Dabar populiaru
Tiesiogiai
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 3d. 12:30

Švietimo ministerijos ambicingi tikslai: panaikinti jungtines klases, uždaryti mažas mokyklas. Pagaliau sėkminga ar tik dar viena reforma?

Mokslo metų pradžios šventė Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Mokslo metų pradžios šventė Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje
Nauja Vyriausybė ir vėl bandymas sutvarkyti mokyklos tinklą taip, kad būtų sumažinta atskirtis ir didėtų ugdymo kokybė. Tarp naujų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymų – panaikinti jungtines klases, uždaryti mažas mokyklas, sujungti gimnazijas, jei šiose nepakanka mokinių. Kai kuriuos jų savivaldybės palaiko, tačiau dėl gimnazijų uždarymo stoja piestu ir prašo išimčių, nes, tarkim, Neringoje gali apskritai nelikti mokyklos.

Balandžio viduryje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) savivaldybėms pateikė esminius pasiūlymus, kaip, pradedant nuo kitų mokslo metų, turėtų keistis mokyklų tinklas, tačiau savivaldybėms ne visi pasiūlymai pasirodė priimtini.

Savo pastabas kiekviena jų pateikė Lietuvos savivaldybių asociacijai (LSA).

O ši savo ruožtu jas susistemino ir perdavė ministerijai, kuriai reiks spręsti, kur savivaldybėms nusileisti, o kur į kompromisus neiti.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo mokslo ir žinių dienos šventėje Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo mokslo ir žinių dienos šventėje Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje

15min apžvelgia ministerijos pasiūlymus, ką apie juos mano savivaldybės ir kokių švietimo reformų pasigenda ekspertai.

Nebeliktų jungtinių klasių, mažų mokyklų

Vienas iš ministerijos siūlymų – nuo šių metų rugsėjo 1 d. nejungti 5–8 klasių ir rekomenduoti 1–4 klases jungti tik po dvi, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. panaikinti galimybę jungti po tris ar keturias 1–4 klases.

Visoje Lietuvoje tokių klasių vis dar nemažai.

50-dešimtyje savivaldybių yra per 250 jungtinių 1–4 ir per 140 jungtinių 5–8 klasių, rodo Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenys.

Dauguma savivaldybių mano, kad toks siūlymas pagrįstas, nes, kaip sakė LSA direktorė Roma Žakaitienė, „tikrai 5–8 jungiamos klasės neduoda reikiamo kokybės lygio“.

Tačiau pokyčius daryti jau nuo kitų metų, teigė ji, ankstoka, todėl siūlymą prašoma leisti įgyvendinti nuo dar kitų – 2022-ųjų.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pradinukai grįžta į mokyklas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pradinukai grįžta į mokyklas

Atidėti prašoma ir dar vieną pakeitimą.

Ministerijos sumanymu, nuo 2022 metų rugsėjo būtų siekiama visas pradines, pagrindines mokyklas ir progimnazijas, išskyrus nevalstybines, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, likviduoti arba reorganizuoti.

Tai reikštų, kad jos būtų prijungiamos prie kitų, bet fiziškai galėtų veikti tose pačiose patalpose.

Tokių mokyklų Lietuvoje yra apie 100. Daugiausia – Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse.

Pasak R.Žakaitienės, uždaryti tokias mokyklas greitai būtų gana sudėtinga, ypač tolimesnėse, kaimiškose vietovėse.

123RF.com nuotr./Mokykla
123RF.com nuotr./Mokykla

„Prašoma, kad tą leistų irgi pagal esamą situaciją pavėlinti iki 2023 metų“, – 15min sakė LSA direktorė.

Itin kritiškai apie tai savo socialinėje paskyroje pasisakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, Lietuvoje grįžtama prie iškreiptos politikos, į mokyklų pertvarką žiūrima per siaurai.

„Dažnai tokia mokykla yra daugiau nei vien švietimo įstaiga, bet ir daugiafunkcis centras, kur šalimais veikia darželis, biblioteka, kultūros salė, vaikų dienos centras.

Vienoje laidoje minėta, kad tokiame nedideliame kaip Šakiai rajone tektų sujungti tris daugiafunkcinius centrus“, – rašė R.Kabauskis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

Duris užvertų dalis gimnazijų

Daugiau aistrų kelia kitas, kaip sako dauguma savivaldybių, esminis pokytis, susijęs su gimnazijų skaičiumi.

Pagal ministerijos planus, jis taip pat sumažėtų, nes nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. ilgosiose gimnazijose, kitaip tariant, vidurinėse mokyklose, turėtų būti sudaroma ne mažiau kaip po dvi III gimnazines klases (t. y. gimnazijos klasės sraute turėtų mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys).

Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro Ramūno Skaudžiaus, toks sprendimas reikalingas, nes vienos klasės gimnazijose yra labai ribotos mokinių galimybės pasirinkti ugdymo kryptį arba tokių galimybių visai nėra.

Mokiniai ribojami susidaryti norimą individualų ugdymo planą.

Pavyzdžiui, jeigu iš vienos klasės išplėstinį fizikos kursą pasirenka vos keli mokiniai, šio dalyko mokytis jie negali arba turi mokytis savarankiškai. „Mokiniai ribojami susidaryti norimą individualų ugdymo planą“, – 15min teigė jis.

Tačiau, pasak LSA direktorės R.Žakaitienės, daugelyje miestelių, mažėjant mokinių skaičiui, dvi klases sudaryti sudėtinga.

„Bijoma, kad daugelyje vietų gali vykti vadinamas mokyklų sunaikinimas ir tai, kad reikėtų ieškoti galimybės pavežėti mokinius, būtų sudėtinga tiems mokiniams dalyvauti neformaliojo ugdymo užsiėmimuose“, – teigė ji.

Sauliaus Žiūros nuotr./Vaikai būrelyje
Sauliaus Žiūros nuotr./Vaikai būrelyje

Padidėję atstumai iki ugdymo įstaigos yra vienas pagrindinių savivaldybių argumentų, kodėl siūlymas nesulaukia palaikymo.

Manoma, kad taip tik didės atskirtis tarp mokinių, nes vieni gyvens arti mokyklos, kiti bus priklausomi nuo pavežėjimo.

„Šitas siūlymas nėra priimtinas nei savivaldai, nei visai bendrai visuomenei, kadangi tai mažina gimnazijų skaičių ir didina socialinę atskirtį.

Negaliu kalbėti apie didžiuosius miestus, ten galbūt ir galima, nes ten yra žymiai daugiau gimnazijų ir mokinių, bet kaimiškose savivaldybėse, kur vaikai vyksta į gimnaziją 20 ar 25 km, juos suveža autobusiukais, rajonų centruose gimnazijos būtų nelogiškos ir būtų tikrai žala abiturientams“, – 15min komentavo Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

Asmeninio archyvo nuotr./Vytautas Laurinaitis
Asmeninio archyvo nuotr./Vytautas Laurinaitis

Jo teigimu, vien Šilutės rajone tektų uždaryti tris gimnazijas iš šešių, šalia esančiose savivaldybėse – dar tris. Nors nebūtinai jos yra kažkuo blogesnės.

„Yra atstumas, yra susiformavusios tradicijos šitose gimnazijose, visos yra renovuotos, sukurta bazė, specialistai yra visi, rezultatai tikrai yra neblogi.

Sakykime, „Vainuto“ gimnazija praeitais metais matematikos ir lietuvių kalbos egzaminuose buvo Lietuvos penkioliktuke, – kalbėjo meras bei pridūrė, kad kai kuriems vaikams tektų į mokyklą važiuoti ir 36 kilometrus. – Mes nematome priežasčių, dėl ko reikėtų mažinti gimnazijų.“

Šitas siūlymas nėra priimtinas nei savivaldai, nei visai bendrai visuomenei, kadangi tai mažina gimnazijų skaičių ir didina socialinę atskirtį.

Švietimo registrų duomenimis, 2020 m. rugsėjo 1 d. 176 gimnazijose sudaryta po vieną III gimnazijos klasę.

Jose mokosi beveik 3 tūkst. mokinių (116-oje klasių – 5–20 mokinių, 60-yje klasių – 20–30 mokinių), t. y. apie 13 proc. nuo visų mokinių, besimokančių III gimnazijos klasėje.

„Bet tai tikrai nereiškia, kad jos bus uždarytos“, – pažymėjo viceministras R.Skaudžius.

Neringoje neliktų mokyklos

Jeigu toks siūlymas būtų įtvirtintas Vyriausybės nutarime be jokių išimčių, turbūt labiausiai nukraujuotų Neringos savivaldybė, mat joje tėra viena Neringos gimnazija, kurioje mokosi vos 132 mokiniai, klasės nedidelės, o tikimybė, jog bus sudarytos dvi III gimnazinės klasės, menka.

Pagal dabar nustatytus kriterijus, ši gimnazija turėtų būti užverta, o tokiu atveju vaikus mokytis tektų kelti į žemyninę dalį.

Pranešimo autorių nuotr./Pasiruošimas mokslo metams
Pranešimo autorių nuotr./Pasiruošimas mokslo metams

Neringos meras Darius Jasaitis neslėpė pykčio ir nusivylimo dėl susidariusios situacijos.

Jis teigė besitikintis, kad Neringos savivaldybei ministerija padarys išimtį, nes, kitu atveju, jei visame pusiasalyje neliks mokyklos, neliks ir gyventojų.

