Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ekonominiai ratai

Augdami vaikai sužino vis daugiau naujų dalykų. Pasakas pamažu keičia tikrovė tam, kad suaugęs žmogus sugebėtų įsilieti į pilnavertį darbą – ekonomiką.
Pinigai
Pinigai / Photos com.nuotr.

Nebepamenu, kada tai tiksliai įvyko, bet gana anksti sužinojau, kad pinigai ant medžių neauga ir kad negaliu gauti visko, ko tik užsimanysiu. Kiek vėliau man kažkas paaiškino, kad pinigų kiekis, cirkuliuojantis valstybėje, proporcingai priklauso nuo valstybės aukso atsargų.

Kitaip sakant, kiekvienos valstybės pinigai yra matuojami realiomis aukso atsargomis valstybės ižde. Kodėl taip yra? Todėl, kad patys pinigai yra beverčiai popieriaus lakštai (gana akivaizdu, ar ne?) kol šie neįgauna vertės juos „padengiant“ aukso atsargomis. Natūralu, kad kuo turtingesnė valstybė, tuo ji gali pasigaminti daugiau pinigų, adekvačiai didėja atlyginimai, spartėja gamyba, aptarnavimas.

Ekonomika – tai didžiulis ratas, kuriame egzistuoja 3 baziniai elementai – valstybės iždas, įmonės (darbdaviai) ir gyventojai (darbuotojai). Per socialines išmokas ir projektus, pinigai grįžta atgal žmonėms. Pastarieji juos panaudoja įsigyti įmonių pagamintai produkcijai ir paslaugoms.

Kiekvienos valstybės klestėjimo lygis priklauso nuo to, kaip greitai ir kokiais kiekiais rate cirkuliuoja pinigai. Augančioms ekonomikoms labai svarbi užsienio prekyba, nes ji didina rate esančių pinigų kiekį. Didėjantys pinigai, savo ruožtu, skatina žmonių pasitikėjimą ekonomika, didina paskolų ir išlaidų srautus. Klesti įmonės, o valstybės biudžetas surenka vis daugiau lėšų, kurias ši išleidžia vis didesniems ir brangesniems projektams valstybės viduje, samdydama vis daugiau gerai apmokamų gyventojų, ir ratas įsisuka.

JAV – viena labiausiai klestinčių valstybių pasaulyje, kurios BVP (priklausomai nuo vartojimo ir prekybos situacijos) sudaro apie 13 000 milijardų JAV dolerių. Keistai atrodo viena – skolos. Kaip turtingiausia pasaulio valstybė gali būti labiausiai įsiskolinusia pasaulio valstybe? JAV skola pasaulio valstybėms siekia 50-ies trilijonų JAV dolerių (maždaug 5 metiniai JAV biudžetai), kasmet priaugindama 2,5 trilijono JAV dolerių palūkanų.

Dar keisčiau, jog skolos auga jau pastarąjį šimtą metų, sudarydamos įspūdį, jog kapitalizmas gali augti tik tuomet, jei didėja skolos. Kitaip sakant – vienintelis kapitalistinės pasaulio ekonomikos variklis – skolos. Yra teorija, kad jei viso pasaulio skolos būtų grąžintos, kapitalizmas tą pačią akimirką žlugtų.

Atėjus į valdžią Barackui Obamai viso pasaulio žmonės su didžiuliu tikėjimu žvelgė į jį, kaip į naują puslapį pasaulio istorijoje. Ir tai tiesa. Tačiau naujasis prezidentas kovoje su pasauline recesija pamiršo (o galbūt neišdrįso) pašalinti esminio krizės sukėlėjo – „pinigų iš oro gamybos“.

Peršasi išvada, kad Amerikietiškoji svajonė tai tėra burbulas, kuris dirbtinai palaikomas JAV vyriausybės.

Nėra aišku, kodėl JAV pinigus spausdina ne pagal aukso atsargų kiekį, o pagal pačios valdžios (JAV gyventojų) poreikio tenkinimą, tačiau nuo pat 1913 metų, kai spaudžiant JAV lobistams buvo įkurta Federalinė Rezervų sistema, pasaulį nuolatos pradėjo ištikti globalinės ekonomikos krizės.

Peršasi išvada, kad Amerikietiškoji svajonė tai tėra burbulas, kuris dirbtinai palaikomas JAV vyriausybės. Valstybės biudžete pritrūkus pinigų, vyriausybė kreipiasi į Federalinį Rezervų Banką (FRB) su prašymu pagaminti pinigų, už kuriuos valstybė dokumentais pasižada, kad JAV gyventojai (emigrantai ir valstybės, ekonomiškai susijusios su JAV) šias skolas gražins. Kitaip tariant, už JAV gyventojų skolas mokam mes patys, stengdamiesi palaikyti pasaulinę ekonomiką, nes, kol JAV naudojasi aukščiausios kokybės prekėmis iš viso pasaulio, mes jiems dirbame į skolą.

Po kiek laiko pasaulį periodiškai sukrečia ekonomikos griūtys. Įprasta, kad Amerikos žmonės išsisuka gana lengvai, tuo tarpu pasaulyje žmonės badauja, o bendrovės ir korporacijos, iš kurių buvo dešimtmetį skolinamasi, bankrutuoja. Po kelerių metų įvyksta atsigavimas, JAV išlipa beveik nenukentėjusi, tuo tarpu likusiame pasaulyje senąsias kompanijas pakeičia naujos, iš kurių FRB ir JAV žmonės toliau skolinasi ir taip įsisuka dar vienas ratas.

Kaip matote, šiuolaikinis kapitalizmas turi esminių trūkumų. Istorija rodo, kad krizės pasikartoja, ir nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog kapitalizmo skylės ekonomikoje kažkam yra naudingos. Kitu atveju šios problemos jau seniai būtų išspręstos.

Mano tikslas yra paprastai ir vaizdžiai paaiškinti kaip veikia ekonomika ir kokius trūkumus joje pastebiu. Jokia kita ekonomikos valdymo sistema pasauliui nesuteikė tiek turto kaip kapitalizmas. Tačiau nekyla jokių abejonių – šią sistemą teks pertvarkyti iš pagrindų. Kitaip ir toliau periodiškai patirsime saldžių pasakų ir skausmingų griūčių periodus.

Keiskimės ir keiskime jau šiandien, nelaukime „pirmadienių“.

Studentų BLOG`as neriboja tavo laisvės. Jei tu aktyvus studentas, tau rūpi studentiškos aktualijos bei problemos, jei tu fotografuoji, rašai, filmuoji – prisijunk prie mūsų ir aktyviai reikšk savo nuomonę, pasakok apie savo nuotykius, dalinkis patirtimi su kitais studentais.

Studentų BLOG`o narių rašinius ir NeTiks TV reportažų galite rasti čia.

Daugiau NeTiks TV reportažų žiūrėkite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius