Iš Tokijaus kilęs mokytojas jau daugelį metų keliauja po Europos universitetus ir dėsto kalbą bei kultūrą.
„Gimiau Tokijuje, visuomet domėjausi galimybe mokyti, nes tikėjau, kad japonų kalbos ir kultūros nori išmokti ir Europos žmonės. Todėl atvykau čia kaip mokytojas savanoris“, – sako Susumu Nakagawa.
Kurį laiką mokytojas gyveno Lenkijoje, ten jis ir sužinojo apie Baltijos šalis, susipažino su jų istorija.
„Nutariau apkeliauti Baltijos šalis. Prieš atvykdamas į Lietuvą penkerius metus dėsčiau Latvijoje, metus – Estijoje. Lietuvoje esu jau antrą kartą, dabar dėstau Šiaulių universiteto Humanitariame fakultete. Man patinka šis miestas. Džiaugiuosi galėdamas čia būti ir nors laikinai tapti bendruomenės dalimi“, – teigia mokytojas.
Daug išsilavinusių žmonių
Susumu Nakagawa prisipažįsta, kad jį maloniai nustebino, kiek daug žmonių domisi japonų kalba ir kultūra. Anot mokytojo, pradėjęs dėstyti Šiaulių universitete, jis buvo labai maloniai nustebintas studentų giliu domėjimusi japonų kalba, kultūra, filmais ir animacija.
Vilniaus ir Kauno studentai turi daugiau galimybių. Norėjau su savo šalies kalba ir kultūra supažindinti mažesnio miesto studentus, todėl sąmoningai pasirinkau Šiaulių universitetą, –S.Nakagawa.
„Tai labai gerai, tokiu būdu plečiasi jaunų žmonių kultūrinis pažinimas. Lietuvoje žmonės protingi ir išsilavinę, švietimo lygis čia yra aukštas, labai daug jaunų žmonių mokosi universitetuose. Japonijoje viskas kiek kitaip, sunkiau gauti išsilavinimą, o įstoti į didžiuosius universitetus pasiseka tik nedaugeliui“, – sako mokytojas.
Paklaustas, kodėl pasirinko būtent Šiaulių universitetą, Susumu Nakagawa atsako, kad taip įvyko ne atsitiktinai. Jis norėjo suteikti galimybę savo šalies kultūros mokytis mažesnio miesto studentams: „Vilniaus ir Kauno studentai turi daugiau galimybių. Norėjau su savo šalies kalba ir kultūra supažindinti mažesnio miesto studentus, todėl sąmoningai pasirinkau Šiaulių universitetą“.
Kultūriniai skirtumai ir panašumai
Pasak Susumu Nakagawa, lietuviai ir japonai turi ne tik skirtumų, bet ir panašumų. „Iki krikščionybės laikų lietuviai garbino gamtą – medžius, akmenis. Didelė dalis tikėjimų buvo susijusi su dangaus kūnais, ypač saule. Pažiūrėkite, kas pavaizduota Japonijos vėliavoje, čia taip pat yra saulė“, – sako mokytojas.
„Dalyvavau Šiaulių universiteto tarptautiniame renginyje ir mane ypač sužavėjo jūsų šalies folkloras. Manau, kad jūsų studentai yra puikūs šokėjai ir gerai šoka liaudiškus šokius. Japonijoje žmonės labiau nutolę nuo tradicinės kultūros ir studentai paprastai jau užmiršę liaudiškus šokius“, – apgailestauja japonas.
Vis tik didžiausiu kultūriniu skirtumu mokytojas įvardija lyčių vaidmenis visuomenėje. Pasak jo, Lietuva, lyginant su Japonija, labai moteriška, feministinė šalis. Čia moterys turi daugiau teisių, o Japonijoje dominuoja vyrai. „Juk ir Lietuvos prezidentė yra moteris. Manau, kad labai gerai, kai moterys tampa šalies lyderėmis“, – teigia Susumu Nakagawa.