„Neringa išeis į žmogiškųjų išteklių bankrotą“, – mano jis.

„12-oką, 10-oką, o ne šeštoką ar septintoką gali vieną paleisti į Klaipėdą ar kažkur, tad mes kelsimės su savo vaikais. Tai reiškia, kad čia užsidarys viskas, miesto įmonės, meno įmonės <...> su šituo švietimo įstaigos uždarymu, su šviesos židiniu mes teritoriją paliekam turistams ir išsikeliame visi gyventi kitur.

Štai ką reiškia, jeigu ši reforma bus įgyvendinta. Čia vietinės bendruomenės neliks“, – apmaudo neslėpė meras.

Jo teigimu, Neringa taps vasaros turtingųjų rezidencija, tačiau vietinių, kurie juos aptarnaus, užsiims įvairiomis paslaugomis, nebus.

Jeigu ši reforma bus įgyvendinta, čia vietinės bendruomenės neliks.

Mato ir kitų merų kaltę

Jis įžvelgia ir kitą problemą, jeigu mokykla savivaldybėje naikinama nebus, kyla klausimas, ar bus leista išlaikyti mažas klases.

Ministerija, siekdama pertvarkyti mokyklų tinklą, taip pat numato, kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iš valstybės biudžeto mokymo lėšos nebūtų skiriamos klasėms, kuriose mokosi 1–7 mokiniai.

Neringos gimnazija, mero teigimu, ir taip šiuo metu beveik pati išlaiko mokyklą, nes po praėjusių metų Sauliaus Skvernelio Vyriausybės atliktų pokyčių, mažos klasės valstybės finansuojamos tik iš dalies, o šioje gimnazijoje tokios – beveik visos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darius Jasaitis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darius Jasaitis

D.Jasaitis teigė, kad naštą savivaldybė gali prisiimti, bet jei mažų klasių apskritai nebus leista formuoti, rankos bus surištos.

„Turime puikią sporto, meno mokyklą, kurią beveik visi 100 proc. mokiniai lanko, groja, dalyvauja viktorinose ir visur kitur.

Įsivaizduokite, jeigu nebelieka vienos trečios klasės, krūviai automatiškai mažėja tose įstaigose, mokinių mažėja, vyksta grandininė reakcija“, – kalbėjo jis.

Kai kuriose gimnazijos klasėse mokosi tik 6–7 mokiniai.

Vaikų mes nepaleisime vienų į Klaipėdą, mes važiuosime paskui vaikus.

Jis kritikos negailėjo ir kitų savivaldybių merams.

Esą dėl to, kad šie norėjo „būti geri“, įtikti rinkėjams ir savo iniciatyva optimizuoti mokyklų tinklą nesiėmė, dabar tai daryti teko Vyriausybei ir vienodas taisykles pritaikyti visai Lietuvai.

Ministerija į pastabas žada atsižvelgti

Viceministro R.Skaudžiaus teigimu, į nemažą dalį pastabų žadama atsižvelgti.

„Pavyzdžiui, atsižvelgiama į siūlymą dėl 5–8 klasių nejungimo atidėjimo, jį nukeliant iki 2022 metų rugsėjo. Taip pat priimtas siūlymas, kad specialiosiose mokyklose 5–8 klases būtų galima jungti.

Dėl dviejų III gimnazijos klasių sudarymo svarstoma daryti išimtis, kurios galėtų būti taikomos tautinių mažumų, specializuoto ugdymo krypties programas vykdančiose ar labiau nutolusiose gimnazijose.

Vienoms mokykloms nuolat, kitoms iki 2024 rugsėjo 1 d. būtų leidžiama sudaryti po vieną klasę“, – galimas ištimis vardijo švietimo viceministras.

ŠMSM nuotr./Ramūnas Skaudžius
ŠMSM nuotr./Ramūnas Skaudžius

Jis pažymėjo, kad tokia išimtis galėtų būti taikoma ir Neringos savivaldybei, tačiau dėl baigtinio sąrašo, kam būtų taikomos išimtys, dar esą nenuspręsta.

R.Skaudžiaus teigimu, siekis nėra mokyklas uždaryti, bet jas perorganizuoti tam, kad gerėtų ugdymo kokybė ir būtų išvengta tokių skandalingų dalykų, kaip, pavyzdžiui, iki šiol egzistuojančios jungtinės 5–8 klasės, kuriose iš viso mokosi pusantro tūkstančio mokinių.

Dalis mažų mokyklų, jo teigimu, veikiausiai bus prijungtos ir veiks kaip pradinio ir pagrindinio ugdymo skyriai tose pačiose patalpose, tik kitu juridiniu statusu, kaip kitos mokyklos dalis.

