Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad kai kurios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, susidaro teisinio reguliavimo vakuumas dėl valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo dalies nuostatų, susijusių su aukštųjų mokyklų pajamų ir išlaidų tvirtinimu bei lėšų naudojimu.
Parengto įstatymo projekto tikslas – nustatyti laikiną teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas sklandus valstybinių aukštųjų mokyklų veiklos organizavimas, bei pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą patikslinti kai kurias įstatymo nuostatas, kurios nekelia diskusijų. Dėl kitų Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų pakeitimų siūloma sudaryti darbo grupę, kuri Seimo pavasario sesijai pateiktų įstatymo pakeitimų projektus. Taip pat siekiant aiškumo siūloma pakeisti nuostatas, numatančias studentų rotacijos periodiškumą.
Pasak ministro, vieneri metai rotacijai siūlomi todėl, kad dalis aukštųjų mokyklų studijas organizuoja tokiu būdu, kad semestras nesutampa su akademiniu mokymosi laikotarpiu, nes atsiskaitoma už visus studijų metus.
„Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo svarbu atlikti būtinus darbus, kurių laukia akademinė bendruomenė ir be kurių gali būti sutrikdyta kasdienė universitetų ir kolegijų veikla, – sako švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius. – Dabar būtų nekonstruktyvu imtis didelės apimties darbų – keisti visas įstatymo nuostatas, kurias KT pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai. Juo labiau – tokius svarbius dalykus kaip valstybinių aukštųjų mokyklų valdymas. Tam būtinos konsultacijos su akademine bendruomene, teisės specialistų siūlymai ieškant geriausio sprendimo. Skubos tvarka siūlome pataisyti tas nuostatas, kurias suspendavus stabdoma aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų finansinė veikla. Po konsultacijų su akademinės bendruomenės atstovais teikiame ir naują studentų rotacijos terminą – kas vieneri studijų metai“.
Pasak ministro, vieneri metai rotacijai siūlomi todėl, kad dalis aukštųjų mokyklų studijas organizuoja tokiu būdu, kad semestras nesutampa su akademiniu mokymosi laikotarpiu, nes atsiskaitoma už visus studijų metus, t.y. pagrindinės studijų patikros rezultatas fiksuojamas studijų metų pabaigoje. Mokslo ir studijų įstatymas studijų rezultatų vertinimo vienetą – kreditą sieja su studijų metais. Vieneri studijų metai šiuo metu yra aiškiausias reguliarios studijų rezultatų peržiūros ir atitinkamai vykdomos studentų rotacijos terminas.
Ministras atkreipė dėmesį, kad opozicijos įregistruotas laikinasis įstatymas pateiktas nesikonsultavus su akademine bendruomene, studentais, kitais suinteresuotais asmenimis. Be to, jis toli pranoksta ne tik būtinybę užpildyti teisinį vakuumą, bet ir visus Konstitucinio Teismo išaiškinimus bei siūlo alternatyvią mokslo ir studijų tvarką tai, kuri egzistuoja šiuo metu. Mokslo ir studijų įstatymo, davusio pagrindą reformai, nuostatos buvo išsamiai diskutuotos, pokyčiams buvo rengtasi ne vienus metus.
Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektu siūlant nustatyti laikiną teisinį reguliavimą dėl valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo teikiami įstatymo 21 ir 22 straipsnio pakeitimai dėl aukštųjų mokyklų finansų valdymo. Funkcija spręsti su finansais susijusius klausimus suteikiama valstybinių aukštųjų mokyklų senatams (akademinėms taryboms): jie tvirtins universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką bei svarbiausius su tuo susijusius sprendimus; tvirtins rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą.
Taip pat siūloma priimti patikslinamojo pobūdžio pakeitimus įstatymo 7, 10 ir 69 straipsniuose nustatant prievoles nevalstybinėms aukštosioms mokykloms ir mokslinių tyrimų institutams atsiskaityti visuomenei už joms paskirtų valstybės biudžeto naudojimą, prilyginant Lietuvoje įsteigtų užsienio aukštųjų mokyklų filialų statusą nevalstybinėms aukštosioms mokykloms.
