„Universitetui svarbiausia žinios ir vienodas mokinių priėmimas vienodu pagrindu, universitetai mato, kad šis egzaminas yra pakeistas iš esmės. Iš esmės tai du egzaminai. Ką mums daryti?“ – trečiadienį per Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) posėdį sakė VU Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona.
Jis priminė, kad lietuvių kalbos brandos egzaminas tuo pačiu yra ir stojamasis egzaminas. A.Smetonos teigimu, yra specialybių, į kurias stojant, šio egzamino ir gimtosios kalbos egzamino rezultatai sudaro 60 proc. stojamojo balo.
„Jeigu ir toliau taip bus, mes galime kalbėti apie lietuvių kalbos stojamojo egzamino įvedimą visiems“, – pareiškė dekanas.
Jis pabrėžė, kad VU palaiko dabar galiojančio Švietimo įstatymo normas.
2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis, tačiau nustatytas pereinamasis laikotarpis egzaminų vertinimui. Šie reikalavimai sukėlė daugiausia Lietuvos lenkų pasipiktinimą.
Vasario 11 dieną centro-kairės koalicijos Politinė taryba sutarė, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientams šiemet bus sudarytos lengvesnės sąlygos laikant valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Jiems sumažintas privalomas žodžių skaičius rašinyje ir bus leidžiama per egzaminą padaryti daugiau klaidų. Laikydami valstybinį lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų mokyklų abiturientai rašinį turės parašyti mažiausiai iš 400 žodžių, lietuviškų mokyklų – iš 500. Laikant mokyklinį egzaminą iš pirmųjų bus reikalaujama 250 žodžių, iš antrųjų – 350.
