„Apskritai žiūrint į Konstitucinio Teismo nutarimo kryptį ir vinguriavimą tarp „prieštarauja“ ir „neprieštarauja“ Konstitucijai neišeina atsikratyti minties, kad galiausiai Konstitucijai neprieštarauja niekas, kas yra naudinga puikiajam (be ironijos) mano Vilniaus universitetui, ir prieštarauja viskas, kas jam (arba jo vadinamajam „establishmentui“) nėra naudinga“, – savo tinklaraštyje rašo ministras.
R.Šimašius teigia įtariantis, kad „šioje šviesoje tenka vertinti ir nutarimo nuostatą, kad tam tikrais atvejais konkrečioms aukštosioms mokykloms gali būti nustatomos specialiosios jų teises, autonomijos ribas, organizacinę ir valdymo struktūrą apibrėžiančios normos, besiskiriančios nuo tų, kurios nustatytos taikant bendrą įstatymų nustatytą visų aukštųjų mokyklų teisinį reguliavimą“.
Teisingumo ministro nuomone, po KT nutarimo galima „pasveikinti su pergale tuos, kurie mano, kad aukštosios mokyklos turi būti uždaresnės“.
„Ko gero, reiks tikslinti Aukštojo mokslo įstatymą ir nutolti nuo Skandinavijoje ir JK bei JAV egzistuojančios išorinės kontrolės tradicijos bei padaryti porą žingsnelių atgal link to, ką turėjome iki reformos. Pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų darbuotojai turbūt turės turėti daugiau balsų renkant rektorių nei išoriniai asmenys, mažiau bus kontrolės, viešumo ir aiškumo dėl valstybinių aukštųjų mokyklų ataskaitų ir finansinės veiklos“, – svarsto R.Šimašius.
Anot jo, teks „palaužyti galvą, kaip realiai, o ne tik formaliai įgyvendinti valstybės pareigą užtikrinti universitetams paskirtų lėšų tinkamą panaudojimą apribojus teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl to“.
Ministro nuomone, po KT išaiškinimo, kad studentų mokymosi rezultatai turi būti vertinami po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio – semestro, o ne kas dveji metai, teks pakeisti sistemą į mažiau prieinamą.
„Įstatymo nuostatos dėl rotacijos ir beveik garantuotos stipendijos priklausomai nuo stojimo rezultatų – joks lietuviškas išradimas. Taip veikia beveik visos universitetinės stipendijos JAV, o tyrimai nustatė, kad garantuotumas dėl stipendijos (išskyrus galimybę ją prarasti kritiniu atveju) padidina mokslo prieinamumą mažiau pasiturintiems gabiems žmonėms. Konstitucinis Teismas pasakė, kad rotacija turi būti dažnesnė. Ką gi, reiks atsisakyti dar vieno reformos privalumo ir pakeisti sistemą taip, kad ji būtų a la teisingesnė, bet realiai – mažiau prieinama“, – rašo jis.
Pasak R.Šimašiaus, daugiausia klausimų kelia sprendimo aspektai dėl studijų krepšelio.
„Iš esmės Konstitucinis Teismas sako, kad studentą krepšelis į privačią aukštąją mokyklą gali atsekti ne visada, o tik tam tikrais atvejais, valstybinės mokyklos tampa privilegijuotos. (...) Kaip šie principai išvedami iš Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies man lieka mistika (turbūt trūksta fantazijos). Bet toks galutinis teismo verdiktas“, – rašo ministras.
„Žodžiu, teks sukti galvą, kaip padaryti, kad ir vilkas (studentai turbūt pagal Konstitucinio Teismo liniją) būtų sotus, ir avis (valstybiniai universitetai, remiantis nutarimo logika) sveika“, – teigia jis.
R.Šimašius rašo sutinkantis su ta KT sprendimo dalimi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas finansuoti užsienio aukštųjų mokyklų filialus yra antikonstituciškas.
„Visiškai sutinku su šiuo konstatavimu, ir džiaugiuosi, kad įstatymas dar iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo buvo aiškinamas iš esmės būtent tokiu būdu, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas. Bent jau ta prasme, kad filialų studentai automatiškai nebuvo pašalinami iš krepšelio veikimo sistemos“, – teigia jis.
Konstitucinis Teismas prieš Kalėdas paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.
Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų – aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.
Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio – semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.
