Suprasti akimirksniu
- Projektas skirtas nedirbančiam, nesimokančiam 15-29 metų jaunimui.
- Projekte jau dalyvavo 22396 dalyviai.
- Profesinių kompetencijų apsisprendė įgyti 889 jaunuoliai.
- 5077 projekto dalyviai įsidarbino.
- Iki 2018 metų rudens dalyvaus 35 tūkst. jaunuolių.
Kiekvienam iš mūsų gyvenime atsitinka situacijų, kai reikia apsispręsti, o ką dabar daryti? Kokią sritį darbo rinkoje pasirinkti? Kur galėčiau geriausiai save realizuoti? Koks karjeros kelias man būtų tinkamiausias ir priimtiniausias?
Tai – sudėtingi klausimai, o pasirinkti atsakymai ir priimti sprendimai lydi visą gyvenimą. Jaunimo garantijų projektai „Atrask save“ ir „Naujas startas“ siūlo didelę paslaugų įvairovę visiems darbo, mokymosi ir praktikos galimybių ieškantiems jauniems žmonėms, tiek registruotiems, tiek nesilankantiems darbo biržoje.
„Dalyvauk. Keiskis. Dirbk. Tai – projektų moto. Į darbo rinką ypač aktualu įtraukti neapsisprendusius dėl profesinės karjeros ir darbo patirties neturinčius jaunuolius iš atokesnių regionų, mažesnių miestelių, kur jie turi mažiau įvairių veiklų pasirinkimo galimybių. Šiuo metu bendri Lietuvos darbo biržos ir partnerių projektai „Atrask save“ ir „Naujas startas“ būtent į tai ir orientuoti – suteikti jaunimui motyvacijos, padėti atrasti stipriąsias savo savybes, įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų, pasirengti sugrįžti į švietimo sistemą ar integruotis į darbo rinką. Stebint tendencijas ypatingai džiugu dėl didėjančio jaunimo kuriamų verslų srauto regionuose. Daugiausiai norinčių dalyvauti savarankiško užimtumo priemonėje yra Vilniuje, Utenoje ir Tauragėje“, – sakė Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė.
„Atrask save“ ir „Naujas startas“ turi suteikti jaunimui motyvacijos, padėti atrasti stipriąsias savo savybes, įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų
Apie projektą
Antrus metus vykstančiame projekte iki rugpjūčio 1 d. jau dalyvavo 22 396 jaunuoliai, kurie mokymuose įgijo papildomų gebėjimų ir kompetencijų – išmoko save pristatyti darbdaviui, valdyti konfliktus ir stresines situacijas, susipažino su regione veiklą vystančiais verslais. Užimtumo priemonės jau pasiūlytos 8 676 jauniems žmonėms. Konkrečių profesinių kompetencijų apsisprendė įgyti 889 jaunuoliai, pasirinkę neformalų profesinį mokymą. 5 077 projekto dalyviai įsidarbino.
Daugiausiai projekto dalyvių įdarbino prekybos įmonės – UAB „Maxima LT“, uždarosios akcinės bendrovės „Palink“, „Norfos mažmena“ ir „Kesko Senukai Lithuania“, taip pat UAB „Headex“, UAB „Biuro“, akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ ir „Vilniaus paukštynas“.
Darbinius gebėjimus ir profesinius interesus pavyko išsiaiškinti 6 673 projekto dalyviams, kurie toliau dalyvauja tęstiniame projekte „Naujas startas“. Dabar 4 312 jaunuolių mokosi profesijos – įgis naujas kvalifikacijas ir kompetencijas bei 2361 – darbo įgūdžius ir patirties konkrečiose darbo vietose.
Nemažai projekto dalyvių įdarbino įmonės, kurios šalyje yra vienos patraukliausių darbdavių – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (vidutinis atlyginimas bruto 1339, 90 Eur), akcinė bendrovė „Panevėžio keliai“(vidutinis atlyginimas bruto 1117, 29 Eur), akcinė bendrovė „Žemaitijos pienas“ (vidutinis atlyginimas bruto 1112, 45 Eur), AB „Mašinų gamykla Astra“ (vidutinis atlyginimas bruto 959, 84 Eur), Uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos keliai“(vidutinis atlyginimas bruto 931, 23 Eur), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (vidutinis atlyginimas bruto 829, 01 Eur).
