„Niekam ne paslaptis, kad savivaldybė nepalaikė šitos koncepcijos“, – apie etatinį mokytojų darbą sakė R.Šimašius. Jis užsiminė, kad nei savivaldybei, nei jam asmeniškai nepatiko tiek pats reformos principas, tiek pasirinktas įgyvendinimo tempas.
Tačiau R.Šimašius teigė neseniai žiūrėjęs JAV senatoriaus Johno McCaino kalbą po pralaimėjimo Barackui Obamai JAV prezidento rinkimuose, kurios esmė buvo, kad reikia išlikti vieningiems. Pasak R.Šimašiaus, dabar verta žiūrėti panašiai – nors savivaldybės nuomonė į etatinį apmokėjimą buvo kitokia, reikia pripažinti, kad jis bus, ir su tuo gyventi.
Vilniaus meras minėjo ketvirtadienį susitikime su premjeru Sauliumi Skverneliu pataręs jam neapsimesti, kad viskas gerai. Anot R.Šimašiaus, keista būtų apsimesti, kad viskas gerai, kai mokytojai pasirašinėja sutartis nežinodami būsimo atlyginimo ir dėl to jaučiasi blogai, juos įtikinėjantys pasirašyti sutartis mokyklų vadovai jaučiasi blogai, savivaldybių darbuotojai, kurie negali duoti atsakymų, jaučiasi blogai, ministerijos darbuotojai taip pat.
„Nežinau, kas gali jaustis gerai šitoje vietoje. Negerai yra, tą turime pasakyti labai aiškiai“, – sakė R.Šimašius. Šiuos jo žodžius mokyklų vadovai palydėjo plojimais.
„Svarbu pasakyti, kas nepatinka, tą aiškiai pasakyti, bet judėti toliau (...) Padarysime viską, kas įmanoma, kad vyktų kuo sklandžiau ir geriau šitas nelabai sklandus projektas“, – pažymėjo R.Šimašius
Mokyklų vadovus R.Šimašius skirstant valandas mokytojams ragino kuo mažiau veltis į biurokratiją ir žadėjo, kad savivaldybės požiūris bus toks pats.
Taip pat jis įvardino vienintelį, jo požiūriu, reformos pliusą – kad atsiranda galimybė įteisinti konsultacines valandas, kuomet mokytojas lieka mokykloje ir po pamokų, o vaikai gali ateiti ir pasikonsultuoti.
„Yra didelis poreikis, kad mokytojas, pasibaigus pamokai, neuždarytų klasės, o dar po dviejų minučių – ir mokyklos durų.
Yra didelis poreikis, kad mokytojas, pasibaigus pamokai, neuždarytų klasės, o dar po dviejų minučių – ir mokyklos durų.
Kad dar pabūtų mokykloje, kad vaikai galėtų prieiti, pašnekinti apie rūpimus dalykus“, – sakė R.Šimašius. Anot jo, moksleiviai turi turėti galimybę kreiptis į mokytojus ir pasibaigus pamokoms, nes jų gabumai yra skirtingi, ir kai kuriems pamokų neužtenka.
„Jeigu mokytojas ilgiau pabus mokykloje ir už tai jam bus atlyginta, tai laikysime pliusu, nepaisant perėjimo sunkumų. (...) Savivaldybė toje pusėje, kad biurokratijai – ne, o mokytojai, jei galės pabūti tas kelias papildomas apmokamas valandas ir konsultuoti, tikrai būsime už“, – sakė R.Šimašius.
Kalbėjo apie dienos mokyklas pradinukams
R.Šimašius mokyklų vadovams taip pat pristatė savivaldybės siekiamą įgyvendinti naujovę – visos dienos mokyklą pradinukams.
„Tai yra daroma tam, kad šeimos galėtų gauti tokią paslaugą, kurios nusipelno, kad galėtų suderinti šeimyninį gyvenimą ir darbinę karjerą, neturėtų iššūkių, kurių gali išvengti“, – sakė R.Šimašius.
Jo teigimu, jei abu vaiko tėvai dirba, savivaldybė turi sudaryti galimybę pradinukams leisti laiką saugioje ir kūrybingoje aplinkoje „bent iki 18 valandos“.
R.Šimašius pripažino, kad surasti pakankamą pedagogų skaičių yra iššūkis, ir prašė mokyklų vadovų, tariantis su tėvais, kuo geriau pasiūlyti šią paslaugą. Taip pat jis prašė nekurti neadekvačių lūkesčių tėvams – pabrėžti, kad tai nėra užimtumo programa, o vaikams pirmiausia siekiama sudaryti saugią aplinką skaityti, žaisti ar sportuoti.
Taip pat susitikimo metu Vilniaus meras ragino miesto progimnazijų vadovus palaikyti iniciatyvas, kurių metu moksleiviai leis laiką ne mokyklose, o išeidami į Vilnių ir susipažindami su miestu. Ragino miesto vadovas ir skatinti kūrybingus mokytojus, dalintis gerąja patirtimi ir pamokų planais, kad moksleiviai gautų kuo įvairesnių veiklų.
