Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Senatas apsispręs, kas laikinai vadovaus Vilniaus universitetui vietoj rektoriaus kadenciją baigiančio Benedikto Juodkos

Vilniaus universiteto (VU) senatas posėdyje antradienį spręs, kurį iš prorektorių skirti laikinai vadovauti šiai aukštajai mokyklai.
Benediktas Juodka
Benediktas Juodka / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Dabartinio rektoriaus Benedikto Juodkos kadencija baigiasi spalio 11 dieną. Jis, be kita ko, yra Socialdemokratų partijos kandidatas į Seimą.

VU senato pirmininkas Domas Kaunas BNS patvirtino, kad laikinojo rektoriaus skyrimo klausimas yra antradienio posėdžio darbotvarkėje.

„Senatas yra universiteto aukščiausioji valdžia, kuri ir turi tokią teisę“, – BNS sakė D.Kaunas.

Pasak jo, pagal dabar galiojantį VU Statutą laikinuoju rektoriumi gali tapti tik kuris nors iš prorektorių. Šiuo metu jų VU yra keturi: akademinių reikalų prorektorius Juozas Galginaitis, administracijos reikalų prorektorius Aleksas Pikturna, mokslo reikalų prorektorius Jūras Banys ir tarptautinių reikalų prorektorius Rimantas Vaitkus. Pastarasis taip pat kandidatuoja į Seimą socialdemokratų partijos sąraše.

Kaip anksčiau sakė VU tarybos pirmininkas Kazimieras Motieka, viešas konkursas nuolatinio VU rektoriaus pareigoms eiti bus skelbiamas po to, kai Seimas patvirtins naują šios aukštosios mokyklos Statutą ir bus išrinkta nauja VU taryba.

B.Juodka antrai penkerių metų kadencijai išrinktas 2007 metų rugsėjo 13 dieną.

Tuomet jį į pareigas rinko universiteto Senatas, sudarytas iš akademinės bendruomenės narių. Pagal 2009 metais priimtą ir po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo 2012 pavasarį pataisytą Mokslo ir studijų įstatymą, rektorių renka Taryba. Šiuo metu galiojantis Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad ne visą tarybą sudaro akademinė bendruomenė – taryba sudaroma iš devynių arba 11 narių, iš kurių keturi arba penki nepriklauso mokyklos personalui ir studentams.

VU Statutą tvirtinti Seimui buvo pateikęs ir prieš KT išaiškinimą. VU norėjo, kad Statutas būtų patvirtintas įstatymu, o ne nutarimu, kaip numato Mokslo ir studijų įstatymas, bei siekė daugiau autonomijos, nei numatė tuomet galiojusi Mokslo ir studijų įstatymo redakcija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Užsisakykite 15min naujienlaiškius