„Projektas „Atrask save“ yra didelis iššūkis mūsų komandai daugeliu aspektų. Pirmiausia projekto dalyviai labai skirtingi – vieni turi aukštąjį išsilavinimą, kiti – tik pradinį, turi skirtingus poreikius ir siekia skirtingų tikslų, todėl labai sudėtinga užtikrinti tinkamą paslaugų kokybę, kad jos būtų vienodai įtraukiančios ir vienodai suprantamos bei įdomios tokiems skirtingiems projekto dalyviams“, – pasakojo koordinatorių vadovė Edita Mackevič. Anot jos, kiekvieno jaunuolio atvejis yra kitoks – vienas nori keisti jau įgytą profesiją, kitas dar niekada nedirbo ir nesimokė, tačiau negali sėkmingai integruotis į darbo rinką arba švietimo sistemą dėl įsipareigojimų trečiosioms šalims. Skirtingi jaunuolių poreikiai ir lūkesčiai priklauso nuo gyvenamos aplinkos, regiono, šeiminės padėties arba besikeičiančios darbo rinkos.
Projekte dirba įvairi specialistų grupė – projekto koordinatoriai, psichologai, teisininkai ir darbo paieškos elektroninėje erdvėje specialistai, kurie suteikia dalyviams jiems reikalingų specifinių žinių.
Marijampolės teritorinės darbo biržos projekto „Atrask save“ koordinatorė Rūta Geležienė pasakojo, kad šiame projekte dirba nuo pradžios, startavo su 10 jaunimo srautų, bet jausmas tas pats – lyg tai darytų pirmą kartą. „Tai vis naujas iššūkis ir kiti pojūčiai, nes jaunimas yra labai skirtingas. Jie ateina su savo norais, ambicijomis, nusivylimu, tikslais ir iššūkiais. Vieni žino, ko iš gyvenimo nori ir to siekia, bet truputėlį reikia pagalbos, kad kas padrąsintų ir pastiprintų pasitikėjimą savimi. Yra tokių, kurie nežino, ką nori gyvenime veikti. Jiems yra gerai taip, kaip yra – atsikelti 12 val., papietauti, pabendrauti su draugais ir užmigti paryčiais prie kompiuterio. Pirmieji naujos grupės susitikimai yra patys sunkiausi, nes 15 dalyvių turi susipažinti ir priprasti vienas prie kito“, – kalbėjo R. Geležienė.
Anot jos, pagrindinis darbas – pakeisti jų neigiamas emocijas, kad gyventi Lietuvoje nėra taip blogai, kaip jie galvoja, kad jie mane priimtų į „savo artimųjų ratą“, kad jie manimi pasitikėtų ir galėtų nuoširdžiai ir atvirai kalbėti. Jie nori bendrauti, nori, kad kas nors juos išklausytų, nes yra tokių jaunuolių, kurie neturi kam „išlieti širdies“.
Kaip sakė R. Geležienė, būna net tokių situacijų, kad bendrauju ir su tėvais, nes mes turime bendrą tikslą, padėti jaunuoliui. „Aš pati labai „prisirišu“ prie jaunuolių ir smagu, kai baigę projektą, jie ateina papasakoti, kaip jiems sekasi. Tokie dalykai man tik dar labiau stiprina norą dirbti – jų sėkmės istorijos mane motyvuoja.
Stengiuosi, kad kiekvienas jaunuolis pasiektų savo sėkmės istoriją. Juk negali visi kurti verslo ar visi įsidarbinti.
Projekte dalyvauja tokių jaunuolių, kurie negali kalbėti prieš auditoriją ar net didesnėje asmenų grupėje pasakyti savo vardo. Nedrąsa yra stipresnė už patį žmogų, kuri jį valdo. Turėjau projekte merginą, kuri nenorėjo kalbėti. Ji nieko nenorėjo daryti, bet išsiaiškinau, jog ji labai mėgsta piešti. Aš jai atspausdinau animacinio filmuko veikėjus ir ji piešė, kitos merginos paprašė, kad ir joms nupieštų. Taip po truputį pradėjo bendrauti. Aštuonių grupinių mokymų pabaigoje mergina stojo prieš auditoriją ir pradėjo pristatinėti grupės darbą – tai jos labai didelė asmeninė sėkmės istorija“.