Kritikavo planus neleisti neštis šokolado į mokyklą
Vilniaus meras taip pat pažėrė kritikos Sveikatos apsaugos ministerijai.
Pasak R.Šimašiaus, siekiant mokytis iš geriausių, 2017 m. Vilniaus savivaldybė užmezgė glaudžius ryšius su Helsinkio savivaldybe, ir savivaldybės atstovai domėjosi, ką būtų galima taikyti Vilniuje. Mero teigimu, Suomijoje požiūris visiškai kitoks negu siūlo ministerija.
„Jeigu Suomijoje kažkas sugalvotų, kad reikia tikrinti vaikų kišenes, ar jie šokoladukų ar kramtoškės neatsineša, tai disonuotų labai smarkiai su jų geros mokyklos samprata ir su tuo, kaip einama į geriausią švietimą. Todėl pirmoji žinia yra ta, kad vaikai turi būti traktuojami kaip laisvos, atsakingos asmenybės ir toks jų ugdymas turi vykti“, – sakė R.Šimašius.
Pasak Vilniaus mero, vaikas turi jausti, kad juo pasitikima, ir už tai jausti atsakomybę.
„Nenoriu čia labai politikuoti, bet mūsų baudžiavinę santvarką mėgstanti valdžia mėgsta pasukti į kitą pusę.
„Nenoriu čia labai politikuoti, bet mūsų baudžiavinę santvarką mėgstanti valdžia mėgsta pasukti į kitą pusę.
Kai aš paskaičiau sąrašą produktų, kuriuos vaikams draudžiama atsinešti į mokyklą (Pagal atnaujintą vaikų maitinimo aprašą, tėvai vaikams negalės dėti saldainių, šokolado, pieno produktų ar konditerinių gaminių su glaistu, rūkytų mėsos ar žuvies gaminių, traškučių, kramtomosios gumos, - 15min), man pasidarė kiek neramu. Ir noriu pasiųsti labai aiškią žinią, kad tikiuosi, jog Vilniaus mieste nebus nei vienos mokyklos, kur bus vaikų kišenės ar lauknešėliai tikrinami ir išimama kramtoma guma ar šokoladukai“, – sakė R.Šimašius.
Vilniaus mero teigimu, tai yra pavyzdys, kaip Sveikatos apsaugos ministerija gali sumanyti „neadekvačiausių dalykų“.
„Morką ar obuolį reikia pasiūlyti ir net rekomenduoti vaikams, bet atiminėti šokoladukus yra žema“, – sakė R.Šimašius.
R.Šimašius išsakė ambicingą tikslą – anot jo, per 15 metų, iki 2033 m., Vilniaus švietimas turi tapti geriausias Europoje. Mero teigimu, auginti laisvus ir atsakingus vaikus, siekiant šio tikslo, yra labai svarbu, o tokios taisyklės su tuo prasilenkia.
Etatinį apmokėjimą įves pamažu
15min primena, kad etatinį mokytojų apmokėjimą planuojama įvesti dviem etapais: nuo 2018 ir 2019 metų rugsėjo mokytojams palaipsniui daugės apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.
Valandoms už papildomus darbus atlyginti nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos iš valstybės biudžeto skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso naujam mokytojų darbo užmokesčio modeliui įvesti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 95 mln. eurų.
Su nauja tvarka pamokinį mokytojų apmokėjimą keis valandinis apmokėjimas per visus metus – mokytojo etatą sudarys 1512 valandų per metus.
Mokytojo darbo laikas bus skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t.y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.
Numatyta, kad mokytojo etate darbas bendruomenei galės sudaryti iki pusės visų valandų skaičiaus per metus, pirmuosius dvejus darbo metus – iki 40 proc. visų valandų.
Nustatoma, kad mokytojų darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, iš jų ne daugiau kaip 24 kontaktinės per savaitę privalomam dalykui (dalykams) mokyti.
Nuo rugsėjo įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį, ŠMM žada stebėti, kaip skirtos papildomos lėšos panaudojamos mokyklose ir lapkričio dėmesį daryti mokytojų atlyginimų tyrimą.
Kartu nuo rugsėjo turėtų įsigalioti ir klasės krepšelis, pakeisiantis mokinio krepšelį. Naujasis modelis numato, kad nuo rugsėjo dalis ugdymo lėšų būtų skaičiuojamos ne pagal kiekvieną mokinį, kaip šiuo metu, o pagal klasių skaičių ir dydį.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo bei Švietimo įstatymų pataisas, kuriomis įteisinama nauja pedagogų darbo apmokėjimo sistema bei mokyklų finansavimo tvarka, prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Liepos 4 d.
Dalis pedagogų gegužę streikavo prieš ketinimus įvesti etatinį apmokėjimą, baimindamiesi, kad reforma jų padėtį pablogins.