Projektą Vyriausybei tikimasi pateikti gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje.

Pasigenda kompleksiškumo

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas į dabartines pertvarkas žvelgia skeptiškai, jis pasigenda kompleksinio žvilgsnio į problemas.

Jo teigimu, pirmiausia reikėtų žvelgti į demografines prognozes, kaip Lietuvos žemėlapis pagal moksleivių skaičių atrodys po 10 ar daugiau metų ir pagal tai konstruoti pakeitimus.

„Tai yra mūsų nesibaigiančių reformų skaudulys – kažką išsprendžiame dabar, pataisome, paremontuojame, bet nežiūrime į ilgalaikę perspektyvą.

Vienas kertinis aspektas – reikia žiūrėti į demografines tendencijas ir tada spręsti, kaip mokykla atrodys po 10 metų, kur turėtų būti atraminiai centrai ir mokyklos, gimnazijos, į kurias turėtų subėgti mokiniai“, – 15min komentavo jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ainius Lašas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ainius Lašas

Kitas, pasak A.Lašo, svarbus aspektas – judėjimas tarp savivaldybių.

Jis teigė palaikantis praėjusios Vyriausybės iškeltą, bet neįgyvendintą idėją – kad vaikai, gyvenantys vienoje savivaldybėje, mokyklą galėtų lankyti kitoje, jeigu ši yra arčiau gyvenamosios vietos.

Išsprendus šiuos du klausimus, pasak eksperto, būtų padėtas pagrindas pokyčiui.

Tai yra mūsų nesibaigiančių reformų skaudulys – kažką išsprendžiame, bet nežiūrime į ilgalaikę perspektyvą.

Neturime leisti vaikui atsilikti

Klausiamas apie mažų mokyklų uždarymą ir klasių panaikinimą, A.Lašas pažymėjo, kad maža klasė, žiūrint į edukologijos tyrimus ir remiantis logika, turėtų būti didelis pliusas, nes vienam mokiniui pedagogas gali skirti daugiau individualizuoto dėmesio, tačiau Lietuvoje beveik tai neveikia.

„Mes susiduriame su kita problema – mažose mokyklose mokytojai neturi pakankamai krūvio, jie išsilaksto ir į mokyklą atvažiuoja tik tai klasei, o dažnai geresni mokytojai net nevažiuoja.

Todėl mokykla tampa nebepatraukli ir nesvarbu, kad ji maža, joje nebėra bendruomenės, mokytojų, jie atvažiuoja iš kažkur kitur ir tai tampa problema“, – kalbėjo jis.

Juk mes tinklą tvarkomės ne šiandienai, bet 20-iai metų į priekį, kad jis tuo metu vis dar būtų aktualus.

Todėl A.Lašas teigė pasisakantis už tai, kad mokykla būtų didesnė, tuomet bus galima išspręsti krūvio ir mokytojų algos apmokėjimo klausimus.

„Bet šitas automatizuotas didinimas, kai siūloma, kad 31 – sprendimas, o 30 – jau reikia uždaryti, jis neatlaiko realios kritikos. Nėra jokio realaus pagrindimo, kodėl 31 vienas yra gerai, o 30 – jau yra blogai, todėl reikia uždaryti.

Ir reikia žiūrėti, projektuoti į ateitį, juk mes tinklą tvarkomės ne šiandienai, bet 20-iai metų į priekį, kad jis tuo metu vis dar būtų aktualus“, – teigė jis.

Be to, A.Lašo teigimu, kalbant apie bendrojo ugdymo kokybės gerinimą, nepakanka sujungti arba sumažinti mokyklų skaičių, reikia „išgaudyti sistemines duobes“.

123RF.com nuotr./Klasėje
123RF.com nuotr./Klasėje

Anot KTU dekano, mokyklose nėra sukurtas mechanizmas, kaip neleisti vaikui atsilikti.

Pavyzdžiui, jeigu vaikas penktoje ar šeštoje klasėje nesuprato matematikos ir gavo 5-etą, jis praleidžiamas toliau, o papildoma pagalba nesuteikiama. Tai reiškia, kad vyresnėje klasėje mokinys, neįsisavinęs ankstesnių žinių apskritai, „nesigaudys“.

Trūksta ir darbo su pedagogais.

Mes sukuriame tokias problemas, nes neturime intervencinių mechanizmų.

„Jeigu reikia kompetencijų, vėlgi turi būti kažkoks intervencinis planas mokytojams. Galbūt surenkant geriausius mokytojus iš Lietuvos ir padarant mokymus, kurie padėtų kitiems mokytojams paaugti.

Šių dalykų aš daug labiau pasiilgstu, nei tokių sprendimų, kurie, mano nuomone, nelabai kur veda“, – 15min savo nuomonę išsakė A.Lašas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min