Koordinatorė džiaugiuosi dalyviais, kurie galvoja, jog reikia mokytis ir žino, kad šis projektas padeda jų norams išsipildyti. Daug jaunuolių svajoja apie vairuotojo(-s) ekspeditoriaus(-ės) profesiją arba plataus profilio kirpėjo(-s) specialybę. Mokymų kaina yra išties didelė, o projektas suteikia galimybę svajonę įgyvendinti. Praktika yra viena iš projekto sudedamųjų dalių, deja, ji žavi ne visus – reikia įtikinėti, kad būtina ją atlikti norint įsidarbinti.
Viena dalyvė prisistatė vadybininkės ieškojusiam darbdaviui, kad nori atlikti praktiką. Toje įmonėje mergina dirbo 10 dienų po 6 val. Darbdavys įvertino jos kompetencijas, norą dirbti tokį darbą ir šiuo metu ji jau yra įdarbinta toje įmonėje.
Psichologai mato daug problemų
Vilniaus teritorinės darbo biržos projekto „Atrask save“ psichologės Ingos Abramavičienės teigimu, vieni jaunuoliai žino, ko nori, tačiau trūksta drąsos, palaikymo, resursų tai įgyvendinti; kiti – nežino, ką nori veikti gyvenime, yra pasimetę ir sutrikę. Ir vieniems, ir kitiems specialistų pagalba yra reikalinga, tik skirtingo pobūdžio ir trukmės. Mano praktikoje pasitaikė ir depresija sergančių jaunuolių, kuriuos teko konsultuoti ilgesnį laiką.
„Nemažai jaunimo ateina su menka saviverte, trūksta pasitikėjimo savimi, jie nemoka formuoti gyvenimo, o tuo pačiu ir karjeros tikslų ir jų siekti. Dažnai jie jau būna išbandę kokią nors profesinę veiklą ar įgiję netgi profesiją, kuri ne „prie širdies“. Tokiu atveju jaunuoliui tenka iš naujo ieškoti savęs, susigaudyti, kas jam yra svarbu, kokias vertybes laiko savo prioritetais ir kokias vertybes norėtų realizuoti savo veikloje bei gyvenime. Darbinė veikla yra svarbi gyvenimo dalis – tai yra viena koja ant kurios stovime, kita – mūsų asmeninis gyvenimas“, – kalbėjo su jaunimu dirbanti specialistė.
Pasak I. Abramavičienės, konsultuojame ne vien dėl įsidarbinimo sunkumų, bet padedame įveikti ir kitas gyvenimo problemas, kurios trukdo efektyviai adaptacijai visuomenėje. Projekto įgyvendinimo metu jaunuoliai išmoksta kurti savo ateities viziją ir atranda savyje drąsos siekti jos realizavimo. Pokyčiai jaunuolių – didesnis pasitikėjimas savimi, labiau teigiamas savęs vertinimas, sustiprėjęs atsparumas stresams, didesnė drąsa pasisakant viešai, geresni komunikaciniai įgūdžiai, išaugusi savigarba ir tikėjimas, kad pavyks pasiekti tai, ko nori, sukurti norimą gyvenimą, įsitvirtinti darbo rinkoje, tapti samdomu darbuotoju arba darbdaviu sau ir kitiems.
E.Šidlausko tvirtinimu, paradoksalu, bet nemaža dalis jaunimo, kuris ateina į projektą yra savotiški našlaičiai, nors ir turi tėvus.
Vilniaus skyriuje dirbančio projekto „Atrask save“ psichologo Edvardo Šidlausko tvirtinimu, paradoksalu, bet nemaža dalis jaunimo, kuris ateina į projektą yra savotiški našlaičiai, nors ir turi tėvus. Dažniausiai jų gimdytojai dirba užsienyje, serga įvairiomis priklausomybėmis, yra psichologiškai sutrikę ar tiesiog neturi savo atžaloms laiko. Dėl tokio apleistumo, savivertės problemų ir elementarių socialinių įgūdžių stokos jaunuoliai yra priversti tūnoti gyvenimo paribiuose ir yra našlaičiai ne tik savo šeimos, bet ir plačiąja prasme.
