, jei galvotume apie abiturientus, kurie norės imti laisvus metus, arba kurie stos į užsienį, nebūtų kaip kitaip jų vertinti, universitetai nebūtų pajėgūs suorganizuoti stojamųjų.

O vertinti pagal metinius vidurkius – iš tikrųjų per dideli skirtumai tarp mokyklų ir ugdymo kokybės, tai būtų labai netikslinga“, – svarstė moksleivių atstovė.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Egzaminas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Egzaminas

Moksleiviai dėl egzaminų organizavimo tvarkos teikė siūlymus – siekė, kad jie truktų ilgiau, taip pat prašė, kad matematikos egzaminas būtų palengvintas.

Siūlo mažinti kūrybinių užduočių skaičių

Praėjusiais metais būtent šis egzaminas abiturientams kėlė daugiausiai sunkumų.

„Pritarėm, kad matematikos egzaminas būtų šiek tiek palengvintas ir būtų šiek tiek daugiau B tipo užduočių“, – pasakojo S.Aškinytė.

Pritarėm, kad matematikos egzaminas būtų šiek tiek palengvintas ir būtų šiek tiek daugiau B tipo užduočių.

Į moksleivių siūlymus, pasak jos, bus atsižvelgta.

Ekspertai, rengiantys egzaminų užduotis, D.Žvirdausko įsitikinimu, turėtų atsižvelgti į tai, kad didelę laiko dalį abiturientai mokėsi savarankiškai.

„Šios laidos abiturientai susiduria su neregėtais sunkumais – nepalyginsi su tomis laidomis, kurios dirbo tipinėmis, kontaktinėmis sąlygomis“, – tikino KTU inžinerijos licėjaus vadovas.

Dėl to, anot jo, egzaminų užduotyse galėtų būti mažiau kūrybinių užduočių.

„Būtų verta padiskutuoti apie atkuriamųjų užduočių kiekio egzaminuose didinimą lyginant su kūrybinėmis. Tos sudėtingesnės kūrybinės užduotys reikalauja didesnio IQ pasireiškimo, žinių, gebėjimo sintetinti informaciją. Ši laida užduotyse galėtų turėti kitą struktūrą“, – svarstė D.Žvirdauskas.

Į mokyklą vertėtų sugrąžinti ir šeštokus–septintokus

Svarstoma, kad abiturientai, kartu su pradinukais, galėtų būti vieni pirmųjų, grįžtančių prie kontaktinio mokymo. Tokiam eiliškumui licėjaus vadovas teigė pritariantis.

Po to į mokyklas, anot jo, galėtų grįžti ir 6-7 klasių mokiniai.

„Devintokai, dešimtokai, vienuoliktokai jau turi brandos, savarankiškumo, o šeštokai ir septintokai intensyvios paauglystės laikotarpiu, man atrodo, yra kita grupė mokinių, kurią reikėtų kviesti į kontaktinį darbą“, – komentavo D.Žvirdauskas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dainius Žvirdauskas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dainius Žvirdauskas

Jis palankiai atsiliepė ir apie Vyriausybės sprendimą sugrąžinti į mokyklas vaikus, augančius socialinės rizikos šeimose:

„Mūsų licėjuje dabar dirba trys mokiniai, kitą savaitę – jau keturi, po to gal dar daugiau. <...> Šitiems mokiniams jau mes tikimės, kad bus geresnės sąlygos.“

Pažymiai nepablogėjo

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) 15min nurodė pradėjusi rinkti duomenis apie 5–I gimnazijos klasių mokinių metinius įvertinimus, tad tik 2021 metų vasarą pavyks nustatyti, ar nuotolinis mokymasis kaip nors paveikė mokinių pasiekimus.

Tiesa, NŠA nurodė, jog tų, kurie jau mokėsi nuotoliniu būdu ir laikė egzaminus, metiniai įvertinimai lyginant su ankstesniais metais, kai jie mokėsi įprastai, beveik nesiskiria.

„Lyginant 2020 metais ir 2019 metais valstybinius brandos egzaminus laikiusiųjų mokinių III gimnazijos klasės metinius įvertinimus, jie nesiskiria arba skiriasi labai nežymiai. Pavyzdžiui, užsienio kalbos (anglų) vienodas – 7,5; matematikos – atitinkamai 6,7 ir 6,8; lietuvių kalbos ir literatūros vienodas – 6,9“, – rašoma atsakyme.

Pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija šįmet turėtų startuoti balandžio 7–9 dienomis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

02:50
14:56
00:53

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min