Žmogus – tai bendruomeninė būtybė, tad yra patenkintas, kai gali gerai atlikti savo pareigas, už tai gauti deramą atlygį ir tokiu būtu prisidėti prie visų mūsų bendros gerovės. Individualius poreikius leidžiantis tenkinti atlyginimas, kitų žmonių pripažinimas ir naudinga veikla, darbas, paprastai tariant, yra jei ne sveikos ir laimingos asmenybės augimo pagrindas – tai bent viena iš svarbių sudedamųjų dalių, kuri padeda atrasti prasmingą ir orią egzistenciją.
Mes, kaip profesionalai, esame priversti siekti specifinių tikslų, integruoti jaunus žmones į darbo rinką, nukreipiant papildomai mokytis ar pas darbdavį. Kita vertus, tokiu atveju žmogiškas santykis susiaurėja ir tampa veikiau techniškas, apibrėžtas biurokratinių taisyklių ir nevisavertis. O būtent ryšys tarp žmogaus ir pasaulio yra toji pradžių pradžia iš ko gimsta asmenybė, formalios ir neformalios institucijos, visuomenė ar valstybė.
To kokybiško žmogiško bendravimo ir alksta jaunimas. Jie nori, kad matytume juose ne tiesiog statistinį vienetą, sėkmingai užsidėtą punktelį ar eilinį bėdų šaltinį, o gyvą žmogų. Kuo mes išties galime tokiam jaunimui padėti, tai šalia formalaus institucinio požiūrio suteikti tą asmeninį, šiltą pagarbų ryšį, pasitikėjimą ir tikėjimą jais, jų galimybėmis, kuris jau savaime yra galingas vaistas ir klestinčios bendruomenės pradžia.
„Kartais užtenka postūmio, kad jaunas žmogus įgautų pasitikėjimo, motyvacijos judėti pirmyn. Tikiuosi, dauguma projekto dalyvių pasinaudos siūlomomis galimybėmis jaunam, karjerą planuojančiam žmogui“, – sakė Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė. Pasak jos, jaunuolių sėkmė priklauso nuo jų pačių saviraiškos kelių ir ryžto darbo ieškoti įvairiais, kartais gal net netikėtais būdais.
Nauda verslui
Verslai gali kreiptis dėl jaunuolių įdarbinimo taikant įdarbinimo subsidijuojant priemonę ar darbo įgūdžių įgijimo.
„Atrask save“ dalyviai regionuose susipažįsta su vietos verslais, kurie pristatydami savo veiklą sudaro galimybes pažinti įmonę iš arčiau dar neturint darbo santykių ir pritraukti potencialių darbuotojų – tai ypač aktualu dabar, kai darbo rinkoje trūksta darbo jėgos. Verslai gali kreiptis dėl jaunuolių įdarbinimo taikant įdarbinimo subsidijuojant priemonę ar darbo įgūdžių įgijimo.
Darbdaviams, įdarbinusiems reikiamos kvalifikacijos darbuotoją, skiriama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto jaunuolio darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Darbdaviams, kurie paskiria atsakingą asmenį konsultuoti ir padėti įdarbintam jaunuoliui, priklausomai nuo paskirto asmens amžiaus ir darbo įgūdžiams įgyti skiriamo laiko, gali būti skiriama nuo 10 iki 20 proc. didesnė subsidija.
Darbdaviams, kurie neranda reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, turi galimybę su Darbo birža ir darbo ieškančiais jaunuoliais sudaryti trišales profesinio mokymo sutartis ir taip užsitikrinti, kad mokymus baigę jaunuoliai įsidarbins jiems priklausančiose įmonėse.
Stažuotės metu jaunuoliai turi galimybę įgyti darbo įgūdžių, kelti, atkurti ar patobulinti profesinę kvalifikaciją, pristatyti save darbdaviui, taip pat stažuotės metu jiems mokama stipendija, o darbdaviams suteikiama puiki proga potencialius darbuotojus supažindinti su savo įmone, jos veikla, įvertinti jaunuolių gebėjimus ir susirasti reikalingus darbuotojus.
Ypatingas dėmesys verslumui/ savisamdai skatinti
Nuo šių metų gegužės mėnesio ypač didelis dėmesys skiriamas versliems jaunuoliams, turintiems rinkoje paklausaus verslo idėją (įsteigus mažą įmonę), jiems siūlomos subsidijos darbo priemonėms įsigyti. Per du mėnesius jau 48 jaunuoliai dalyvavo projekto „Atrask save“ priemonėse, kad įgytų reikiamų žinių verslui kurti ir dirbti savarankiškai (mokymai – ne trumpiau kaip 2 sav.), o 21 dalyvis jau pasirašė sutartį su Darbo birža. Daugiausiai norinčių dalyvauti savarankiško užimtumo priemonėje yra Vilniuje, Utenoje ir Tauragėje. Savo verslo idėjas realizavo tekstilės spaustuvininkas, skaitmeninio valdymo metalo apdirbimo staklių derintojas operatorius, kavos skrudinimo įrenginio operatorius, Individualių užsakymų siuvėja, audinių dažymo mašinų operatorius ir kt.
Savęs išbandymas savanorystėje
Net 838 projekto dalyviams artimos savanorystės idėjos, todėl jie nusprendė dalyvauti „Jaunimo savanoriškoje tarnyboje“. Šios programos trukmė nuo – 1 iki 4 mėnesių. Savanoriauti programos dalyviai gali daugiau nei 380 pelno nesiekiančių organizacijų visoje Lietuvoje .
Savanoriai laukiami turizmo, kultūros, meno centruose, muziejuose, mokyklose, darželiuose, globos namuose, sveikatos priežiūros įstaigose, bibliotekose, botanikos soduose, regioniniuose parkuose ar kitose vietose (savanorius priimančių organizacijų sąrašas: https://www.jaunimogarantijos.lt/lt/organizacijos-savanorystei). Savanoriams suteikiamos maistpinigių, kelionės išlaidų kompensacijos, o programos pabaigoje išduodamas pažymėjimas apie įgytas kompetencijas.
Visi projekto dalyviai – tiek turintys, tiek neturintys profesiją ar specialybę, užsiregistravę ar neužsiregistravę darbo biržoje – pabaigę pasirinktas programas, gali tęsti dalyvavimą projekte „Naujas startas“. Šis projektas padeda įgyti darbo įgūdžių tiesiogiai darbo vietoje.
Kalba „Atrask save“ dalyviai:
„Aš pati pasiprašiau į projektą, nes pamačiau lankstinuką ant konsultantės stalo. Projekto metu atradau draugų, smagiai praleidau laiką ir įgijau drąsos, siekti savo senos svajonės – tapti siuvėja.“
Živilė esamiems ir būsimiems projekto „Atrask save“ dalyviams pataria: „Nebijoti eiti atrast save. Tikrai verta“.
„Prisimenu kai atėjau pirmą kartą į darbo biržą buvau labai pasimetusi, nežinojau ar eiti mokytis ar dirbti. Labai norėjau dirbti pagal savo specialybę, bet neturiu teisių. Darbo biržos darbuotoja manęs paklausė kodėl jų neturiu, atsakiau, kad nors ir moku vairuoti, bet dėl baimės negaliu išlaikyti egzamino. Kai man pasiūlė sudalyvauti projekte „Atrask save“ iš karto sutikau. Projekto pradžioje, susipažinimo metu save pristatydavau kaip nedrąsią, nepasitikinčią savimi, drovią. Daugumai projekto dalyvių tokia neatrodžiau. Po kelių užsiėmimų taip savęs nebepristatinėjau. Supratau, kad buvau labai save nuvertinusi. Daug ką apie save sužinojau – testai, žaidimai, paskaitos, bendravimas su kitais man labai padėjo. Mano grupė buvo labai šauni ir draugiška, tad projekto metu radau naujų draugų ir net gi širdies draugą. Praktikos metu gavau seniai lauktą skambutį iš darbdavio ir sėkmingai įsidarbinau. Esu labai dėkinga visiems kartu dalyvavusiems dalyviams ir darbuotojams. Esu labai laiminga, nesigailiu sudalyvavusi šiam projekte.“
„Esu dėkinga likimui už susiklosčiusias aplinkybes. Atsidūrusi darbo biržoje, sudėliojau savo galimybes ir gebėjimus realizuoti save darbo rinkoje, radau darbą, kuris iš tikrųjų man patinka.“
„Savanoriauti man labai patiko. Tokios veiklos man prie širdies. Mėgstu bendrauti, pažinti naujus žmones, esu reikli sau ir kitiems.“
„Man šis projektas buvo geroji patirtis, kuri padėjo pažinti save iš naujo. Atradau savyje daug gerų asmeninių savybių, kurios motyvavo judėti pirmyn.“
„Projekto metu išsiaiškinau kiek esu motyvuotas daryti tai, ką noriu ir pradėjau veikti, o ne galvoti, kad viskas ateis savaime. Projektas pranoko bet kokius mano lūkesčius: susiradau gerų draugų, tapau grupės dalimi, suradau savo profesinį kelią.“
Dalyvaudama projekte įgavau daugiau pasitikėjimo savimi.
„Dalyvaudama projekte įgavau daugiau pasitikėjimo savimi, sužinojau kaip galima lengviau įsilieti į darbo rinką, ar sugrįžti į švietimo sistemą. Džiaugiuosi, kad projekto metu turėjau galimybę ne tik sužinoti naudingos informacijos, bet ir susipažinti su naujais žmonėmis, taip praplėsdama savo socialinį akiratį.“
„Atėjęs į projektą „Atrask save“, sutikau nemažai pažįstamų, tai suteikė drąsos bendraujant. Ne visos veiklos buvo vienodai įdomios, tačiau galiu drąsiai teigti, kad gavau daug vertingos informacijos, turiningai ir linksmai praleidau laiką.“
„Manau, kiekvienas žmogus gali pasiekti ko nori, tačiau jis ne visada žino, kaip tai padaryti, arba tiesiog neturi tam galimybių ir nežino, nuo ko pradėti. Tokie projektai kaip „Atrask save“ ar „Naujas startas“ yra neapsakomos galimybės padėti realizuoti savo idėjas. Tikiuosi ateityje šie projektai bus pasiekiami ne tik jaunimui, bet ir visiems žmonėms.“
Jaunimo motyvuojančios istorijos
Dažniausiai su baigtomis studijomis susiejame visą savo gyvenimo karjerą, ir tai puiku! Tačiau pasitaiko situacijų, kurios mūsų planus keičia. Štai rokiškietė Dovilė Gaškaitė, neradusi darbo aplinkos inžinerijos srityje, vis tiek savo gyvenimą paskirs aplinkai – puoš ją gėlėmis.
http://www.ldb.lt/jaunimui/jdc/SekmesIstorijos/UserDispForm.aspx?ID=34
Sandra Navickienė daugiau kaip penkerius metus skyrė socialinio darbo studijoms – turi ir koleginį, ir aukštąjį šios srities išsilavinimą. Nors pagal įgytą specialybę nepavyko greitai rasti norimo darbo, ji nenuleido rankų – derindama šeiminį gyvenimą ir darbo paieškas, išbandė įvairias veiklas, tarp jų ir savanorystę Jaunimo darbo centre bei ,,Sodroje“.
http://www.ldb.lt/jaunimui/jdc/SekmesIstorijos/UserDispForm.aspx?ID=33
Robertas: Norvegijoje gerai, bet Lietuvoje – geriausia. Raseiniškis Robertas darbo skonį pažino dar būdamas paauglys. Neseniai jam sukako dvidešimt šešeri. Jaunas vyras šiuo metu dirba sunkvežimio vairuotoju pas ūkininką, ir, rodos, nestokoja nei darbštumo, nei optimizmo.
http://www.ldb.lt/jaunimui/jdc/SekmesIstorijos/UserDispForm.aspx?ID=30
Monikai patinka Jonavoje – ji čia dirba savo svajonių darbą ir mielai su kitais dalinasi paslaptimis, kurios paryškina žmogaus grožį ir individualumą.
http://www.ldb.lt/jaunimui/jdc/SekmesIstorijos/UserDispForm.aspx?ID=32
Daugiau istorijų: http://www.ldb.lt/jaunimui/Puslapiai/default.aspx
„Atrask save“ projekte iki 2018 metų rudens dalyvaus 35 tūkst. jaunuolių. Šiame Jaunimo garantijų iniciatyvos pirminės intervencijos projekte skatinamas dalyvauti neaktyvus, nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis 15-29 metų jaunimas. Darbo birža integruos į darbo rinką 23 tūkst. ir Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 12 tūkst. jaunuolių.
Projektas „Atrask save“ finansuojamas Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir Europos socialinio fondo lėšomis
